Feministinis politikos aiskinimas
5 (100%) 1 vote

Feministinis politikos aiskinimas

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………….3

1. Feminizmo judėjimas……………………………………………………………….4

1.1 Feminizmo judėjimo pradžia, priežastys ir etapai………………………………..4

1.2 Pagrindinės feministinio judėjimo kryptys……………………………………….6

2. Feministinis politikos aiškinimas……………………………………………………8

2.1 Feministų požiūris į individo saugumą valstybėje …………………………….10

2.2 Liberaliųjų feministų požiūris į politiką ir visuomenę………………………….11

2.3 Radikaliųjų feministų požiūris į politiką ir visuomenę…………………………11

2.4 Socialistinio- marksistinio feminizmo požiūris į politiką ir visuomenę………..12

2.5 Postmodernistinio feminizmo požiūris į politiką ir visuomenę…………………12

Išvados…………………………………………………………………………………..14

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………….15

Įvadas

Šiame rašto darbe naudojant aprašomąjį bei palyginamąjį metodus bus stengiamasi paaiškinti, kaip feminizmas ir skirtingi jo judėjimai aiškina politiką. Feminizmas iš pradžių gali pasirodyti visai nesusijęs su politika ir valsybės valdžia. Tačiau feministų judėjimai labai daug pasiekė veikdami būtent dalyvaujant politikoje ir per įvairias institucines organizacijas. Rašydama šį rašto darbą rėmiausi knygomis, kuriose yra susietos tiek feminizmo pagrindinės idėjos, tiek jų santykis su politika bei jos teorija. Daugiausia šiomis temomis rašė Valerie Bryson savo knygose Feminist political theory bei Feminist debates: issues of theory and political practise. Taip pat didelį dėmesį feminizmo tarptautiniams santykiams skyrė Christine Sylvester ir Jill Steans.

Rašydama šį darbą noriu išaiškinti, ar tikrai politika įtakoja feminizmo doktrinas ir kaip feministiniai judėjimai įtakojo bei kaip aiškina politiką.

1. Feminizmo judėjimas

1.1. Feminizmo judėjimo pradžia, priežastys ir etapai

Feminizmo judėjimą galima suprasti skirtingai. Plačiąja prasme kaip socialinių ir idėjinių santykių revoliuciją, kuri iš esmės pakeitė požiūrį į lyčių skirtumus bei į politinius, ekonominius ir socialinius santykius tarp vyrų ir moterų. O siaurąja kaip organizuotus moterų judėjimus už lygias teises su vyrais . Kitaip tariant, feminizmas yra judėjimas už lygias vyrų ir moterų teises, už tai, kad lytis nebūtų pagrindinis faktorius, iš anksto sudarantis vaizdą apie žmogaus tapatybę ir jo galimybes.

Sunku būtų tiksliai apibrėžti feminizmo judėjimo datą, nes čia vėlgi iškyla du klausimai: kiek laiko egzistuoja feminizmas, kaip moterų judėjimas, skelbiantis moterų problemas ir teises, ir kada istoriškai užfiksuota feministinio judėjimo pradžia. Turbūt galima sakyti, jog feminizmas egzistuoja tiek pat, kiek pačios moterys . Nes moterų socialinė, ekonominė ir politinė padėtis visuomet visose kultūrose buvo žemesnė nei vyrų, pradedant Antikos laikais tai tęsiasi ir iki mūsų dienų. Feminizmo ištakos yra XV a.- XIX a. Pavienių moterų veikla: XV a. Prancūzų rašytoja C. De Pisan savo knygoje „A Medieval Woman’s Mirror of Honour: the Treasury of the City of Ladies” atvirai pareiškė apie moterų ir vyrų nelygybę bei išdėstė moterų politinių teisių reikalavimus. Tačiu daugelis vieną iš pirmųjų darbų, kurį galima būtų pavadinti feministine filosofija laiko anglų rašytojos M.Wollstonecraft veikalą „A Vindication of the Rights of Woman” (1792m.) . Šios knygos pasirodymas turėjo didelę įtaką Vakarų feministinės teorijos atsiradimui, kuri pradėjo plėtotis XVIII a. Anglijoje . Feminizmo judėjimo istorijoje yra išskiriamos trys pagrindinės bangos. Ankstyvosios feministės ir pagrindiniai feministiniai judėjimai dažnai yra vadinami pirmąja feminizmo banga, kuri kilo XIX a. ir truko iki XX a. vidurio. Tai buvo judėjimas už balsavimo teisės suteikimą moterims, moterų teisę į išsilavinimą, privatinę nuosavybę .

