Europos sąjungos parama Lietuvai
5 (100%) 1 vote

Europos sąjungos parama Lietuvai





1. Įžanga………………………………………………………………………………..3

2. Europa padeda……………………………………………………………………..4

3. Phare programa…………………………………………………………………….5

4. Ispa programa……………………………………………………………………..10

5. Sapard programa…………………………………………………………………12

6. ES ir Lietuvos jaunimas……………………………………………………….15

7. Organizuotas nusikalstamumas, sukčiavimas ir korupcija………..15

8. Narkotikai………………………………………………………………………….16

9. Pagalba iš ES valstybių narių……………………………………………….16

10. Kodėl ES skiria pagalbą Lietuvai?………………………………………..17

11. Trejopa ES pagalbos nauda Lietuvai……………………………………..17

12. Priedas……………………………………………………………………………….18

13. 1 lentelė……………………………………………………………………………..18

14. 2 lentelė……………………………………………………………………………..19

15. Išvados……………………………………………………………………………….23

16. Naudota literatūra………………………………………………………………..25



Apie Europą kaip apie vientisą kultūrinę ir civilinę erdvę kalbama jau labai seniai, o raginimai ir netgi bandymai suvienyti skirtingas Europos tautas yra žinomi jau nuo senų senovės. Bet tikrai savanoriškas ir sėkmingas Europos susivienijimas prasidėjo tik xx amžiaus šeštajame dešimtmetyje, įsteigus ekonomines Europos bendrijas, kurios šiandien yra išaugusios i įspūdingą Europos Sąjungą.

Šiame referate mes norime jus supažindinti su Europos Sąjungos (ES) skiriama parama Lietuvai. Iš šio referato sužinosite, kuo ši parama yra svarbi mūsų šaliai, kaip ji keičia mūsų aplinka. 2002 m. vasario 15 d. Lietuva pradėjo derybas dėl busimos narystes Europos Sąjungoje. Vadinasi, Lietuva jau įveikė nemažą dali įsipareigojimų, susijusių su naryste Europos Sąjungoje ir gavo pakankamai didelę paramą, kuri turėjo ir turės teigiamą poveikį kiekvieno iš mūsų gyvenimui.



Padėti ekonomiškai atsiliekančioms šalims narėms ar jų regionams – viena iš esminių šiuolaikinės ES taisyklių. Tam Sąjunga išleidžia apytikriai trečdalį savo biudžeto, o 1999 metais tai buvo apie 35 milijardus eurų.

Ši parama oficialiai vadinama struktūriniais fondais. Europos Sąjunga įsteigė juos siekdama, kad šalys narės ir jų regionai plėtotųsi tolygiai, kad tarp jų nežiojėtų ekonominio išsivystymo praraja.

Įstojus į ES , Lietuva įgys teisę naudotis tokia parama, nors ji jau pradėta remti rengiantis narystei. Pati savaime ši parama netaps Lietuvai mielėmis, ant kurių iškils mūsų ūkis. Briuselis negali ir nesirengia dirbti už mus. Bet jis padės, jeigu patys sumaniai tvarkysimės.

Šiuo metu pagrindinis ES finansinės paramos tikslas – padėti Lietuvai pasirengti narystei Europos Sąjungoje.

Paramą iš šios organizacijos įsisaviname nuo 1991 metų. Pirmoji ES programa, pradėjusi veikti Lietuvoje, buvo PHARE (parama Vidurio ir Rytų Europos valstybėms rengiantis narystei ES). 1991-2000 m. iš šios programos Europos Sąjunga Lietuvai skyrė per 380 mln. eurų (apie 1,4 mlrd. litų).

Nuo 2000 m. Lietuva gali naudotis dar dviejų ES pagalbos instrumentų lėšomis: ISPA (parama stambiems infrastruktūros ir aplinkos projektams) ir SAPARD (parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai). Parama Lietuvai iš šių programų bus teikiama iki mūsų šalies narystės Sąjungoje, po to ją pakeis ES struktūriniai fondai.

Iki mūsų šalies narystės ES kasmet iš PHARE numatoma panaudoti po 45-50 mln. eurų (162–180 mln. litų),

iš ISPA – apie 50 mln. eurų (apie 180 mln. litų),

iš SAPARD – apie 29 mln. eurų (apie 104 mln. litų).





