Europos sąjungos bendroji užsienio ir saugumo politika
5 (100%) 1 vote

Europos sąjungos bendroji užsienio ir saugumo politika

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EUROPOS SĄJUNGOS BENDROJI UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA



,

SNV 1/1 studento,

referatas



Klaipėda

2002

TURINYS

1. Įvadas. Kas yra Europos sąjunga? 3

2.1 Europos politinio bendradarbiavimo ištakos 4

2.2 Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) atsiradimas 4

2.3 BUSP srities išplėtimas 7

2.4 BUSP bei Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) tikslai 9

2.5 Lietuva – Europos saugumo ir Gynybos politika 10

3. Europos sąjungos bendrosios užsienio ir politikos perspektyvos 11

1. ĮVADAS. KAS YRA EUROPOS SĄJUNGA?

Kasdien girdime kalbant apie Europos Sąjungą. O kas tai yra?

Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos. Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3,2 mln. kv. kilometrų, vienijanti 15 valstybių ir daugiau kaip 370 milijonų gyventojų. 1999 metų ES biudžetas siekė 86 350,4 mln. eurų, arba 362 671,68 mln. litų. Tai valstybių asociacija, siekianti savo piliečių geresnio gyvenimo užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje. Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas, kuris siekia vieningos rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui; vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis; vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita; kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą euro. Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas – sukurti kuo „glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio“ (Europos Sąjungos sutartis). Kiti ES tikslai: skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungą su vieninga valiuta; ginti jos interesus tarptautinėje arenoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), įskaitant bendros gynybos politikos plėtojimą, vedantį į bendrą gynybą; stiprinti jos valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą, įvedant ES pilietybę; plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisėsaugos ir vidaus reikalų srityse; pilnai laikytis acquis communautaire (ES teisės sistema) ir jos papildymų.

Europos Sąjungą sudaro 15 valstybių narių: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Didžioji Britanija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija.

Europos Sąjungą sudaro penkios pagrindinės institucijos – Europos viršūnių taryba ir Europos Sąjungos Taryba (Taryba), Europos Komisija (Komisija), Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai. Kitos ES institucijos:, Europos centrinis bankas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Europos investicijų bankas, Pirmosios instancijos teismas, Ombudsmenas.

ES Valstybių narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai. Tai reiškia, kad ES pilietis gali: nevaržomai judėti ir apsigyventi bet kurioje ES valstybės narės teritorijoje; dirbti ir mokytis bet kurioje ES valstybėje narėje; balsuoti ir kandidatuoti tiek vietiniuose, tiek visos ES mastu rinkimuose toje šalyje, kurioje jis gyvena; būti ginamas diplomatinių ir konsulinių kiekvienos valstybės narės atstovybių; dalyvauti Europos Parlamento, išreiškiančio visų ES piliečių interesus, rinkimuose, teikti peticijas.

Europos Sąjunga turi savo biudžetą, kurio lėšomis finansuojama visa ES veikla. Biudžetas yra bendras visoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms, o jo lėšos skiriamas bendriems ES tikslams bei interesams pasiekti. Jis sudaromas remiantis keturiais finansavimo šaltiniais: muito mokesčiais už prekes, įvežamas į Europos Sąjungos teritoriją; rinkliavos už importuojamą žemės ūkio produkciją; dalis visose valstybėse narėse iš pridėtinės vertės mokesčio gautų įplaukų (42% visų išteklių); dalis valstybių narių bendro nacionalinio produkto įnašų (40% visų biudžeto lėšų). Įnašai nuo bendro nacionalinio produkto kiekvienai valstybei narei – apie 0,5%.

Taigi, vienas iš Europos Sąjungos tikslų – ginti jos interesus tarptautinėje arenoje, įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP).

2.1 EUROPOS POLITINIO BENDRADARBIAVIMO IŠTAKOS

Europos Sąjungos istorijos pradžia sietina su trimis Europos bendrijomis: 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija, 1957 m. Romoje įsteigta Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonomine bendrija. 1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „Europos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“, terminas. „Europos Sąjungos“ terminas oficialiai imtas taikyti nuo 1993 m. 1992 m. vasario 7 d. pasirašius Mastrichto sutartį (sutartis įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) iki tol vartojamas „Europos Bendrijos“ terminas buvo pakeistas „Europos Sąjungos“ terminu. Pagal Mastrichto sutartį,
Europos Sąjungą sudaro trys sudedamosios dalys (ramsčiai): Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas), bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Gilėjant Europos integracijos procesams, ES (EB) iš ekonominės sąjungos virto taip pat ir politine sąjunga, kuri, įgyvendindama ir gindama savo interesus, turi vykdyti tam tikrą užsienio ir saugumo politiką, kuri laikui bėgant neišvengiamai turėjo įgyti ir gynybinį dėmenį (kas ir buvo numatyta Mastrichto sutartyje).

