Fašizmo fenomenas ideologinė doktrina ar politinė mitologija
5 (100%) 1 vote

Fašizmo fenomenas ideologinė doktrina ar politinė mitologija

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………..3

FAŠISTINIS MITAS………………………………………………………………………5

ADOLFAS HITLERIS……………………………………………………………………6

GESTAPAS………………………………………………………………………………….12

HOLOKAUSTAS………………………………………………………………………….13

ANTROJO PASAULINIO KARO PRIEŽASTYS…………………………….15

FAŠIZMAS IR KOMUNIZMAS…………………………………………………….15

IŠVADOS…………………………………………………………………………………….17

NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………………..19

ĮVADAS

Po Pirmojo pasaulinio karo prie dešiniųjų ideologijų prisidėjo fašizmas. Fašizmas pasireiškė daugelyje pasaulio šalių įvairiomis formomis (intelektualiniais paiūlymais arba tiesiog kaip informacija). Daugelyje prieškarinės Europos valstybių fašizmas tapo legalaus arba nelegalaus politinio gyvenimo elementu. Susiformavusios politinės ir socialinės sistemos pavidalą fašizmas įgyjo Italijoje ir Vokietijoje, kuriose jo šalininkai paėmė valdžią. Greta fašizmo teorijos ten atsirado ir praktika. Daugelio įsitikinimu, 1945 metais fašizmas žlugo. Bet fašizmas ir toliau egzistavo daugelyje kraštų. Pokarinės fašizmo atmainos vadinamos neofašizmu. Italų ir vokiečių idėjos ir darbai pabrėžė svarbą fašizmo istorijoje ir tapo vėlesnių dešimtmečių fašizmo veidu ir įkvėpimo šaltiniu.

Fašizmas (lot. Fasio, ital. Fascimo – susivienijimas) – dešinysis ekstrimalus judėjimas ir ideologija, atsiradęs 1919 metais Italijoje, kur Benito Musolini vadovaujama Partito Nazionale Fascista buvo valdančioji partija nuo 1922 metų.

XX amžiaus pradžioje Vokietijoje Friedrich Naumann įvedė terminą nacionalizmas, siekęs integruoti darbininkų judėjimą į demokratinę sistemą ir taip neutralizuoti tapusią populiaria marksistinę klasių kovos doktriną. Naumann‘o šalininkai taip ir liko nedidele intelektualų grupele, o terminą perėmė Hitlerio pasekėjai (Nationalsozialistische deutsche Arbeiterpartei – Nacionalinė vokiečių darbininkų partija, kuriai nuo 1921 metų jis vadovavo), kurie save skaitė revoliucionieriais, o valstietiją ir darbininkų klasę – svarbia tautos dalimi. Psichologinė nacionalizmo bazė yra liguista reakcija į pralaimėtą karą, Vokietiją pažeminusią Versalio sutartį. Nacistai tvirtino, kad karas pralaimėtas ne todėl, kad priešai turėjo geresnias armijas ar daugiau resursų, o dėl vidinės ardomosios kai kurių grupių ( komunistų, žydų ir t.t.) veiklos. Šios idėjos, supaprastinusios tikrovę, susilaukė daug atgarsio, ypač tarp jaunimo.

Fašistai siekė įvesti totalitarinį režimą. Fašistinei valdžiai būdinga prievarta, griežta piliečių ir visuomeninio gyvenimo kontrolė. Fašizmas atsirado jau karo metais, susiformavus galingiems monopolijų susivienijimams, tarp verslininkų ir valstybės atsirado ekonominė trintis. Daug kas tuo metu palaikė fašistus, nes tada jie atrodė, kaip ryžtinga ir patikima jėga, galinti atkurti po karo sugriautą tvarką, įveikti visuomenės pakrikimą. Besiveržiantys į valdžią fašizmo vadai garsiai reikalavo sugriauti esamą tvarką ir kurti naujas struktūras bei industrijas; sklido antiburžuazinės naujojo judėjimo vadų deklaracijos, kviečiančios radikaliai susidoroti su stambiuoju kapitalu. Fašizmas pataikavo platiems visuomenės sluoksniams, ypač jaunimui ir daliai darbininkų klasės. Jie patikėjo fašizmo vadais.

