Gamtinės dujos – tai natūralios dujos, susikaupusios Žemės plutoje. Svarbiausia jų sudėtinė dalis yra metanas (apie 98%). Daugiausiai gamtinės dujos naudojamos kurui, yra chemijops pramonės žaliava.
Šiandien mūsų vartojamos gamtinės dujos yra susidariusios prieš milijonus metų iš priešistorinių augalų liekanų žemėje bei jūroje. Dujų telkiniai formuojasi ir dabar.
Gamtinių dujų susidarymas
Smulkių augalų liekanos nuskęsta į jūros dugną ir lieka dumble. Ant žemės įvairios sanašos taip pat užkloja negyvų gyvūnų ir medžių liekanas. Iš lėto sąnašos kietėja ir tampa uoliena. Virš jos formuojasi nauji uolienų sluoksniai, kurie slegia apačioje esančias liekanas. Nuo slėgio ten kyla temperatūra. Slėgis ir aukšta temperatūra per ilgesnį laiką paverčia buvusius jūros augalus nafta, o vėlaiu – dujomis. Sausumoje tokie buvę augalai pirmiau tampa anglimis, o paskui virsta nafta ir dujomis. Dujas uždengęs uolienų sluoksnis tarsi sugauna jas į spastus, ir taip žemės gelmėse susidaro dujų telkinys. Dėl žemės judėsių uolienos, turinčios dujų, iškyla aukščiau jūros lygio, ir taip dujos atsiduria sausumoje.
Nuo milžiniškų gręžinio bokštų ant platformos įleidžiami vamzdžiai, kad pasiektų dujų telkinius, slūgsančius 6 km gylyje žemiau jūros lygio. Dujos iš jūros dugno vamzdžiais kyla į plaformą, o iš jos vamzdynu eina į sausumos terminalą. Iš žemės telkinių gaunamos dujos teka tiesiai į terminalą. Dujos gali būti gaunamos ir iš perdirbamų akmens anglių.Kad dujos būtų tinkamos vartoti, iš jų reikia pašalinti vandenį ir priemaišas. Tai padaroma dujų terminale. Iš terminalų dujos teka į didžiulius rezervuarus: ten jos gali būti sušaldytos ir laikomos kaip skystis. Dujas galiam laikyti ir didžiulėse požeminėse talpose. Iš ten jos vamzdžiais varomos visur kur jų reikia.
Gamtinės dujos vamzdžiais teka į namus ir deginamos viryklėse, šildytuvuose. Jei namai neprijungti prie dujotekio, dujos pristatomos metaliniais balionais.Dujas pradėta išgauti XX a. antroje pusėje. Kadangi jų degimo produktai mažiau kenkia negu naftos ir akmens anglių, todėl vis dažniau dujos naudojamos šiluminėse elektrinėse, namams šildyti. Dujų poreikis ir gavyba kasmet didėja. Dabar daugelio ekonomiškai stiprių šalių kuro balanse jų dalis yra didesnė negu akmens anglių. Ateityje ši persvara turėtų mažėti, nes gamtinių dujų atsargų pasaulyje gerokai mažiau nei anglių.
Gamtinės dujos dažnai vadinamos pagrindiniu ateities energijos šaltiniu. Kasmet jos užima vis svarbesnes pozicijas tarp įvairių energijos resursų. Pramonės bei verslo įmonės ir gyventojai pastebi gamtinių dujų, kaip energijos šaltinio, privalumus: pigumą, universalumą, taupumą, ekologiškumą.
Mokslininkai teigia, kad pasaulio dujų atsargos 1995 m. sudarė 186 trln. m3. Daugiausiai jų turi NVS ir Artimųjų Rytų šalys, kitų šalių – Kanados, Olandijos, Norvegijos – atsargos gerokai mažesnės. Ekonomiškai stiprių šalių gamtinių dujų atsarargos yra mažesnės nei atsiliekančių šalių, tačiau saugiausiai jų išgauna svarbiausi jų vartotojai – ekonomiškai stiprios šalys.
1997 m. pasaulyje išgauta 2,3 trln. m3 dujų – daugiausiai išgavao Rusija, JAV ir Kanada. Dujų gavybos ir eksporto geografija iš esmės skiriasi nuo naftos gavybos. Gamtines dujas nepatogu transportuoti, todėl net 85% jų suvartoja jas išgaunančios šalys. XX a. pab. gerokai padidėjo gamtinių dujų vartojimas Vakarų Europoje, nors pačios valstybės išgauna tik pusę reikalingo kiekio. tRūkstamą kiekį importuoja iš Rusijos ir Šiaurės Afrikos šalių. Gamtinėmis dujomis gerai apsirūpinusi Olandija – 5-oji pasaulyje pagal jų gavybą.
Apskaičiuota, kad jei išliks esamas gamtinių dujų gavybos lygis, jų turėtų užtekti 64 metams. Tačiau tai tik prognozės, kadangi įvairiuose Žemės regionuose atrandama naujų gamtinių dujų telkinių. Todėl tikėtina, kad šių ir kitų gamtos išteklių užteks ilgesniam laikui.
80% gamtinių dujų transportuojama vamzdynais. