Europos sąjunga nauda ir praradimai
5 (100%) 1 vote

Europos sąjunga nauda ir praradimai

Turinys

1. Įvadas……………………………………………………………………………………….…3psl.

2. Nauda ir praradimai įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą …………………..……..……4psl.

2.1. EURO privalumai ir trūkumai …………………….………………………….…7psl.

2.2. Darbo politika…………………….…………………………..………………………7psl.

2.3. Švietimas…………………….…………………………..…………………………….8psl.

2.4. Žemės pardavimo klausimas…………………………………………..…………9psl.

2.5. Lietuvos ūkio likimas įstojus Lietuvai į ES…………………….……………..…10psl.

2.6. Lietuvos įtaka ES…………………….…………………………..……………….11psl.

2.7. Narystės ES įtaka Lietuvos santykiams su Rusija………………………..…12psl.

2.8. Narystės ES įtaka prekių kainoms……………………………………………..…12psl.

2.9. Narystės ES įtaka korupcijos mažinimui…………………..…….……….…13psl.

2.10. Narystės ES įtaka mokesčiams…………………….……………………………13psl.

2.11. Kokia kaina Lietuva taps ES nare? …………………….……………………14psl.

3. Išvados…………………….………………………………………………………………………16psl.

4. Literatūra…………………………………………………………..…………………………..…17psl.

2

1. Įvadas

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje žymi naują mūsų šalies bei visos Europos raidos etapą. Vis daugiau ir daugiau kalbama ir rašoma apie Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą. Tačiau daugeliu atvejų tai daroma vienpusiškai: arba beatodairiškai iškeliama iš to tikėtina gauti nauda, arba akcentuojamos tik neigiamos pusės. Labai svarbu bešališkai išnagrinėti tas teigiamas ir neigiamas Lietuvos integracijos į ES pasekmes, nes tai leistų priimti optimalų sprendimą [3].

Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesas ir jo rezultatai gali būti nagrinėjami įvairiais aspektais: istoriniu, politiniu, teisiniu, socialiniu, kultūriniu, ekonominiu ir pan. Nagrinėjant integracijos naudą bet kuriuo požiūriu, reikia išskirti kraštutinius – kritinius atvejus, kuriems atsiradus arba paneigiama visa nauda, kurią gali duoti bet kuriuo kitu aspektu nagrinėjamas procesas, arba kompensuojami galimi praradimai [3].

2002-ieji metai Lietuvai valstybės gyvenime buvo išties neeiliniai: baigtos narystės derybos su Europos Sąjunga, pakvietimas stojimui į NATO. Šie du Lietuvos užsienio politikos pasiekimai žymi galutinį valstybingumo įtvirtinimą, kokybiškai naują saugumo lygmenį, grąžina Lietuvą į jos istorinę vietą Europoje. Lietuva ir toliau gilina ir plėtoja geros kaimynystės principu pagrįstą bendradarbiavimą, siekia toliau stiprinti regiono lyderės vaidmenį, dar aktyviau atstovauti savo ekonominius interesus užsienyje.

Artėjanti ES narystė atveria naujas politines, ekonomines, socialines, kultūrines, švietimo ir kitas galimybes kiekvienam mūsų valstybės piliečiui. Narystė Europos Sąjungoje kaip niekad glaudžiai susies mūsų užsienio politiką su vidaus politika. Todėl naujų galimybių išnaudojimas yra iššūkis ne tik diplomatijai, bet visiems ir kiekvienam iš mūsų. Aktyvi Lietuvos užsienio politika, grindžiama mūsų valstybės teisėtais interesais ir euroatlantinėmis vertybėmis, prisideda prie saugios ir stabilios tarptautinės aplinkos kūrimo, tuo sudarydama deramas sąlygas saugiam mūsų visų gyvenimui, Lietuvos ekonomikos ir žmonių gerovės augimui.

Referate panagrinėsime galimas naudos pasekmes Lietuvai įstojus į ES: rinkos padidėjimas Lietuvos prekėms, ekonominio manevro galimybė; daugiakanalinio energijos, mineralinių išteklių, žaliavų ir kitų gamybos priemonių tiekimo susidarymas; geresnis Lietuvos geografinės padėties panaudojimas, ES šalių suinteresuotumas pagerinti transporto arterijas laisvam prekių ir žmonių judėjimui; dalyvavimas vykdant bendras ES programas; galimybės kelti technologijos ir vadybos lygį.

