Filosofijos pažinimo objektas
5 (100%) 1 vote

Filosofijos pažinimo objektas

Savokos:

Filosofija – abstrakčių subjektyviosios tikrovės būties formų atsiradimo ir pažinimo metodas.

Pažinimas – turimų žinių patvirtinimas tikrais (nedirbtinais) įvykiais žinojimui įgyti.

Objektas – atskiras pasaulio individas, turintis tik jam būdingas savybes ir elgseną.

Objektyvus – 1. tik dėsniams paklūstantis dalykas; 2. daiktas, išlaikantis savo formą objektyvių jėgų sąskaita

Sistema (kibernetinė) – uždara (laiko tėkmėje išliekanti ta pati atskirų individų grupė pasaulyje), išlaikoma vieninteliu uždaru darbinio kūno jėgos darbo ratu (prievarta, tiesiškai priimamais signalais) iš vienintelio šaltinio, vieninteliame kelyje, informacijos kūrimu išlaikanti darbinio kūno darbą – sistemos tvermę. Kibernetinė sistema yra hierarchinė, informacijos atžvilgiu uždara sistema, kurioje reiškisi materialių ir idealių dalykų vienybė.

Sistema (mišri) – individų tiesines (jėgos) ir netiesines (informacinį atvirumą) sąveikas derinanti sistema tikslui pasiekti.

Sistema (sinergetinė) -kibernetinių struktūrų (individų) visuma, esanti informacijos atžvilgiu atviroje erdvėje (darbinis kūnas yra atviroje erdvėje esantys signalai iš daugelio šaltinių ir ,,tiekiami‘‘ be prievartos – termodinamiškai). Individų tarpusavio santykiai grindžiami signalų pasirinkimu (netiesinėmis sąveikomis). Kultūra yra sinergetinė sistema, kurioje įmanomas kibernetinių struktūrų išlikimas ir atranka, esant traukai idealizmo link.

Sisteminis pažinimas – pažinimas, pagrįstas pagrindiniais abstrakčiais gyvybės objektais – sistemomis, kurios susideda iš atskirų regimų individų ir užima atskirą, abstrakčiai matomą vietą pasaulyje. Šiandien žinomos kibernetinės, sinergetinės ir mišrios sistemos.

Kraštutinumas išliko ir vėlesniais laikais, tarsi jis būtų natūralus filosofijos bruožas: mat filosofijos objektas yra toks įvairialypis ir aprėpia tiek įvairiausių motyvų, kad, norėdami juos padaryti akivaizdžius, filosofai būtinai turėjo juos supaprastinti, o kai kuriuos praleisti, todėl kiti motyvai toje visumoje tapdavo pernelyg sustiprinti. Filosofinės teorijos pasidarydavo kraštutinės, vienašališkos, neteisingos; tačiau tik tokiu būdu filosofijos problemos tapdavo akivaizdžios, suprantamos, tik dėl to jos apskritai buvo įmanomos. Filosofijos kelias į tiesą daugiausia ir ėjo nuo vieno kraštutinumo prie kito, nuo vienos klaidos prie kitos.

Davidas Hume (škotų filosofas 1711-1776):

Hume’as nuosekliau nei jo pirmtakai empiristai laikėsi imanentinės pozicijos ir nesiėmė ką nors teigti apie dalykus, kurie protui tiesiogiai neprieinami. Jis nekėlė klausimo, ar daiktai egzistuoja, tik klausė, ar turime pamato manyti juos egzistuojant. Jis neneigė ir to, jog realiame pasaulyje yra būtinumo ryšių, bet neigė, kad mes juos galime pažinti. Berkeley manė, kad materialios substancijos neegzistuoja, o Hume’as buvo įsitikinęs, kad jos negalinčios būti pažinimo objektu: Berkeley’o pozicija – metafizinė, Hume’o – epistemologinė.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 438 žodžiai iš 826 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.