TURINYS
TURINYS 2
Finansinis perdraudimas 3
Loss Portfolio Transfer 4
Surplus Relief Treaty 4
Spread Loss Treaty 5
Vietoj pabaigos 6
LITERATŪRA 7
Finansinis perdraudimas
Naujos perdraudimo rūšys dažniausiai atsiranda taip: iš pradžių atsiranda poreikis, rinkos lyderiai pateikia naują produktą ar paslaugą, taip nugriebia „grietinėlę“ ir tik po to pradeda įsitraukti į žaidimą kiti dalyviai, sudarant galimybes pilnaverčiai konkurencijai. Bet toks mechanizmas neveikia , kai kalbame apie aukštos technologijos draudimo paslaugas. Čia pagrindinis dalykas yra ne poreikis, o pasiūlymas, kadangi sukurti tokias paslaugas yra nelengva. Poreikis gal ir yra, bet mažai kas gali pasakyti kaip jį patenkinti, kaip sukurti paslaugą ir kaip ją parduoti. Šiandien būtent tokia situacija yra draudimo ir perdraudimo rinkose: prielaidos finansiniam draudimui susiklostė, bet mechanizmai dar neveikia – labai sudėtingas produktas.
Finansinis perdraudimas reikalingas tam, kad manevruoti reikšmingose finansinėse tėkmėse bei stambiomis lėšomis, sukauptomis draudimo kompanijų. Pirmieji atvejai finansinio perdraudimo pažymėti maždaug prieš 50 metų, o pavyzdžiui Rusijoje tik prieš keletą, kai rinka pasitaisė po krizės ir susikaupė rezervų. Iki šiol finansinis perdraudimas laikomas nauja perdraudimo rūšimi, kurioje susiderino draudimo, kreditavimo ir aktyvų valdymo elementai.
Beveik visos stambios vakarų draudimo kompanijos siūlo finansinio perdraudimo paslaugas. Tarp lyderių – Švedijos perdraudimo bendrovė „SwissRe“ ir Kelnų perdraudimo bendrovė „Cologen Re“. Kai kurios bendrovės sukūrė net specialius padalinius šiai perdraudimo rūšiai.
Finansinio perdraudimo sutartis beveik niekuo nesiskiria nuo paprastos perdraudimo sutarties. Beveik visos tokio pat sąlygos, kaip ir paprastame sandoryje. Tik finansinis perdraudimas – tai santykiai tarp draudiko ir perdraudiko, susiję perskirstymu kaip draudiminės taip ir finansinės rizikos draudimo veikloje ilgalaikiu pagrindu (daugiau 1 metų).
Finansinį perdraudimą privaloma tvarka sudaro paprastos perdraudimo apsaugos elementai, bet pats jai naudojamas kreditavimui arba investicinei paramai, kuria suteikia perdraudikas draudikui, siekiant padidinti draudiko finansinį stabilumą ir mokumą. Finansiniam perdraudimui būdingas rizikos apribojimas, didelę reikšmę turi investicinės pajamos ir ilgalaikiškumas.
Šiame perdraudime taikomas specialus sutarčių mechanizmas, leidžiantis draudikui atgauti sumokėtą perdraudikui premiją, aišku atėmus komisinius, o perdraudikui atvirkščiai, gauti iš draudiko jo faktinio finansavimo kompensaciją virš premijos sumos. Tokiu būdu finansinį perdraudimą galima apibūdinti kaip priemonę greitai gauti iš perdraudiko išmokėjimą nuostoliams padengti, stabilizuoti rezervų struktūrą ir pan., tai tarsi finansinis įdėjimas, kuris bus po kurio laiko grąžintas.
Ribos tarp tradicinio perdraudimo ir finansinio perdraudimo sutarčių gana nepastebimos. Kai kurios finansinio pardraudimo sutartys tai tarsi modernizuotos paprastos sutartys, tik jose įvestas rizikos apribojimas per dalyvavimą nuostolyje ir investicinės pajamos. Kitos gi sutartys, kurios jau išdirbtos praktikos jau pakankamai turi skirtumų nuo tradicinių perdraudimo sutarčių.
Pagrindinis ypatumas finansinio perdraudimo yra tas, kad piniginiai srautai ne ekvivalentiški perduotai perdraudimui rizikai, o dažniausias net pranašauja tie įsipareigojimai, kuriuos šalys turėtų sudarius tradicinio perdraudimo sandorį.
Loss Portfolio Transfer
Dabar norėčiau pateikti pavyzdį, kada gi naudojamas finansinis perdraudimas. Tipinė draudimo įmonių problema – veiklos siaurinimas kuria nors rūšimi. Jeigu tiesiog nustoti rinkti premijas iš šios rūšies, tai draudikas labai greitai susidurs su nemaloniomis pasekmėmis. Staigiai išaugs santykinis nuostolingumas likusių šios draudimo rūšies sandorių. Išaugs bylų tvarkymo išlaidos. Ir pagaliau, įvyks ataskaitos iškraipymas dėl anksčiau suformuotų šios rūšies rezervų.
Problema gali būti išspręsta finansinio perdraudimo sutartimi – tai yra per restruktūrizaciją draudiko portfelio. Kad jis galėtų atsikratyti nuo senų sutarčių, kompanija sudaro su perdraudiku sutartį dėl nuostolių portfelio perdavimo – Loss Portfolio Transfer. Perdraudikas gauna visus rezervus pagal šį sandorį ir premiją už portfelio aptarnavimą. Dažnai yra aptariama aplinkybė: perdraudikas pats mokės išmokas klientams.
Skaičiuojant premijas galimi keli variantai. Perdraudikas, turintis išsivysčiusį filialų tinklą ir plačią klientų bazę, laukia, kad šis portfelis jam ne bus nuostolingas, o klientai, sutarčiai pasibaigus, irgi liks pas jį bei krūvio dydis bus nežymus. Tai ir bus komisiniai perdraudikui už portfelio aptarnavimą. Perdraudikas net gali padaryti nuolaidą už padidinimą jo klientų rato.
Jeigu perdraudikas nieko negauna už portfelio aptarnavimą, tai draudikas sumokės jam premija, kuri pilnai padengs jo galimus nuostolius. Tokiu būdu, perdraudikas nieko nepraranda, o draudimo bendrovė pabėgs nuo papildomo kapitalo rezervavimui ieškojimo problemos. Draudikas analogiška sandorį gali taikyti ir kitokiu atveju – jeigu jis nenori prarasti klientus, bet dabartiniu momentu jam neužtenka kapitalo rezervų padengti nuostolius.
Surplus Relief Treaty
Dar viena tipinė
situacija. Draudikas surinko kokios nors rūšies premijų sumą, kuri yra matomai didesnė už tą, kurią formaliai leidžia jo nuosavybė pagal normatyvus, kurie yra nustatyti kiekvienoje šalyje. Bet jis nelaukia rimtu nuostolių, tai reškia, kad visa rizikos suma tokia aukšta, kad jis pagal normatyvus negali užkrauti visą draudimą ant savo pečių. Tada draudikas pagal aktuarijas įkainoja realių draudiminių įvykių tikimybę labai žemai, kad būtų įsitikinęs savo lėšų pakankamumu išmokėjimams. Ką daryti? Veiksmai tokie: atliekamą rizikos dalį atiduoti perdraudikams. Kitu atveju jis bus pripažintas nemokiu. Kitais žodžiais, draudikas turi prarasti dalį pelno dėl perdraudimo, kad liktų įstatymu rėmuose. Klasikiniu atveju pajamas gautų perdraudikas.