2.2 BENDROSIOS UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS (BUSP) ATSIRADIMAS

Kaip rašo K. Maniokas ir E. Sinkevičius savo to paties pavadinimo straipsnyje, bendroji užsienio ir saugumo politika (angl. common foreign and security policy) – Europos Sąjungos sutarties įtvirtinta ypatinga ES valstybių narių bendradarbiavimo forma, kuria siekiama: tausoti Sąjungos bendrąsias vertybes, pamatinius interesus ir nepriklausomybę; visais galimais būdais stiprinti Sąjungos ir jai priklausančių valstybių saugumą; saugoti taiką pasaulyje ir stiprinti tarptautinį saugumą; skatinti tarptautinį bendradarbiavimą; plėtoti ir stiprinti demokratiją bei įstatymo galią, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves. Saugumo politikos srityje ES valstybės numato, kad ateityje ES turėtų identifikuoti specifinius Europos gynybos poreikius ir sukurti bendrą gynybos politiką, o Vakarų Europos Sąjungos organizacija turėtų būti palaipsniui inkorporuota į ES. Tačiau kol kas šioje srityje ES valstybės jokių konkretesnių įsipareigojimų nėra prisiėmusios.

Neretai ES bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP) yra vadinama antruoju Europos Sąjungos ramsčiu, taip pabrėžiant esminį jos skirtumą nuo pirmojo ramsčio, t. y. Europos Bendrijų. Europos Bendrijų kompetencijai priskirti reikalai tvarkomi taikant viršvalstybinio reguliavimo metodą, o BUSP – tai išimtinis tarpvyriausybinis bendradarbiavimas. Čia negalima bendrų sprendimų priimti balsų dauguma, taip pat negalima priimti tokių teisės aktų, kurie galiotų visose ES valstybėse, čia neveikia Teisingumo Teismo jurisdikcija.

BUSP buvo įsteigta kitos ligi tol EB valstybių taikytos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo užsienio politikos srityje sistemos, t. y. Europos politinio bendradarbiavimo (EPB), pagrindu. EPB pradžia galima laikyti 1969 m., kai Hagoje EB valstybių vadovai nusprendė, be Bendrijų, sukurti atskirą tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sistemą, padėsiančią geriau koordinuoti EB valstybių užsienio politiką.

Iš pradžių pagrindiniai EPB sistemos elementai buvo du kartus per metus vykdavę užsienio reikalų ministrų susitikimai, kuriuos rengė specialiai tam reikalui įsteigtas Politinis komitetas, sudarytas iš atitinkamų užsienio reikalų ministerijų politikos departamentų direktorių. Jis rengė ministrų susitikimus ir galėjo sudaryti darbo grupes atskiriems klausimams nagrinėti. Kadangi EPB nepriklausė Bendrijų kompetencijai, tai Bendrijų institucijos – Komisija, Asamblėja (vėliau tapusi Europos Parlamentu) ir kt. – EPB praktiškai nedalyvavo.

EPB sistema palaipsniui evoliucionavo. Radikalių pokyčių nebuvo, tačiau plėtėsi praktinio bendradarbiavimo formos ir priemonės. Taip pat buvo nustatyti ir oficialūs ryšiai tarp EPB ir Bendrijų institucijų. Nuo 1974 m. vasaros užsienio reikalų ministrų susitikimai dėl EPB jau nevykdavo atskirai, nes jie tapo Bendrijų Tarybos susitikimų dalimi. 1977 m. buvo nustatyta valstybių trejeto schema, vadinamoji troika. Troiką sudarė EB Tarybai tuomet pirmininkavusi valstybė narė, prieš ją pirmininkavusioji ir po jos pirmininkausiančioji. Ši sistema užtikrino bendrų ar koordinuotų užsienio politikos veiksmų tęstinumą. Pagaliau 1987 m. įsigaliojusiu Suvestiniu Europos aktu EPB buvo įformintas ir įteisintas kaip atskira EB valstybių tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sritis. Taigi jau tuomet atsirado savotiškas EB valstybių bendradarbiavimo antrasis ramstis.

1993 m. įsigaliojusi Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis EPB išplėtojo į BUSP. Kaip ir Europos Bendrijos bei bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse, BUSP tapo sudedamąja ES struktūros dalimi, jos antruoju ramsčiu. Pagal Mastrichto sutartį BUSP yra grindžiama tarpvyriausybiškumu, todėl bendriems sprendimams priimti reikalingas vieningumas. BUSP veiksmingumui užtikrinti Mastrichto sutartyje yra numatytos dvi pagrindinės BUSP įgyvendinimo priemonės: bendra pozicija ir bendras veiksmas, kuriuos ES valstybės gali pareikšti arba imtis išvien įgyvendinti konkrečiu užsienio politikos klausimu. Sutartyje taip pat apibrėžta ir sprendimų priėmimo šioje srityje tvarka, detaliai nustatanti bendrų pozicijų ir bendrų veiksmų priėmimo taisykles.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1377 žodžiai iš 4577 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.