Fašizmas buvo radikalus, jis siekė ženklių ir sparčių permainų. Fašistiniams judėjimams įsigalėti padėjo jų metodai. Jie kūrė sukarintas draugoves, demagogiška propaganda formavo tautų „skriaudų jausmą“, įvedė griežtą organizacinę struktūrą ir discipliną, neginčijamą vado (il duce, Fuhrer ) autoritetą.

Fašistinės sistemos esmė: vadas absoliučiai valdo partiją, valstybę, visuomenę ir kiekvieną individą. Vadas sprendė galutinai ir neklystamai visais gyvenimo atvejais. Jis buvo visų normų šaltinis, pagrindinis fašizmo ideologijos kūrėjas bei aiškintojas. Fašistinės visuomenės turėjo būti aktyvios, nuolat remti valdžią ir entuziastingai pritarti valdžios siekiams. Privačios nuosavybės idėja turi tarnauti bendrijos poreikiams. Visiškai naujos valstybės santvarkos kūrimas, visiškai centralizuota nauja socialinė tvarka, kai slopinami bet kokie spontaniški visuomenės veiksmai. Žadama didelės socialinės ir ekonominės reformos (dalis pažadų buvo įgyvendinta; prieš karą pakilus darbo žmonių gyvenimo lygiui, fašistinė sistema sulaukė darbininkų ir valstiečių paramos). Nacionalizmas ir rasizmas – geresnių ir blogesnių tautų skirtumai laikomi nepanaikinamais. Agresija pateisinama tiek tarptautiniuose santykiuose, tiek vidaus reikaluose – blogesnės bendruomenės turi būti pavergtos ir sunaikintos. Siekimas visomis įmanomomis priemonėmis paglemžti svetimas teritorijas. Ginkluotos jėgos aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime, lemia valstybės politiką ir daro įtaką toms politinio
gyvenimo sritims, kurios turi reikšmės kariuomenei ir jos poreikiams. Iš fašizmo, sudievinančio vadą, kilo nauja XX amžiaus natūralistinės neopagonybės forma.

Katalikų Bažnyčia pasmerkė pirmiausia italų, o paskui vokiečių fašizmo ideologiją kaip nesuderinamą su katalikųtikėjimo principais.

Fašizmas tebėra gyvas. Mūsų laikais kelia grėsmę ne fašizmo galia, o tai, kad mažos fašistinės grupuotės įstengtų išsiplėsti į masines organizacijas, pajėgias užgrobti valdžią.

FAŠISTINIS MITAS

Fašizmas buvo viršnacionalinė ideologija. Jie siekė sukurti naują europinę civilizaciją. Visi fašistai, pradedant Mosley, Mussoliniu ir baigiant Hitleriu, svajojo sukurti tikrą viršnacionalinę europinę civilizaciją. Tai turėjo būti posistorinė estetinė santvarka, jungianti nacionalines išrinktų nacijų tradicijas. Fašistinė ideologija su rasizmo ir imperializmo doktrinomis propogavo europinės civilizacijos sampratą. Hitlerio kalbose nuolat buvo apeliuojama į Europos dvasią. Tūkstantmetis reichas turėjo tapti europine santvarka, ne vien vokiečių reichu; žydų naikinimas buvo suvokiamas kaip Europos apvalymas nuo „azijiečių rasės“.