Stojant į Europos Sąjungą, reikia atsižvelgti ir į galimus integracijos kaštus bei praradimus, kurie gali atsirasti dėl: gamybos sektorių restruktūrizacijos, bankrotų; vartotojų kainų liberalizavimo; Europos Sąjungos standartų parengimo, įdiegimo ir naudojimo, tarp jų teisės aktų bei kitų normatyvinių dokumentų parengimo, derinimo, atitinkamų institucijų kūrimo, reorganizavimo, esamų įstaigų stiprinimo, mokymo sistemos plėtojimo ir pan.

3

2. Nauda ir praradimai įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą

Lietuva Europos Sąjungoje tikisi užsitikrinti saugų ir demokratinį vystymąsi. Lietuvos žmonės, balsavę už narystę Europos Sąjungoje, pirmiausia mato ekonominę naudą: „geresnės ekonominės situacijos“, „tikimasi didelės rinkos privalumų“ ir „saugumo garantijos“ [2]. Dar 1998 metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, ko tikisi iš to, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare, ir kokius mato trūkumus. Tai pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė

1998 m. Lietuvos gyventojų apklausa

Ar norėtumėte, ar ne daugiau
sužinoti apie Europos Sąjungą? (proc.)

Norėčiau daugiau informacijos 56,6

Pakanka, kiek yra 28,6

Nežinau 13,3

Kokius matote įstojimo į ES privlumus?

1. Pagerės ekonominė situacija 24,2

2. Didelės rinkos privalumai 7,1

3. Saugumo garantija 7

4. Ekonominė pagalba, investicijos 4,6

5. Darbo vietos 4,3

6. Integracija į Europos Sąjungą 4,1

7. Galimybė keliauti 3,7

8. Pagerės socialinė situacija 2,1

9. Galimybė dirbti užsienyje 0,7

10. Kita 2,9

Kokius matote Lietuvos įstojimo į ES trūkumus?

1. Nepasiruošę 13,3

2. Nukentės vietinė ekonomika 9,7

3. Suverenumo praradimas 9,7

4. Didelės finansinės sąnaudos 4,2

5. Nukentės žemės ūkis 4,2

6. Tautiškumo praradimas 2,8

7. Išlaidos ginklavimuisi 3,9

8. Kita 3,9

Respublika, 1998, balandžio 18.

Iš lentelės matyti, kad didžiausi minimi narystės trūkumai taip pat remiasi ekonominiu motyvu.

Lietuva pradėjo derybas dėl Europos (Asociacijos) sutarties 1995 m. pradžioje. Tais pačiais metais birželio 12 dieną minėta sutartis ir buvo pasirašyta Liuksemburge. Savo parašais tokį dokumentą tada patvirtino ir Latvijos bei Estijos šalių premjerai. Tačiau sutartis įsigaliojo tik 1998 m. vasario 1-ąją – praėjus nustatytam laikui nuo tada, kai šį dokumentą ratifikavo Europos Parlamentas ir visos penkiolika dabartinių Europos Sąjungos narių. Sutartis, kurią diplomatai vadina pagrindiniu dokumentu, apibrėžia Lietuvos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą asocijuotos narystės laikotarpiu. Ji taip pat laikoma vienu iš svarbiausių Lietuvos pasiruošimo narystei Europos Sąjungoje strategijos elementų.

Europos (Asociacijos) sutartis

• Didžiąją Lietuvos ir ES Europos sutarties dalį sudaro Laisvos prekybos suartis. Ja vadovaujantis, laisvoji prekyba taikoma tik pramoninėms prekėms (neįeina žemės ūkio ir tekstilės gaminiai).

• Kitos sutarties dalys apibūdina nuostatas dėl kitų trijų judėjimo laisvių. Darbuotojų judėjimo atžvilgiu numatomas darbuotojų, legaliai dirbančių ES, lygiateisiškumas.

• Palyginus su kitų Baltijos šalių laisvosios prekybos sutartimis, Lietuvos sutartis yra saikingiausia. Lietuva pasirinko ilgiausią pereinamąjį laikotarpį ir daugelio svarbių prekių muitai panaikinti tik 2001 metais.

• Sutartyje įtvirtinta įmonių steigimo laisvė, grindžiama nediskriminacijos principu steigiant savo verslą ir vykdant ekonominę bei profesinę veiklą, nuostatos, reguliuojančios paslaugų teikimą ir kapitalo judėjimą, nuostatos, numatančios teisės derinimą su Bendrijos teisės normomis.

• Kitose Europos sutarties dalyse reglamentuojamas ES ir Lietuvos bendradarbiavimas įvairiose srityse – nuo pramonės iki kultūros, mokslo ir švietimo, nustatomi bendradarbiavimo ir pagalbos prioritetai.

• Sutartyje numatomos tokios asiciacijos institucijos: Asociacijos taryba, kuri prižiūri sutarties įgyvendinimą, Asociacijos komitetas ir Parlamentinis komitetas [2].

5

2.1. EURO privalumai ir trūkumai

Europos Sąjungos finansų analitikai ir ekonomistai vieningai tvirtina, kad EURO įvedimas pasitarnaus ir piliečiams, ir įmonėms, ir visam Europos ūkui. Svarbiausi naujos valiutos privalumai yra šie:

• išnyks pinigų keitimo kaštai;

• įsigalės teisingesnė konkurecija;

• išnyks valiutų kurso svyravymo rizika;

• suaktyvės investicijų skatinimas;

• susibalansuos tarptautinė atsiskaitymo sistema;

• suvienodės kainos [2].

Įstojusi į ES Lietuva turės laikytis ES galiojančių normų ir prisidėti prie pinigų sąjungos tikslų įgyvendinimo. Kitaip sakant, kai Lietuva bus tinkamai pasirengusi,— o tai bus ne greičiau nei praėjus dvejiems metams nuo įstojimo į ES, — bus tikimasi, kad ji dalyvaus pinigų sąjungoje. Dvejų metų pereinamasis laikotarpis numatytas kiekvienai valstybei, besirengiančiai tapti pinigų sąjungos nare. Tuo laikotarpiu šalies valiutos keitimo kurso politika tampa bendru visų ES valstybių reikalu, o nacionalinės valiutos kurso svyravimas euro atžvilgiu yra ribojamas. Tiesa, tai turės didesnę įtaką toms valstybėms, kurių valiuta laisvai svyruoja euro atžvilgiu (pavyzdžiui, Lenkijai). Tuo tarpu Lietuva nuo 2002 m. vasario mėn. susiejo litą su euru fiksuotu kursu, ir ši politika neturėtų keistis įstojus į ES. Vadinasi, jau apie 2007 m. Lietuvoje bus galima pereiti prie euro [5].

2.2. Darbo politika

Kova su nedarbu – pagrindinė Europos Sąjungos problema, kelianti nerimą ir reikalaujanti nuolatinių pastangų. Dėl didelio bedarbių, ypač jaunimo, skaičiaus, socialinė politika vis dažniau traktuojama kaip kertinis integracijos akmuo. Vieningos rinkos sukūrimas žymi proceso, kuris paskatins darbo vietų kūrimą visoje Europos Sąjungoje, pradžią. Europos Komisija siekia skatinti laisvesnį priėmimą ir atleidimą iš darbo, apmokymą; taip pat rasti kapitalo naujiems verslams, teikti daugiau progų moterims ir jaunimui, kurie sudaro neproporcingai didelę bedarbių dalį. Europos Komisija pareiškė, kad atskiros šalys galės kurti savo įdarbinimo programas, kurios bus kontroliuojamos. Komisija tikisi sumažinti nedarbą iki 7 proc., t.y. sukurti 12 mlijonų naujų darbo vietų [2]. Europos Sąjunga pastaruoju metu deda daug pastangų, kad sulyginti vyrų ir moterų galimybes. Pamatinis lygybės principas, integruotas į sutartį siekiant neleisti nesąžiningos konkurencijos, pripažįstamas Europos Bendrijos sutarties 119
nustato, kad vyrai ir moterys už vienodą darbą gauna vienodą atlyginimą. Europos Teismas lygių galimybių principą Bendrijos teisėje paskelbė pamatine

6

teise. Todėl direktyvos, kuriomis įgyvendinamas lygių galimybių principas, vidaus rinkos teisės aktų sistemoje laikomos ypač svarbiomis. Pagrindinės ES „lygybės“ direktyvos akcentuoja tokias problemas:

• vienodas darbo užmokestis;

• vienodos įsidarbinimo galimybės;

• vienodas požiūris į individualia darbine veikla užsiimančius asmenis;

• motinystės atostogos ir nėščios darbuotojos;

• vienodos socialinės garantijos;

• lytinė diskriminacija [2].

Vienas iš pagrindinių ES galiojančių principų yra laisvas darbo jėgos judėjimas — galimybė netrukdomai įsidarbinti bet kurioje ES valstybėje. Galima spėti, kad naujai įstojusių valstybių piliečiams, norintiems laisvai įsidarbinti ES valstybėse, bus taikomi apribojimai, tačiau jie bus laikini ir neturėtų būti taikomi ilgiau kaip septynerius metus. Be to, galimas daiktas, kad su kai kuriomis ES valstybėmis Lietuva pasirašys dvišales sutartis dėl laisvo darbo jėgos judėjimo. Pavyzdžiui, Švedija jau paskelbė ketinanti netaikyti apribojimų Lietuvos ir kitų šalių piliečiams, norintiems joje įsidarbinti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1498 žodžiai iš 4786 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.