VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FAKULTETAS
KIEKYBINIŲ METODŲ IR MODELIAVIMO KATEDRA
FMĮ FINASTA ANALIZĖ
Kursinis darbas
Darbo vadovas doc. Dr. Valkauskas
(parašas)_____________
Darbo įteikimo data_____________
Registracijos Nr.________
Darbas įvertintas________
Vilnius, 2005
TURINYS:
ĮVADAS
1. Maklerių paslaugų raida
1.1. Seniausia vertybinių popierių birža Europoje
1.2. Vertybinių popierių biržos susikūrimas Amerikoje
1.3. Maklerių įmonės
1.4. Kaip vyksta prekyba vertybinių popierių biržoje?
1.5. Biržų makleriai ir jų veikla
2. FMĮ FINASTA struktūra
2.1. Istorija
2.2. Paslaugos
2.3. Klientai
3. Veikiančios kainos
4. Paslaugų teikimo būdai ir rėmimo priemonės
5. Įmonės konkurentai
IŠVADOS
ĮVADAS
Paskutiniu metu Lietuvoje ypač suaktyvėjo prekyba vertybiniais popieriais. Visi nori užsidirbti pinigų šioje rinkoje. Žinoma, ne visiem tai pavyksta, vieni pradeda nuo nedidelio pinigų kiekio ir po kelerių metų jau turi visai didelį kapitalą uždirbtą biržoje. Tuo tarpu kiti atvirkščiai pradeda su dideliu kapitalu ir gali visą tai prarasti. Pagrindinį vaidmenį šiame versle atleika finansų maklerių įmonės, kurios ne tik tarpininkauja perkant ir parduodant vertybinius popierius, bet ir investuoja klientų vardu bei suteikia kitus finansinius patarimus. FMĮ Finasta yra viena iš sėkmingiausiai dirbančių bei didžiausisią pelną gaunančių tokio tipo kompanijų.
Mūsų referato tikslas ir yra, kuo detaliau apibūdinti šią paslaugų įmonę. Referato pradžioje bus nupasakojama bendra pasaulio biržų atsiradimo istorija bei pagrindnės to priežastys.
Antrame skyriuje apibūdinama FMĮ Finastos struktūra, jos istorija, paslaugos bei, trumpai, klientai. Daugiausia dėmesio skyrėme pačioms paslaugų rūšims, kadangi jos ir yra pagrindinis mūsų darbo tikslas.
Trečiajame skyriuje pateikiamos beveik visų paslaugų kainos, o taip pat keletą kainų palyginamos su esamų rimčiausių konkurentų kainomis.
Ketvirtajame skyriuje apibūdinami paslaugų teikimo būdai bei pagrindinės rėmimo priemonės.
Paskutinėje šio referato dalyje aprašomi pagrindiniai FMĮ Finastos konkurentai, jų trūkumai bei privalumai.
1. Maklerių paslaugų raida
Makleriai – tarpininkai tarp pirkėjų ir pardavėjų. Ne paslaptis, kad brokerių yra begalo daug skirstant smulkiau pagal jų specializacijas. Gali būti maisto produktų brokeris, žaliavų, draudimo, pristatymo ir kitų. Mes daugiau šnekėsime apie finansų brokerius, kurie padeda ir rekomenduoja, kokias, kiek ir už kokią kainą pirkti akcijų. Nors mūsų pasirinkta įmonė AB FMĮ „Finasta“ teikia ne vieną paslaugą, pagrindinė jos veikla yra būtent ši – tarpininkavimas perkant bei parduodant nuosavybės vertybinius popierius – akcijas. Akcijomis prekiaujama vietinėse ir tarptautinėse vertybinių popierių biržose. Dėl to pradėdami šnekėti apie finansų brokerius, pažvelkime, kur ir nuo kada jie tai daro.
Norėdami suprasti finansų maklerių paslaugų raidą, yra būtina pažvelgti į vertybinių popierių biržas, kurių susikūrimas turėjo ypatingos reikšmės maklerių profesijai ir ja užsiimančių žmonių teikiamoms paslaugoms. Taigi, pradėsime nuo seniausios vertybinių popierių biržos Europoje, ir kartu visame pasaulyje, o paskui aptarsime šių biržų vystymąsi JAV.
1.1. Seniausia vertybinių popierių birža Europoje
Ji buvo ne tik seniausia Europoje, bet ir visame pasaulyje. Po to, kai Vasco da Gama XV amžiaus pačiame gale atrado Indiją, Portugalija įsigalėjo Indijos vandenyne. Per ateinančius 100 metų apie surengtos apie 200 kelionių per Gerosios Vilties iškyšulį. Kelionės būdavo rengiamos ne tik dėl prieskonių, tačiau apie 1600 metais buvo atrastos ir kitos prekės, kuriomis taip pat buvo labai pelninga prekiauti. Parvežę prekes prekybininkai jas dažniausiai parduodavo mažmenininkams, tokiems kaip olandų „Cunertofr & Snel“, kurie vėliau užpildydavo Šiaurės Europos rinką parvežtomis prekėmis. Tačiau vėliau, prieskonių kainos smarkiai sumažėjo, ir Portugalų bei Ispanų laivams jau nebeapsimokėjo vežti prekių iš Pietryčių Azijos.
Artėjant 16 amžiui prie pabaigos, olandų prekybininkai nusprendė prisiimti atsakomybę už prieskonių importą iš Azijos šalių. Kad galėtų finansuoti keliones, jie suformavo kompanijas „Brabantse Compagnie“, the „Rotterdamse Compagnie“, the „Old Compagnie“. Po kelių metų šios kompanijos pasitelkusios 65 laivus iš 15 skirtingų laivynų, vykdė keliones, iš kurių sėkmingai su prekėmis sugrįždavo apie 50 laivų. Olandų prekybininkai kovojo su Portugalais, Anglais ir net kitais Olandais. Tai sukėlė nepaprastai didelį kainų mažėjimą. Ypač dėl ekonominių motyvų olandų pirkliai buvo priversti bendradarbiauti.
1620 metų kovo 20 dieną buvo įkurta didžiulė kompanija ir pavadinta „Vereinigte Ostindische Compagnie“ (laisvoji ostindijos kompanija). Ši kompanija parodė pagrindinius modernios vertybinės biržos bruožus ir paliko svarbią žymę finansų bei ekonomikos istorijoje. Įstatinis kompanijos kapitalas siekė 6 424 588 guldenus, nepaprastai didelė suma tais laikais. Šios sėkmės priežastis buvo tai,
jog kompanijos savininkai nusprendė atverti duris plačiajai publikai ir priimti akcininkus kaip savo kompanijos dalinius savininkus.
Kompanijos akcininkai (terminas pradėtas vartoti po 1606) turėjo supirkti akcija per keturis kartus, kurie buvo paskelbti tarp 1603 ir 1606. Toks dokumentas patvirtinantis teisę į kompanijos nuosavybę ir įmoką kaip šiais laikais nebuvo išduodamas, tačiau akcininkas buvo įvestas į kompanijos akcininkų registrą. Kaip jau minėjome, akcijų pirkimai ir pardavimai buvo įrašomi kaip naujas įrašas į registrą liudijant dviems vadovams, kurie patvirtindavo akcijų pervedimą savo parašais. Taip VOC kontora Amsterdame tapo pirmąja vertybinių popierių birža pasaulyje, prekiaudama savo akcijomis.
Ši olandų Rytų Indijos kompanija savo laiku buvo turtingiausia visame pasaulyje. Ji padėjo finansuoti Olandų civilizacijos kilimą – Rembrantas, Spinoza, daugybę poetų, autorių, architektų ir žinoma patronų.
