Europos sąjunga šiandien
5 (100%) 1 vote

Europos sąjunga šiandien

Europos Sąjungos tikslai

Šalių – narių bendradarbiavimas ir interesų apsauga

Ekonominė bei socialinė pažanga, nuolatinis gyvenimo sąlygų gerėjimas

Ekonominė ir valiutinė sąjunga

Politinė sąjunga

Plėtimasis užtikrina stabilią ir stipresnę Europą

Lietuvos integracija į Europos Sąjungą

Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės ES rezultatai

Žemės ūkis

Biudžetas

Kiti derybų rezultatai

Pereinamieji laikotarpiai

Ignalina

Kaliningradas

Institucijos

TEIGIAMAI LIETUVOS VERSLĄ PAVEIKSIANTYS APLINKOS PASIKEITEIMAI LIETUVAI ĮSTOJUS Į ES

Didesnes rinkos suformavimas

Saugumas ir stabilumas

Padidėjusios investicijos

Laisvas žmonių judėjimas

NEIGIAMAI LIETUVOS VERSLĄ PAVEIKSIANTYS APLINKOS PASIKEITEIMAI LIETUVAI ĮSTOJUS Į ES

Laisvos rinkos apribojimas

Biurokratija ir suverenumo apribojimas

Kainų kilimas

IŠVADOS

LITERATŪRA

1. EUROPOS SĄJUNGA ŠIANDIEN

1.1. Europos Sąjungos tikslai

– stiprinti šalių – narių bendradarbiavimą ir interesų apsaugą;

– skatinti subalansuotą ir nepertraukiamą ekonominę bei socialinę pažangą, nuolatinį gyvenimo sąlygų gerėjimą;

– įgyvendinti ekonominę ir valiutinę sąjungą;

– įgyvendinti politinę sąjungą. (http://www.tdd.lt/vjrt/es.html)

Šalių – narių bendradarbiavimas ir interesų apsauga

Visų šalių-narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai. Kiekvienas. ES pilietis turi:

– nevaržomo judėjimo ir apsigyvenimo ES šalių-narių teritorijoje teisę;

– teisę balsuoti ir kandidatuoti vietiniuose ir Europos rinkimuose toje šalyje, kurioje jis gyvena;

– teisę būti ginamas diplomatinių ir konsulinių kiekvienos šalies-narės įstaigų;

– peticijos (kolektyvinio prašymo) Europos Parlamentui teisę. (http://www.tdd.lt/vjrt/es.html)

Ekonominė bei socialinė pažanga, nuolatinis gyvenimo sąlygų gerėjimas

Panaikinti teisiniai apribojimai, įgytos kvalifikacijos ir išsilavinimo pripažinimas visose ES narėse garantuoja ES piliečių judėjimo tarp valstybių laisvę. Panaikinti teisiniai ir mokestiniai barjerai, nustatyti bendri ūkinės veiklos standartai, harmonizuota teisinė sistema padeda vystyti prekybą, teikti paslaugas ir gamybą. Skatinama konkurencija mažina kainas ir gina vartotojų interesus.

Ekonomiškai ir socialiai atsiliekančių valstybių ar regionų vystymuisi teikiama finansinė pagalba, vystant pramonę, kovojant su bedarbyste, padedant persikvalifikuoti bedarbiams, modernizuojant žemės ūkį. Garantuojama teisinė pagrindinių socialinių teisių apsauga. Teikiama finansinė pagalba jaunimui, įgyjant žinių ir patirties kitose valstybėse, pažįstant kitų šalių kultūros vertybes, bendraujant tarpusavyje. (http://www.tdd.lt/vjrt/es.html)

Ekonominė ir valiutinė sąjunga

ES Taryba nustatė šalių-narių ir ES bendruosius ekonominės politikos principus, kurie numato ekonominio vystymosi kiekvienoje šalyje-narėje ir ES kontrolę bei įvertinimą. Jeigu jų ekonominė politika neatitinka bendrųjų nuostatų arba kelia grėsmę normaliam ekonominės ir valiutinės sąjungos funkcionavimui, ES Taryba gali imtis tam tikrų veiksmų.

Euras (€) – vieninga Europos valiuta, kuri įvesta 2002 sausio 1 dieną. Euro pakeitė 12 valstybių nacionalines valiutas. Vieninga valiuta padeda lengviau palyginti kainas, keliauti, užtikrina stabilią Europos verslo aplinką.

Politinė sąjunga

– Formuojama ilgalaikė bendra gynybos politika.

– Formuojama bendra teisėtvarkos ir vidaus reikalų politika imigracijos, prieglobsčio suteikimo, vizų ir kitais klausimais.

– Plečiama ES institucijų kompetencija.

Plėtimasis užtikrina stabilią ir stipresnę Europą

Iki 2004 m gegužės Europos bendriją sudarys 380 milijonai piliečių. Dešimt naujų narių prisijungs 2004 m. Bulgarija ir Rumunija tikriausiai prisijungs 2007 m., ES populiaciją padidindama iki 500 milijonų. Turkija taip pat yra kandidatė, kuri įvykdžius visus reikalavimus turės galimybę įstoti į ES.

1.2. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje buvo ir yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos strateginių tikslų. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, šaliai reikėjo sukurti naują valstybės funkcionavimo sistemą (politinę, ekonominę ir kt.), kuri būtų orientuota į Vakarų Europos šalių demokratines tradicijas, reikėjo pakeisti Lietuvos statusą, t.y. iš Lietuvos TSR tapti Lietuvos Respublika. Šio tikslo dalis – Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą.

Oficialūs santykiai ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos (EB) prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai EB nusprendė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.

1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų prašymą priimti į ES. 1997 m. liepos mėn. paskelbtoje Europos Komisijos nuomonėje pateikiama išvada, kad dabartinis pasirengimo narystei ES lygis leidžia tvirtinti, jog per artimiausius penkerius metus tik šios penkios asocijuotos Vidurio ir Rytų Europos valstybės bus pasirengusios narystei ES: Čekija, Estija, Vengrija, Lenkija ir Slovėnija.

Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas 1999 m. kartu su kitomis vadinamosios antrosios grupės valstybėmis kandidatėmis. Tokį sprendimą Europos Komisija pasiūlė 1999 m. reguliariojoje ataskaitoje apie valstybių kandidačių pažangą rengiantis narystei ES. 1999 m. gruodžio mėn. ES Taryba pritarė
šiai rekomendacijai ir apsisprendė dėl derybų pradžios. 2000 m. vasario 15 d. Lietuva pradėjo derybas dėl narystės ES. (http://www.tdd.lt/vjrt/es.html)

Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės ES rezultatai

1. Žemės ūkis

Tiesioginės išmokos

ES Lietuvai, kaip ir kitoms naujoms pirmojo tikslo valstybėms narėms, taikys maksimalią bendrojo finansavimo ribą (iki 80%). ES kaimo plėtrai remti 2004-2006 m. Lietuvai skirs iki 434,2 mln. eurų finansinę paramą. 2004 m. atitinkamai numatoma skirti iki 133,4 mln. eurų, 2005 m. – iki 145,7 mln. eurų ir 2006 m. – 155,1 mln. eurų.

Žemės ūkio gamybos kvotos

Remiantis susiderėtomis kvotomis, 2004-2006 m. ES įsipareigojo Lietuvai skirti apie 152 mln. eurų tiesioginę paramą žemės ūkiui per tiesiogines išmokas. Pažymėtina, jog absoliučioje daugumoje sričių išsiderėtos gamybos kvotos viršija faktinį Lietuvos gamybos lygį.

2. Biudžetas

Mokėjimų balansas

2004 – 2006 m. grynasis Lietuvos mokėjimų balansas vienam gyventojui (390 eurų) yra geriausias šalių kandidačių tarpe.

Išmokos ir įmokos

Mokėjimai iš ES biudžeto Lietuvai vienam gyventojui per 2004 – 2006 m. yra didžiausi valstybių kandidačių tarpe (537 eurai), įmokos į ES biudžetą – vienos mažiausių (147 eurai) tarp kandidačių.

Šengeno instrumentas

Pasirengimui narystei Šengeno sutartyje ES 2004-2006 m. įsipareigojo skirti Lietuvai 135,7 mln. eurų pagal proporcijas: 33% – 2004 m., 45% – 2005 m., 22% – 2006 m.

Pinigų srautų sureguliavimo instrumentas

Siekiant sureguliuoti pinigų srautus ir sumažinti biudžeto įtampas, Lietuvai 2004 m. skiriama 35 mln. eurų ir 2005-2006 m. laikotarpiui – 12,6 mln. eurų.

3. Kiti derybų rezultatai

Pereinamieji laikotarpiai

Lietuva išsiderėjo 22 pereinamuosius laikotarpius ir 3 išimtis. ES atitinkamai išsiderėjo 2 pereinamuosius laikotarpius.

Ignalina

Atskiru protokolu ES 2004-2006 m. Lietuvai papildomai įsipareigojo skirti 285 mln. eurų finansavimą, kuris atitinkamai bus tęsiamas po 2006 m. Parengiamiesiems darbams Lietuvai įsipareigota skirti 210 mln. eurų per tarptautinį fondą (TPIENF). 2003 m. Komisija planuoja dar skirti iki 30 mln. eurų. Viso, iki 2006 m. pasirengimui ir Ignalinos AE uždarymui bus skirta iki 525 mln. eurų (iki 1,8 milijardo litų).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1024 žodžiai iš 3306 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.