Antroji feminizmo banga buvo kur kas aktyvesnė, moterys įgavo daugiau drąsos, pradėjo kurti feministines teorijas. Jos suprato, jog pirmojoje bangoje pasiekti teisių įteisinimai nepakeitė visuomenės požiūrio į moterį. Feministinio judėjimo atstovės suprato, jog būtina iš esmės keisti visuomenės požiūrį į vyro ir moters santykius tiek šeimoje, tiek politikoje . Ši banga prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo.Buvo pradėtos kurti įvairios institucijos, prižiūrinčios lyčių lygybę visuomenėje, buvo siekiamas lesbiečių bei etninių mažumų moterų diskriminacijos panaikinimas. Antroje feministinio judėjimo bangoje susiformavo pagrindinės feminizmo atmainos: liberalusis, radikalusis, marksistinis socialistinis ir postmodernistinis feminizmas . Taip pat tuo metu Jungtinės Tautos įkurė tarybą, ginančią moterų teises. Antroji feminisčių banga aktyviai veikia ir dabar. Tačiau praėjusiame dešimtmetyje pradėjo ryškėti trečioji feminizmo banga. Ji išsiskiria savo radikalumu ir yra
gerokai nukrypusi nuo esminių feminstinio judėjimo principų ir vertybių. Radikalumas itin pasireiškia, kai siekiama, jog būtų įteisinti homoseksualūs santykiai, skelbiama teisė darytis abortus. Iš šių siekių matome, jog trečioji feminizmo banga yra „išsigimusi“, jos pagrindiniais principais tampa egocentrizmas ir egoizmas . Kai teisės moterims yra iškovotos, moterys nebediskriminuojamos, feministinis judėjimas tampa fanatišku, dabar feministės siekia moterų dominavimo prieš vyrus. Yra pabrėžiama, jog moteris gali laisvai rinktis kuo būti, ką daryti, moters negali riboti visuomenės nustatytos normos.

1.2. Pagrindinės feministinio judėjimo kryptys

Kaip jau anksčiau minėjau, pagrindinės feminizmo kryptys( liberalusis, radikalusis, marksistinis socialistinis ir postmodernistinis) susiformavo antroje feminizmo bangoje. Feministės turi labai skirtingus požiūrius, kaip lyčių santykiai yra susiklostę, kaip jie turėtų būti keičiami ir kaip pasiekti moterų visapusiškos laisvės bei kokiais būdais ir sprendimais ją pasiekti .

Liberalusis feminizmas yra glaudžiai susijęs su pirmąja feminizmo banga, kuri siekė iškovoti balsavimo teisę moterims.Jis kyla iš liberaliosios politinės filosofijos, kuri skelbia individo laisvę, pareigas ir teises, teigia pilietinių teisių ir lyčių lygybę. Liberaliojo feminizmo šalininkai skelbia, jog itin didelių skirtumų tarp moterų ir vyrų nėra, todėl ir teisės jų turi būti visiškai lygios . Kai liberaliojo feminizmo siekiai buvo įpusėję įgyvendinti, ėmė formuotis radikaliojo feminizmo kryptis, kuri absoliučiai skiriasi nuo liberaliojo. Radikaliuoju jis vadinamas, nes bando pakeisti šiuolaikinės visuomenės požiūrį į individą, vyrų ir moterų santykius, tačiau šis tikslas turi ir neigiamą pusę- kai kurios feministės iškelia moteris aukščiau vyrų. Tačiau pagrindinė radikaliojo feminizmo mintis yra priešinga liberaliajam: radikalieji skelbia, jog moterys nėra ir negali būti visiškai lygios vyrams, jie pritaria moterų separatizmo idėjai . Marksistinis socialistinis feminizmas taip pat pasirodė kaip kritika liberaliajam feminizmui. Jis atspindi kapitalizmo politines, socialines ir ekonomines idėjas. Socialistiniai feministai stengiasi „išlaisvinti“ moteris iš hierarchinės visuomenės gniaužtų, patriarchalinio pasaulio rėmų bei kapitalizmo sistemos, kuri pavergia ir išnaudoja moterį. Jie atkakliai tvirtina, kad vienintelis būdas priespaudai panaikinti yra sunaikinti kapitalistinę sistemą . Postmodernistai feministai, dar kitaip vadinami prancūziškaisiais, teigia, jog lyčių nelygybė negali būti suprantama kaip natūralus, visuotinai pripažįstamas reiškinys, susiklostęs istorijos eigoje. Jie skatina toleravimą lyčių skirtingumui, taip pat vienu iš pagrindinių principų išlieka tai, kad individas turi turėti pasirinkimo laisvę .

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1119 žodžiai iš 3728 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.