1.2. Vertybinių popierių biržos susikūrimas Amerikoje
1700 metais brokerių grupelė iš Filadelfijos, Pensilvanijos ir Niujorko norėdami pirkti ir parduoti vertybinius popierius pradėjo susitikinėti parkuose ir kavinėse. Atviruose aukcionuose, prekybininkai šaukdavo kompanijų pavadinimus bei galimą pirkti akcijų kiekį. Akcijos atitekdavo aukščiausią kainą pasiūliusiems pirkėjams. Po Amerikos revoliucijos (1775-1783) prekiaujamų vertybinių popierių skaičius labai smarkiai pakilo. Brokeriai nusprendė įvesti kažkokią tvarką, kad galima būtų susitvarkyti su vis kylančia prekybos apimtimi. 1800 metais Filadelfijos brokeriu taryba nustatė taisykles bei konstituciją ir įkūrė centrinius ofisus specialiai skirtus vertybinių popierių prekybai, tuo kartu nustatydama ir prekybos vietą. Jų įkurta organizacija, Filadelfijos vertybinių popierių birža, buvo pirmoji tokia institucija Amerikoje. 1817 metais labai panaši birža buvo suformuota ir Niujorke, bei pavadinta Niujorko vertybinių popierių birža.
Jungtinėms Amerikos Valstijoms besivystant ir turtėjant 19 amžiuje, daugelis įmonių panoro prekiauti savo akcijas ir obligacijas. Daugiau žmonių ėmė investuoti, dėl to atsirado daugybė naujų biržų. Kai kurios iš jų dar vis egzistuoja ir sėkmingai tęsia savo veiklą, tačiau daug daugiau buvo tokių, kurios susikūrė tik trumpam laikui. Kaip pavyzdį, galime paminėti, kad 1849 metų aukso karštligė Kalifornijoje padėjo susikurti ne vienai nedideliai biržai, kuriose pirkėjai galėjo įsigyti akcijų kasybos kompanijose. Tačiau nuslūgus aukso karštinei, šios kompanijos turėjo nutraukti veiklą tuo priversdamos kartu užsidaryti ir biržas.
Antroje 19 amžiaus pusėje, Niujorkas iškilo kaip pagrindinis Amerikos finansų centras. Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE) tapo sėkmingiausia ir populiariausia birža. Jos nariai stengėsi pardavinėti tik didžiausių ir galingiausių korporacijų vertybinius popierius. Tuo pačiu metu mažesnių kompanijų akcijomis brokeriai prekiavo centrinio miesto gatvėse, Niujorke. Taip 1953 susiformavo organizacija, kuri žinoma ir dabar Amerikos vertybinių popierių biržos vardu.
Pabaigai vertėtų paminėti, jog Amerikoj yra žinomiausios trys vertybinių popierių biržos – jau minėta anksčiau NYSE, NASDAQ bei S&P.
1.3. Maklerių įmonės
Didžiausia dalis vertybinių popierių prekybos yra atliekama per maklerių įmones. Individualūs asmenys bei organizacijos norinčios pirkti vertybinių popierių skambins maklerių įmonėm, kad ji įvykdytų pirkimo ar pardavimo operaciją. Kad maklerių įmonė galėtų atlikti šias operacijas, ji privalo turėti narystės pažymėjimą biržoje, kurioje nori veikti. Vertybinių popierių biržos dažniausiai riboja maklerių įmonių skaičių, dėl to kaina įsigyti narystės pažymėjimą yra labai aukšta. 2002 metais Niujorko biržoje narystė maklerių įmonei kainavo nuo 2 iki 2,6 milijonų dolerių. Maklerių įmonės, įgijusios narystės teises, gali ne tiktai iki galo įvykdyti prekybos operacijas, bet ir pritarti arba ne vienokiai ar kitokiai biržos politikai.
Maklerių įmonės pasiruošusios mokėti aukštas kainas, kad įgytų narystę biržose, dėl didžiulio pelno galimybių. Mokesčiai gali būtų imami už pirkimo ar pardavimo įvykdymą kaip ir už savarankišką prekybą kažkurios kompanijos akcijomis. Dažniausiai kur dideli pinigai, ten didelė ir rizika. Tas pats yra ir su maklerių įmonėmis. Tarkim, jeigu maklerių firmos klientas nusipirkęs vertybinių popierių negali išmokėti paskolos už kurią būtent ir pirko juos, šią sumą pinigų turi padengti maklerių įmonė. Taip prarandami pinigai.
