TURINYS
Įvadas 2
Lietuvos vertybinių popierių rinkos infrastruktūra 3
Finansų maklerio įmonės Lietuvoje 5
Lietuvos finansų maklerio įmonių veikla 5
Lietuvos finansų maklerių asociacija (LFMA) 7
Finansų maklerio įmonių palyginimas 7
A kategorijos finansų maklerio įmonės 7
B ir C kategorijų finansų maklerio įmonės. 8
Išvados 10
Literatūra 11
Įvadas
Viena iš galimų turimų laisvų lėšų investavimo galimybių yra investavimas vertybinių popierių biržoje. Norint efektyviai valdyti vertybinių popierių rinką, yra reikalinga ją prižiūrinti ir kontroliuojanti infrastruktūra, sudaryta iš daugelio skirtingų, savas funkcijas turinčių institucijų. Taip pat rinkoje yra daug finansų maklerio veikla užsiimančių įmonių.
Norint nepasiklysti tarp daugybės vertybinių popierių rinkos institucijų ir finansų maklerio įmonių, reikia suprasti, kaip kokios institucijos veikia, kam jos skirtos ir kurios iš finansų maklerio įmonių yra lyderės šioje rinkoje.
Šiame referate trumpai apžvelgsiu vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą, dabartinę šios rinkos situaciją, taip pat pabandysiu išskirti kelias ryškiausias lyderes iš finansų maklerio įmonių.Lietuvos vertybinių popierių rinkos infrastruktūra
Vertybiniai popieriai (VP) – tai serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. VP rūšys – akcijos, obligacijos, Vyriausybės vertybiniai popieriai, taupymo lakštai, teisės ir kt. Išsamiau apie tai – Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme
Vertybiniai popierių apyvarta gali būti pirminė (pasiūlymas įsigyti VP jų išleidimo metu bei jų perleidimas investuotojų nuosavybėn) ir antrinė (pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą VP, taip pat jų perleidimas kitiems investuotojams. Pagal sandorio vietą yra išskiriama biržinė ir užbiržinė VP apyvarta.
1992 metais, pasitelkus išsivysčiusių užsienio šalių patirtį ir techninę pagalbą, Lietuvoje buvo pradėta kurti vertybinių popierių rinkos infrastruktūra. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas rinkos institucijoms ir tinkamam jų funkcionavimui. Šiuo metu pagrindinės vertybinių popierių rinkos institucijos jau sukurtos ir sėkmingai funkcionuoja.
Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) rinkos tarpininkams sudaro galimybes saugiai prekiauti vertybiniais popieriais. VVPB prekybos sistema yra centralizuota ir dematerializuota. Prekybos sesijos pradžioje nustatoma akcijų kaina, paskui vykdoma nepertraukiama prekyba. Sandoriai VVPB sudaromi remiantis pavedimais gautais iš rinkos tarpininkų.
Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (LCVPD) užtikrina, kad pinigai ir vertybiniai popieriai tarp vertybinių popierių sandorio šalių judėtų lygiagrečiai, vykdo vertybinių popierių apskaitą. LCVPD kontroliuoja, kaip vertybinių popierių apskaita tvarkoma emitentų bei rinkos tarpininkų lygmenyje.
Kliringo bankas, kurio funkcijas atlieka Lietuvos banko Atsiskaitymų centras, vykdo biržoje veikiančių tarpininkų tarpusavio piniginius atsiskaitymus.
Viešosios apyvartos tarpininkai. Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, ir įstatymų nustatyta tvarka licencijuoti komerciniai bankai, kurių licencijos nėra apribotos vertybinių popierių operacijos, turi teisę verstis tarpininkavimo viešojoje vertybinių popierių apyvartoje veikla ar konsultuoti trečiąsias šalis investavimo į vertybinius popierius klausimais. Lietuvoje finansų maklerio įmonės priklausomai nuo jų turimo pradinio nuosavo kapitalo dydžio skirstomos į A, B ir C kategorijas. A kategorijos licencija suteikia teisę verstis visomis Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nustatytomis FMĮ veiklos rūšimis. Specializuota B kategorijos licencija suteikia teisę verstis tik dalimi FMĮ veiklos rūšių. Ji nesuteikia teisės prekiauti vertybiniais popieriais savo sąskaita ir organizuoti vertybinių popierių emisijos garantuojant jų išplatinimą. C kategorijos licencija FMĮ leidžia užsiimti konsultavimu investavimo į vertybinius popierius klausimais, šios kategorijos FMĮ neturi teisės vykdyti vertybinių popierių prekybos nei savo, nei klientų sąskaita.
Tarpininkavimo viešojoje vertybinių popierių apyvartoje veikla Lietuvoje verčiasi finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ) ir komercinių bankų struktūriniai padaliniai – finansų maklerių skyriai (toliau – FMS).
Vertybinių popierių komisija (VPK) reguliuoja ir prižiūri kaip veikia FMĮ ir bankų FMS, VVPB bei LCVPD, emitentai ir investicinės bendrovės, stebi, kaip šie rinkos dalyviai laikosi informacijos apie vertybinius popierius ir jų emitentus atskleidimo investuotojams reikalavimų, siekia apginti investuotojų interesus.
Teisiniai dokumentai, reglamentuojantys Lietuvos VP rinką. Sukurti teisiniai pagrindai, būtini stabiliam kapitalo rinkos funkcionavimui. Esminės kapitalo rinkos funkcionavimo nuostatos išdėstytos Akcinių bendrovių, Vertybinių popierių viešosios apyvartos bei investicinių bendrovių įstatymuose. Poįstatyminiuose aktuose reglamentuojamos kapitalo rinkos dalyvių veiklos sąlygos, informacijos apie vertybinius popierius
ir jų emitentus atskleidimo potencialiems investuotojams tvarka, rinkos tarpininkų licencijavimas ir kapitalo pakankamumo reikalavimai, investuotojų interesų apsauga, vertybinių popierių apskaita ir kt. Nuo 1998 m. pradžios vertybinių popierių rinkos tarpininkų santykius su klientais reguliuoja Etikos kodeksas.