Europos sąjugos pagrindinių teisių chartija
5 (100%) 1 vote

Europos sąjugos pagrindinių teisių chartija

1121

Turinys

Įvadas 3

Žmogaus teisių reglamentavimas Europos Sąjungoje 4

ES pagrindinių teisių chartijos svarbumas 4

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos struktūra ir joje išdėstytos žmogaus teisės 5

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos statusas 7

Išvados 10

Literatūra 11

Įvadas

Europą kankina nerimo, pesimizmo ir tarpusavio kaltinimų šmėkla. Buvo paskubėta skelbti apie Europos Konstituciją įteisinančios sutarties “mirtį, nes birželio 16-17 dienomis priimtas sprendimas pratęsti ratifikavimo terminą (2006 metų lapkričio mėnuo) davė Europos Sąjungai “laiko pamąstyti”. Viltis, kad Konstituciją įteisinantį sutartis bus pasirašyta, vis dar lieka.

Taigi Europos Sąjungos Konstitucijos priėmimo klausimas vis dar yra aktualus ir vis dar tebesitęsia ginčiai dėl Konstitucijos sudedamųjų dalių. Vienas iš jų – ar antroji Konstitucijos dalis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – turi būti įtraukta į Konstituciją ar į atskirą dokumentą. Kaip matome, nagrinėjamoji tema yra gana aktuali ir svarbu suprasti kas gi vis dėl to yra Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.

Taigi šio darbo pagrindiniai uždaviniai ir būtų tokie:

 Aptarti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos priėmimą

 Išanalizuoti jos struktūrą

 Išaiškinti chartijos vietą Europos Sąjungos Konstitucijoje

Kad darbo tema būtų geriau suprantama darbą pradėjau aprašydama žmogaus teisių reglamentavimą Europos Sąjungoje, toliau aptariau, kada ir kaip buvo priimta ES Pagrindinių teisių chartija, aprašiau jos struktūrą bei pagrindines nuostatas, o darbo pabaigoje išnagrinėjau dabartinį chartijos statusą ir jos įtraukimą į Europos Sąjungos Konstitucinį sutartį. Kalbėdama apie Pagrindinių teisių chartijos vietą ES Konstitucijoje pateikiau skirtingas nuomone šiuo klausimu bei išanalizavau jas.

Kadangi Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos vis dar yra aktualus ir labai diskutuotinas medžiagą darbo rašymui ieškojau internete. Taip pat peržvelgiau ir periodinę teisinę literatūrą, nemažai informacijos radau ir ES integracijos studijų centro išleistoje knygoje Konventas, Konstitucija ir Europos Sąjungos ateitis

Žmogaus teisių reglamentavimas Europos Sąjungoje

Europos sąjungos pagrindinių teisių chartija – vienas iš reikšmingiausių žmogaus teises reglamentuojančių dokumentų – buvo priimta amžių sandūroje, 2000 m. pabaigoje. Tai pirmasis tokio pobūdžio žmogaus teises reglamentuojantis dokumentas Europos Sąjungoje. Anksčiau tik kai kurios žmogaus teisės buvo aptinkamo steigiamosiose sutartyse.

Beveik pusę amžiaus dabartinė Europos Sąjunga buvo suprantama, kaip ekonominė bendrija, o žmogaus teisių plėtra buvo tapusi pagrindinių Europos tarybos tikslu. Didelių diskusijų kilo sprendžiant Europos Tarybos žmogaus teises reglamentuojančių dokumentų ir chartijos santykį. Nemažai politikų manė, kad Žmogau teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Europos žmogaus teisių konvencija), Socialinė chartija ir kai kurios kitos konvencijos – pakankama Europos žmogaus teisių erdvė, kadangi visos Europos Sąjungos narės yra tuo pat metu ir Europos tarybos narės. Tačiau vis dėl to, ES institucijų ir jos narių manymu, žmogaus teisių trūko vis besiplečiančioje Europos Sąjungos teisės erdvėje. ES politinė raida ėjo Europos konstitucinės sutarties link, modernioje visuomenėje jokia konstitucinė sutartis neįmanoma be žmogaus teisių katalogo.

Taigi 2000 m. gruodžio mėnesį Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba (tai yra visų valstybių narių vyriausybės) ir Europos Komisija iškilmingai paskelbė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Tokio dokumento priėmimas ir buvo pirmasis žingsnis Europos konstitucinės sutarties link.

ES pagrindinių teisių chartijos svarbumas

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija skiriasi nuo daugelio tarptautinių žmogaus teises deklaruojančių dokumentų, nes joje grįžtama prie visų teisių, tiek pilietinių politinių, tiek socialinių kultūrinių svarbumo ir nedalumo koncepcijos, kuri buvo skelbiama 1948 m. JTO Visuotinėj žmogaus teisių deklaracijoje. Vėliau tarptautiniuose dokumentuose šios teisės išskyrė.

Chartija yra vertinga ir tuo, kad joje žmogaus tesės yra formuluojamos 20 amžiaus pabaigos dvasia, daugelį teisių formuojant atsispindi šių teisių raida ir naujas jų aktualumas. Pavyzdžiu, teisė į asmens neliečiamybę ( 3 straipsnis) suvokiama, kaip asmens teisė į fizinę ir psichinę neliečiamybę, pagarba asmeniui medicinos ir biologijos srityje, žmogaus reprodukcinio klonavimo draudimas ir kt. Ryškus žmogaus teisių turinio išplėtimas ir įtvirtinant lygiateisiškumo principą.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pagrindinės teisės yra iš naujo klasifikuojamos, nesilaikant politinių pilietinių teisių atskirumo nuo socialinių kultūrinių.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos struktūra ir joje išdėstytos žmogaus teisės

Chartija susideda iš preambulės ir 54 straipsnių, kurie išdėstyti VII skyriuose. Preambulėje, kaip ir anksčiau sukurtuose dokumentuose, dėl žmogaus teisių, skelbiama vertybės ir principai, kurių siekimas ir yra Chartijos sukūrimo priežastys: taikios, bendromis vertybėmis pagrįstos ateities
kūrimas; pagrindinių teisių apsaugos stiprinimas ir kt.

Preambulėje taip pat išskirta, kad Chartija nėra „uždaras“ dokumentas. Pabrėžiama, kad Chartija dar kartą patvirtina teises, kurios kyla iš Europos žmogaus teisių konvencijos, Europos Tarybos Socialinių chartijų, Europos žmogaus teisių Teismo precedentų teisės. Ryšys su kitais dokumentais, o ypač Europos žmogaus teisių konvencija, išreikštas ir VII skyriuje. 52 straipsnyje net numatyta šiokia tokia Konvencijos viršenybė prieš Chartiją, tačiau tai nėra absoliuti nuostata.

„(…) Jeigu šioje Chartijoje numatytos teisės atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas teises, tai jų turinys ir apimtis yra tokie, kaip nustatyta minėtoje konvencijoje. Ši nuostata nekliudo Sąjungos teisei numatyti didesnę jų apsaugą.“

Preambulės pabaigoje konstatuojama, kad naudojimasis Chartijoje išvardintomis teisės ir laisvėmis iš žmogaus reikalauja „laikytis atsakomybės ir pareigų kitų asmenų, visos žmonijos ir būsimų kartų atžvilgiu.“

Chartijoje sudarytas gan platus žmogaus teisių ir laisvių sąrašas. Jis panašus į anksčiau buvusius žmogaus teisių apsaugos dokumentus, ypač į Europos žmogaus teisių konvenciją, tačiau, aišku, yra ir naujų nuostatų. Visas Chartijoje įtvirtinamas teises bei laisves galima suskirstyti taip:

1. ELEMENTARIOS ŽMOGAUS TEISĖS. Teisė į gyvybę; kankinimų, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmės draudimas. Šios teisės buvo deklaruojamos nuo pat žmogaus teisių apsaugos atsiradimo. Tačiau chartijoje yra ir naujų, anksčiau neskelbtų arba jau primirštų nuostatų. Visai nauja yra teisės į asmens vientisumą paskelbimas. Dėl paskutinį dešimtmetį išaugusių eksperimentų klonavimo srityje ir prekybos žmogaus organais šios nuostatos įtraukimas tapo tiesiog būtinas. Iš pradžių keistai atrodo vergijos ir priverčiamojo darbo draudimo skelbimas. Tačiau šis klausimas yra ne mažiau svarbus negu asmens vientisumas. Žmogaus prekyba ir priverčiamasis darbas pastaraisiais metai ima klestėti, todėl būtina tai sustabdyti. Chartija taip pat skelbia, kad mirties bausmė panaikinama ir ji niekam negali būti taikoma.

2. TEISMINĖS GARANTIJOS. Garantuojama teisė į gynybą kiekvienam, kuris padarė nusikaltimą; teisė, kad kiekvieno byla būtų išnagrinėta per priimtiną laiką viešumo sąlygomis nepriklausomame ir nešališkame teisme. Įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Taip pat teisė bebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą patį nusikaltimą.

3. PRIVATUS IR ŠEIMOS GYVENIMAS. „Kiekvienas turi teisę į laisvę ir saugumą.“ (6str.) „Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo arba jos privatus gyvenimas ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir ryšiai.“ (7str.) Kadangi šiuolaikinė visuomenė yra informacinė, tai yra išskirta dar viena svarbi teisė: teisė į savo asmens duomenų apsaugą, teisingą jų tvarkymą bei galimybe su jais susipažinti. Be to, numatyta, kad šeima turi teisę į teisinę, ekonominę ir socialinę apsaugą.

4. PAGRINDINĖS LAISVĖS. „Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. (…)“1 (10str.) „Kiekvienas turi teisę į savi raiškos laisvę. (…)“1 (11str.) taip pat garantuojama teisė į laisvų susirinkimų laisvę ir laisvę jungtis į asociacijas, ypač politiniais, profesinių sąjungų ir pilietiniais klausimais. Menų ir mokslų laisvė. Laivė užsiimti verslu.

5. TEISĖ Į NUOSAVYBĘ. „Kiekvienas turi teisę valdytis savo teisėtai įgytą turtą (…) Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė išskyrus, kai tai yra būtina visuomenės interesais ir tik įstatymo numatytais atvejais ir sąlygomis, reikalaujant, kad už prarastą nuosavybę būtų teisingai ir laiku kompensuojama. (…)“ (17str.)

6. PILIEČIŲ TEISĖS IR LAISVĖS. Teisė balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą ir būti kandidatu; teisė balsuoti ir būti kandidatu į vietos savivaldos rinkimuose; teisės į gerą administravimą. Judėjimo ir gyvenamosios vietos laisvė. 44 straipsnyje piliečiams suteikta teisė teikti peticijas Europos Parlamentui. Dar vien institucija kur gali kreiptis piliečiai, norėdami apginti savo teises yra Sąjungos ombudsmenas.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1368 žodžiai iš 2643 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.