PHARE programos tikslas – padėti Vidurio Europos valstybėms kandidatėms pasirengti stojimui į Europos Sąjungą.

Pagal PHARE programą parama Vidurio Europos valstybėms buvo teikiama nuo 1989 m., ir ji padėjo joms išgyventi visuotinio ekonomikos pertvarkymo ir politinių pokyčių laiku. Po 1993 m., kai Kopenhagoje Europos Viršūnių Taryba pakvietė Vidurio Europos valstybes kreiptis dėl narystės, PHARE parama buvo perorientuota ir imta skirti rinkai plėsti, o tai turėjo skatinti investicijas į infrastruktūrą.

1999 m. buvo pradėtos reformos, kuriomis siekta efektyviau ir tikslingiau naudoti PHARE lėšas.1997 ir vėlesnių biudžetinių metų programos taip pasikeitė:

 buvo imtasi svarbių veiksmų valstybėse decentralizuojant PHARE vadybą;

 Europos Komisijos atsakomybė buvo perduota, o personalas deleguotas iš PHARE būstinės Briuselyje į ES delegacijas (vadinamoji dekoncentracija) valstybėse kandidatėse;

 PHARE fondai visose valstybėse buvo skirstomi per vienintelę instituciją (nacionalinį fondą); nacionalinio fondo vadovui (valstybės įgaliotajam pareigūnui) buvo perduotos visos pareigos ir visa
atsakomybė, kuri įpareigojo jį atsiskaityti Komisijai už fondų panaudojimą;

 itin buvo išskiriama parama valstybės valdymui; pavyzdžiui, tuo tikslu buvo įdiegtas poravimo instrumentas – yra valstybės valdymo reformos naujoviška priemonė. Nuo 2000 m. naujas instrumentas „trumpalaikiai poriniai projektai“ skirtas spręsti visus institucinius klausimus, kylančius dėl acquis communautaire, jeigu jie yra pakankamai siauri;

 buvo patobulintas programos stebėsena ir vertinimas (pirmiausia įsteigus bendrus stebėjimo komitetus ir sektorinius stebėjimo pakomitečius).

Įvykdžius 1999 m. reformas valstybėse sukurtos struktūros ir tvarka – tai pagrindas toliau teisingai ir veiksmingai vadovauti pasirengimo narystei pagalbai ir struktūriniams fondams po įstojimo. Be to, PHARE pradėjo remti investicijas ekonominės ir socialinės sanglaudos srityje, vadovaudamasi nacionaliniu plėtros planu, kurį valstybės kandidatės rengė Europos Komisijos prašymu. Naujų priemonių tikslas – parengti valstybes kandidates toliau dalyvauti struktūriniuose fonduose pagal 1-ojo tikslo principus (t. y. gamybinio sektoriaus veikla, žmogiškieji ištekliai ir su verslu susijusi infrastruktūra). Šioje srityje PHARE remia tokio tipo projektus, kurie yra gana panašūs į tuos, kuriuos valstybėse narėse bendrai finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (ERDF) ir Europos socialinis fondas (ESF). Yra trys pagrindinės kategorijos: žmogiškųjų išteklių plėtra (tai ypač tinka ESF), mažųjų ir vidutinių įmonių plėtra ir su verslu susijusi infrastruktūra. Pirmą kartą PHARE dalyvauja paprastesnėse, indikatyvaus pobūdžio daugiametėse programose, kurios pagrįstos valstybių nacionaliniais plėtros planais. PHARE daugiausia dėmesio skiria dviem pagrindiniams prioritetams: institucinės struktūros kūrimui ir investicijoms, susijusioms su acquis. Pirmasis prioritetas, institucinės struktūros kūrimas, kuriam tenka apie 30 proc. viso biudžeto, yra apibūdinamas kaip procesas, kuris padeda valstybėms kandidatėms sukurti struktūras, strategijas, žmogiškuosius išteklius ir vadybos įgūdžius, reikalingus ekonominiams, socialiniams, vadybos ir administraciniams gebėjimams stiprinti. Kad šis tikslas būtų pasiektas, buvo įdiegta naujoviška ilgalaikė priemonė – administracijų ir žinybų porinimas. Nuo pat pradžių, vos įdiegta, ši priemonė tapo svarbiausiu pasirengimo narystei pagalbos instrumentu, kurio paskirtis – sukurti institucinę struktūrą. Antrasis prioritetas, investicijos, susijusios su acquis (sudaro maždaug 70 proc.), – tai du svarbiausi uždaviniai:

1) investicijų į valstybės įstatyminę bazę bendras finansavimas siekiant sustiprinti įstatyminę infrastruktūrą, kuri yra būtina acquis atitikčiai. Kitaip sakant, tai investicijos į visus mechanizmus, kurių reikia vidaus rinkos funkcionavimui, pavyzdžiui, maisto saugos struktūros įdiegimas, pasienio saugumo užtikrinimas, vidaus rinkai reikalingos mėginių ir matavimo įrangos arba vartotojų teisėms apsaugoti naudojamos laboratorijų ir kontrolės įrangos tiekimas;

2) investicijų į ekonominę ir socialinę sanglaudą, pradėtų teikti pagal PHARE 2000 programas, bendras finansavimas taikant metodus, panašius į jau taikomus valstybėse narėse, tokius kaip Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas. Tai padės funkcionuoti rinkos ekonomikai ir padidins gebėjimus atlaikyti konkurencinį spaudimą bei rinkos jėgas ES. Tai sudaro maždaug vieną trečdalį kiekvienos nacionalinės programos.

Lietuva Europos Bendrijos pagalbą (pagal PHARE programą) pradėjo gauti 1991 m. Nuo 1990 m. vidurio EB pagalba buvo teikiama pasirengimo narystei ES bendrame kontekste ir atsižvelgiant į Lietuvos poreikius spręsti konkrečius klausimus (kliūtis), kad būtų įgyvendinti vadinamieji Kopenhagos kriterijai ir Madrido kriterijai. Bendrijos pagalbą Lietuvai koordinuoja nacionalinis pagalbos koordinatorius (NPK), kurio vaidmenį atlieka Finansų ministerija. Bendrą programos stebėjimą, patvirtinimą ir įgyvendinimą užtikrina daugiašalė ir dvišalė pagalbos koordinavimo komisija. Lietuvos valstybinės įstaigos NPK Finansų ministerijai pateikia paraiškas gauti Bendrijos finansinę pagalbą.



Prieš pateikiant paraiškas, kad joms pritartų Europos Komisija ir ES valstybės narės, jos yra vertinamos pagal projekto parengimo lygį, bendro finansavimo galimybes, sektoriaus prioritetą, pagrindinių tikslų siekimą ir t. t. Svarbiausias dokumentas, lemiantis EB pagalbos programos sudarymą, yra Stojimo partnerystės programa. Lietuvos Nacionalinė acquis priėmimo programa (NAPP) konkrečiai nurodo įstatyminę, institucinę, žmonių ir investicinę veiklą, kurią Lietuva turi įgyvendinti, kad perimtų acquis. Prie to yra pridedamas nacionalinis plėtros planas (NPP), kuriame nacionaliniai ir regioniniai plėtros klausimai sprendžiami atsižvelgiant į ekonominę ir socialinę sanglaudą. PHARE finansavimui yra atrenkami tik tie projektai, kurie sprendžia problemas, nurodytas Stojimo partnerystės programoje, ir tie, kurie apibūdinti NAPP/NPP. PHARE programa įsipareigojusi Lietuvai 328 mln. eurų 1992-1999 m., 87 mln. eurų – 2000 m. ir per 100 mln. eurų – 2001 m. Indikatyviniai asignavimai iš 2002-2003 m. PHARE biudžeto sudaro per 70 mln. eurų kartu su keletu greitų projektų. 2001
pagal PHARE programą Lietuvai skirta 45,5 ir 55 mln. eurų – specialiai PHARE nacionalinei programai, pagal kurią lėšos yra teikiamos Ignalinos atominės jėgainės uždarymui ir su tuo susijusioms pasekmėms, kurias Lietuva patirs energetikos sektoriuje. Pagal 2001 m. PHARE nacionalinę programą daugiausia dėmesio skirta tokiai prioritetinei veiklai:

 tolesnis socialinio draudimo reformos finansavimas (3 mln. eurų);

 tolesnis acquis derinimas transporto sektoriuje ir administracinių gebėjimų, kurie padės įgyvendinti transporto politiką, gerinimas (2,4 mln. eurų);

 energijos rinkos reguliavimo institucijos stiprinimas (1,95 mln. eurų);

 gyvulių ženklinimo bei epidemiologinės priežiūros sistemos kūrimas ir fitosanitarinių tyrimų bei administravimo modernizavimas (3 mln. eurų);

 gebėjimų tvarkyti visuomenės sveikatos sistemą pagal ES reglamentų reikalavimus gerinimas (1 mln. eurų);

 aplinkos srityje atrinkti du projektai: a) institucijų gebėjimų įgyvendinti EB reikalavimus dėl cheminių medžiagų tvarkymo, genetiškai modifikuotų organizmų, integruotos taršos prevencijos ir kontrolės, klimato pokyčių gerinimas; b) radiacinės saugos infrastruktūros kūrimas ir jos pagalbinių tarnybų steigimas (4,15 mln. eurų);

 teisingumo ir vidaus reikalų srityje 4,8 mln. eurų skirta tokioms sritims: a) kovos su nusikalstamumu stiprinimas įkūrus nacionalinį Europolo biurą ir modernizavus Teismo ekspertizės tarnybos centrinę laboratoriją; b) Lietuvos teismų sistemos tobulinimas;

  administracinių gebėjimų srityje buvo atrinkti trys projektai, kurių vertė – 5,16 mln. eurų: viešasis išorės auditas, speciali pasirengimo struktūriniams fondams programa ir trumpalaikių porinių projektų fondas;

 PHARE skyrė 4,43 mln. eurų, kad Lietuva dalyvautų Bendrijos programose ir 5-ojoje bendrojoje programoje;

 ekonominės ir socialinės sanglaudos srityje 15,57 mln. eurų buvo skirta gamybos sektoriui, žmogiškųjų išteklių plėtrai ir su verslu susijusios infrastruktūros kūrimui remti. Dviem projektais siekiama sukurti struktūras ir priemones, skatinančias naujoves ir su mažosiomis bei vidutinėmis įmonėmis susijusių projektų plėtojimą. Tai padeda rengti projektus, kurie įstojus galėtų būti finansuojami iš struktūrinių fondų.

Papildomi 3 mln. eurų iš visos PHARE nacionalinės programos buvo skirti Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoje (CBC). Šios lėšos yra skirtos finansuoti nedideliems projektams, remiantiems Baltijos regiono bendradarbiavimą. 1998-2000 m. bendras Lietuvoje įgyvendintų arba ateityje per porines programas įgyvendinsimų projektų skaičius buvo 27. Be porinių projektų, finansuojamų iš 2000 m. programos, ir tų projektų, kurie šiuo metu yra tik rengiami, Lietuvai numatoma suteikti pagalbą, kuri padės jai pasirengti dalyvauti vykdant Europos užimtumo strategiją ir Europos socialinio fondo veikloje. Buvo nurodytos kai kurios sritys, kurioms gali būti siūloma pagalba pagal PHARE 2001 porinę programą, būtent:

 socialinio draudimo reformos finansavimas;

 tolesnis acquis derinimas transporto sektoriuje ir administracinių gebėjimų transporto politikos srityje gerinimas;

 energijos rinkos reguliavimo institucijos stiprinimas;

 gyvulių ženklinimo bei epidemiologinės priežiūros sistemos kūrimas ir fitosanitarinių tyrimų bei administravimo modernizavimas;

 institucijų gebėjimų įgyvendinti EB reikalavimus dėl cheminių medžiagų tvarkymo, genetiškai modifikuotų organizmų, integruotos taršos prevencijos ir kontrolės, klimato pokyčių gerinimas;

 radiacinės saugos infrastruktūros kūrimas;

 kovos su nusikalstamumu stiprinimas įkūrus nacionalinį Europolo biurą ir modernizavus Teismo ekspertizės tarnybos centrinę laboratoriją;

 teismų sistemos tobulinimas;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1836 žodžiai iš 6114 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.