1.4. Kaip vyksta prekyba vertybinių popierių biržoje?
Tarkime investuotojas nusprendžia nusipirkti 200 IBM akcijų. Suinteresuotas pirkėjas skambina arba rašo elektroninį paštą maklerių įmonei ir pateikia užsakymą, kad nori pirkti tiek ir tokių akcijų. Šis bendravimo procesas dažniausiai vyksta per biržų maklerį. Tada maklerių kompanija kontaktuoja su savo atstovu vertybinių popierių biržoje (VPB), šiuo atveju Niujorko, kadangi tik joje prekiaujama IBM akcijomis. Atstovas VPB nuskuba į konkrečią vietą, kur prekiaujama IBM kompanijos akcijomis. Kitų firmų makleriai greičiausiai čia taip pat pirks ir pardavinės savo klientams vertybinius popierius. Šioje vietoje vyksta kaip ir atviras aukcionas, vykdant
sandorius rankų signalų pagalba. Patį svarbiausią darbą atlieka tas asmuo, kuris šiuo atveju prekiauja IBM akcijomis. Jis turi užtikrinti sėkmingą aukciono procesą. Šis asmuo taip pat informuoja maklerių firmos atstovą VPB dėl galutinės kainos, kuria buvo įvykdytas sandoris.
Akcijų kaina priklauso nuo rinkos pasiūlos bei paklausos. Įmonių, leidžiančių į apyvartą tik ribotą kiekį akcijų, kaina bus apspręsta pagal jos paklausą. Paklausos padidėjimas kels kainą ir atvirkščiai, jos sumažėjimas mažins kainą. Dažniausiai akcijos paklausa priklauso nuo laukiamo įmonės pelno. Kuo optimistiškesnės prognozės ir tikėjimas, kad įmonė į kurią investuota uždirbs daug pelno, tuo didesnė bus paklausa jos akcijoms, ir tuo bus didesnė akcijų kaina.
1.5. Biržų makleriai ir jų veikla
Biržų makleris yra maklerių firmos darbuotojas. Individualūs investuotojai susisiekia su savo finansų makleriais ir suteikia jiems visas detales, kokį sandorį, kada ir už kiek norį įvykdyti. Biržų brokeriai yra ne tik paprasti užsakymų vykdytojai ar prekybos atstovai firmoms; jie dažnai duoda gerų patarimų investuotojams. Biržų brokeriai gali turėti savo pastovių klientų sąrašą ir kai mato kaip tik tinkamų sandorių investuotojams, skambina jiems ir tai praneša.
2. FMĮ FINASTA STRUKTŪRA
2.1. Istorija
1994 m. pradžioje buvo įsteigta UAB FMĮ „Finasta“, tačiau 1997m. ji buvo reorganizuota i AB. Vėliau 1998 m. prie „Finastos‘ prisijungė kita finansų maklerių įmonė „Mifonda“. Tais pačiais metais kontrolinį akcijų paketą įsigijo KIB „Invalda“ ir padidino įstatinį kapitalą iki 3.4 mln. litų, taip „Finasta“ gavo „A“ kategorijos Vertybinių popierių komisijos išduotą generalinę licenciją Nr. A061. Po metų prie bendrovės prisijungė UAB FMĮ „Apyvarta“. 2001 m. bendrovės direktorius Darius Šulnis pagal abipusį susitarimą iš KIB „Invalda“ įsigijo 34% „Finastos“ akcijų, po mėnesio prisijungė UAB FMĮ „Klaipėdos vertybiniai popieriai“. 2003 m. AB FMĮ „Finasta“ įsigijo 100 % UAB FMĮ „Finansų spektras“ akcijų, dar po kelių mėnesių Įkurta pensijų ir investicinių fondų valdymo bendrovė UAB „Finasta investicijų valdymas“.