Nacių mitas apeliavo į ankstesnę Europos idėją, kurioje atgimė viduramžių dvasia. XII amžiaus germanų imperatorius Frederickas I (Barbarosa) buvo pasirinktas kaip Lebensraum simbolis dėl kryžiaus žygių prieš musulmoniškus Rytus ir siekių suvienyti germanų žemes ir Italiją. Operacija Barbarosa, koduotas pavadinimas išpuolio prieš Rusiją, ideologiškai buvo suvoktas kaip šventas karas ir kryžiaus žygis prieš Rytus. Išpuoliai prieš Rytus atgijo nacių Barbarosos kulte. Hitleriui pavyko pritaikyti istrorinius Europos simbolius smurto ir teritorinės ekspansijos į Rytus legitimacijai.

Nors naciai kūrė istorijos mitus ir retai kreipėsi į religiją, jų mąstymas buvo pagrįstas krikščioniškąja Europos gelbėjimo idėja. Žydai buvo kaltinami vokiečių kultūros užgrobimu, arijų rasės grynumo suteršimu. Išpuolis prieš bolševizmą buvo glaudžiai susietas su antisemitizmu ir kova su tuo, ką Hitleris vadino „Judeobolschevism“. Nacių mitas išreiškė vokiečių ekspansijos į Rytus esmę. Net Lenkijos aneksija ir žygis Uralo link buvo pagrindinis nacių ideologijos teritorinis siekis, Europa taip pat buvo traktuojama kaip kova ne tik už Vokietijos, bet ir už visos Europos egzistenciją. Naciai tikėjo prigimtiniu Vakarų Europos tautybių, tokių kaip britai ar prancūzai, pranašumu prieš slavus.

Europos žydų sunaikinimas baigėsi europinės kultūros destrukcija. Žydai Centrinėje Europoje ir visuose didžiuosiuose miestuose per amžius buvo europinės sąmonės dalis. „žodis „Europa“ anksčiau reiškė geografinę, ekonominę ir politinę senojo kontinento vienybę. Šiandien jis skleidžia nemalonų germanizmo ir vergystės kvapą“ – Jean-Paul Sartre.

ADOLFAS HITLERIS

Aloizas Šiklgruberis gimė 1837m. birželio 7d. Štroneso kaime. Kai Aloizui buvo beveik 10 metų numirė jo motina, ir patėvis atsisakė posūnio. (Marija Ana Šiklgruber buvo netekėjusi). Berniukas buvo auklėjamas Chidlerio brolio – Johano Nepomuko – namuose. Būdamas trylikos metų Aloizas pabėgo iš namų į Vieną, ten įsitaisė mokiniu pas batsiuvį, po penkerių metų stojo tarnauti į pasienio apsaugą. Būdamas 24 metų Aloizas tapo inspektoriumi.

Johanas sūnaus neturėjo ir 1876 m. oficialiai isisūnyjo Aloizą, Hitlerio pavarde. 1885m. sausio 7d. Aloizas vedė trečią kartą. Jo žmona tapo Johano Nepomuko Chidlerio anūkė – Klara Pelcl. Klaros santykiai su vyru buvo įtemti. Nuo pat pradžių ji žiūrėjo į Aloizą kaip į aukštesnę būtybę. Trijų vaikų mirtis atsiliepė jos nėštumų dažniui, nes ketvirtas vaikas gimęs 1889m. balandžio 20d. ketvirčiu jis buvo Hitleris, ketvirčiu Šiklgruberis, dar ketvirčiu Pelcilis, o paskutinysis jo kilmės ketvirtis kaip ir liko neišaiškintas. Gimimo įrašų knygoje jis buvo įtrauktas kaip ADOLFUSAS HITLERIS. Taip, tą dieną Aukštojoj Austrijoj, prie pat Bavarijos sienos, sename bavarų miestelyje, Braunan gimė būsimasis vokiečių tautos fiureris Adolfas Hitleris.

