Finikija dokumentas
5 (100%) 1 vote

Finikija dokumentas

Finikija

Rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje nuo seniausių laikų gyveno negausios tautelės, istorijoje vadinamos bendru finikiečių vardu. Nederlinga žemė menkai temaitino savo gyventojus. Vienintelė jų viltis buvo jūra. Prie jos ir glaudėsi finikiečių sodybos, o vėliau – miestai. Jūra dosniai teikė gėrybių, reikėjo tik mokėti jas paimti.

Jūra maitino žvejų šeimas, teikė žaliavą purpuro gamintojams. Ta žaliava – tai moliuskai Murex brandaris, apsidengę nedidele spygliuota kriaukle. Legenda pasakoja, jog purpurinio moliusko paslaptį įminęs šuo. Kažkoks finikietis žvejys tinkle vietoje žuvų radęs įstrigusią kriauklę ir piktai numetęs ją ant smėlio. Alkanas žvejo šuo ją perkandęs, ir jo nasrai nusidažę ryškiai raudona spalva. Žvejys mėginęs nuplauti šuniui snukį, tačiau ir pats nusidažęs rankas. Nuo tada jis metęs žvejybą ir ėmęs gaminti purpuro dažus.

Šalia audėjų, dažų gamintojų, metalurgų bei kalvių jūros pakrantėse kūrėsi laivadirbiai. Kedrų giraitės kalnų atšlaitėse tiekė puikiausios medienos, o Egipto, Kretos ir Mikėnų laivadirbiai buvo pirmieji šio amato mokytojai. Greitai mokiniai toli pralenkė savo mokytojus – jie sukūrė pirmuosius tikrai jūrinius laivus. Gaila, apie juos mažai ką težinome.

Finikiečiai, priešingai egiptiečiams, negarsino savo darbų. Jie labiau mėgo molinėse lentelėse braižyti pelno skaitmenis, negu gaišti laiką pasakojimams apie keliones jūromis. Veltui Finikijos istorijos tyrinėtojai ieškojo bareljefų ar freskų su laivų atvaizdais. Finikijoje ir gausiose jos kolonijose tokių atvaizdų nebuvo arba juos sunaikino vėlesni užkariautojai.

Bene seniausią finikiečių laivo piešinį mokslininkai aptiko Egipte, valdytojo Kenamono kape, statytame 1300 metais pr. m. e. Freskoje dailininkas įamžino ką tik į Egiptą atplaukusį finikiečių pirklių laivą. Štai vienas jūreivis lipa į stiebą ir nuiminėja burę, kitas susilenkęs ritina iš laivo amforą su vynu ar aliejumi. Laivo iškrovimui vadovauja puošniai apsirengę vyrai, turbūt pirkliai.

Laivas iš pirmo žvilgsnio labai panašus į egiptietišką gubliją. Toks pat riestas korpusas, atsikišę laivagaliai, ta pati keturkampė burė ant išlenktų rėjų. Tačiau tai tik pirmas įspūdis. Geriau įsižiūrėję, pamatysime keletą naujovių. Štai matome, jog prie nuožulnių laivagalių yra pritvirtintos statmenos sijos, o tarp jų bortų viršumi eina tarsi kokia tvorelė. Tokių detalių gublijos neturėjo. Kam jos reikalingos?

Savo pirmuosius laivus finikiečių laivadirbiai statė tiksliai pagal gublijų pavyzdį, tačiau pirkliai ėmė skųstis, jog per nuožulnius laivagalius ir žemus bortus į laivų vidų tyška vanduo ir gadina prekes, ypač purpuro audinius. Šito pirkliai negalėjo pakęsti. Jiems reikalaujant, laivadirbiai paaukštino laivagalius ir bortus. Šios detalės išliko visuose vėlesniuose laivuose ir tarptautiniame jūrininkystės terminų žodyne vadinamos olandiškos kilmės vardais: laivagalių sijos – števeniais, o bortų paaukštinimai – falšbortais, atseit netikrais bortais.

Finikiečių laivo piešinyje nebematome gublijoms įprasto lyno tarp laivagalių. Tą nepatogų ir nepatikimą lyną finikiečiai pakeitė tvirta kedro arba ąžuolo sija. Ji buvo tarsi laivo nugarkaulis, prie kurio dailidės rišo ar kalė lenktus laivo „šonkaulius“ – špantus, taip pat nuožulnius laivagalius ir statmenus števenius. Taip būdavo padaromi laivo griaučiai, kuriuos belikdavo apkalti lentomis.

Kad finikiečiai šitokiu būdu statė laivus, mokslininkai ilgai galėjo tik spėlioti, nes nebuvo nė vieno daiktinio įrodymo. Pagaliau 1959 metais Turkijos pietinėje pakrantėje, kur į Viduržemio jūrą įsiterpia Gelidonijos iškyšulys, archeologai aptiko nedidelio finikiečių laivo liekanas. Radioaktyviosios anglies analizė parodė, jog laivas nuskendo apie 1250 metus pr. m. e., tai yra beveik tuo Sapsauga. Pat metu, kai egiptiečių dailininkas nupiešė freską Kenamono kape. Bareljefas

„Griautinis“ laivų statybos būdas paplito Viduržemio jūros karaliaus pakrantėse, o vėliau visoje Europoje. Laikui bėgant, laivadirbiai sugalvojo daug naujų detalių, bet pagrindines – „nugarkaulis sienoje, ir „šonkauliai“ – paliko. XVII-XVIII amžiuje jos gavo tarp-VII a.pr.m.e. tautinius pavadinimus. „Nugarkaulį“ imta vadinti kiliu, o „šonkaulius“ – špantais. Kilį ir špantus turi ir šiandienos plieniniai gigantai.

Vėlesnį, patobulintą, finikiečių pirklių laivą bareljefe pavaizdavo asirų dailininkas I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje. Šį laivą istorikai praminė apvaliuoju, nes jis vos ne tiek pat platus, kiek ir ilgas. Pirmiausia dėmesį patraukia laivo papuošimai. Grakščiai išriestą forštevenį (priekinį števenį) puošė arklio galva, o achterš-tevenį (užpakalinį števenį) – žuvies uodega. Tų keistų papuošimų prasmę galima išsiaiškinti nebent šitaip: arklio galva simbolizavo greitį, o žuvies uodega reiškė saugų plaukiojimą. Kas geriau už žuvį jaučiasi vandenyje?

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 765 žodžiai iš 2342 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.