Šešemetis Adolfas buvo atskirtas nuo pernelyg rūpestingos motinos – jis pradėjo eiti į pradinę mokyklą Tišlamo miestelyje. Vėliau jis lankė realinę mokyklą Linre. Tuo tarpu Adolfas svajojo tapti dailininku. Net kelis kartus bandė stoti į akademiją Vienoje. Tačiau jo darbai egzaminų komisijos nesužavėjo. Būdamas trylikos metų Adolfas neteko tėvo, o po ketverių metų mirė ir motina. Septyniolikmetis Adolfas Hitleris lieka vienas pasaulyje. Būdamas vienui vienas, jis ankstyvoj jaunystėj savo kailiu patiria, ką reiškia, vargas, alkis ir nepriteklius. Bet vos tik subrendo, jis jau buvo užsidegęs nacionalistas. Jis pradeda domėtis – bet dar neiškildamas į viešumą- politiniais klausimais.

Po sunkių metų Vienoje, Adolfas Hitleris pajuto ilgesį gyventi vokiečių krašte. 1912m. balandžio 12d. jis išvyko į Miuncheną. Su visu uolumu pradėjo studijuoti architektūrą, o tuo tarpu kasdieninę duoną užsidirbdavo piešdamas plakatus. 1914 metais vokiečių jaunimas susibūrė į savanorių ir rezervo batalionus. Adolfas Hitleris taip pat savanoriu įstojo į vieną bavarų pulką. Tai buvo tartum likimo skirta, kad jam karo metu teko tarnauti senoje
kariuomenėje. 1916m. spalio 6d. Adolfas sužeidžiamas, vos paleistas iš ligoninės jis 1917m. kovo mėnesį savanoriu grįžo į frontą. Jis gavo eilę apdovanojimų už drąsą ir nuopelnus. Už tai jam suteikiama pirmos klasės geležinis kryžius. Vokiečių kariuomenei dar visuose frontuose tebekovojant, viduje prasidėjo vis besiplečiantis irimas. O lapkričio 9d. viskas griuvo. Ne vien Vokietijos monarchinė konstitucija, ne vien Wilhelmo II galingasis reichas, bet kartu ir tėvynė, tikėjimas, tvarka ir drausmė. Šie įvykiai labai sukrėtė Adolfą Hitlerį. Dabar jame pradėjo augti nesuvaldoma neapykanta šių darbų kaltininkams. Tą dieną Adolfas Hitleris nusprendė tapti politiku.

1919m. vasarą Miunchene šeši vyrai ėmėsi steigti naują partiją, kurią jie pavadino “Vokiečių darbininkų partija”. Jie buvo įkvėpti didelio tikslo, bet jiems trūko reikalingiausių priemonių, o svarbiausia nebuvo vadovaujančios galvos. Ši šešių vyrų draugija būtų buvusi istorijos užmiršta, jei septintasis jos narys nebūtų jai likimo padovanotas vadas. Po gegužės 1d. grandinis Adolfas Hitleris buvo paskirtas į komisiją revoliuciniams įvykiams 2 pėst. pulke ištirti. Tai buvo Adolfo Hitlerio politinės veiklos pradžia. Kariuomenėje buvo ruošiami kursai valstybiškai pilietiniam galvojimui išugdyti. Ten Adolfui Hitleriui debatų metu pirmą kartą atsirado proga kalbėti. Ši kalba jam padėjo: po kelių dienų jis skiriamas vadinamuoju “švietimo karininku” į vieną Miuncheno pulką. Jo vadovybės pavedimu, jam įsakyta susipažinti su tuo metu visiškai dar nežinoma “Vokiečių darbininkų partija”. Adolfas buvo prašomas ten įstoti. Hitleris jau prieš keletą metų turėjo sumanymą kurti socialrevoliucinę partiją, po ilgų svarstymų, vis dėlto, priėmė kvietimą. Taigi 1920m. vasario 24d. pagaliau įvyko pirmasis masinis susirinkimas, kuriame Hitleris išdėstė “Vokiečių nacionalsocialistų darbininkų partijos” programą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1756 žodžiai iš 5585 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.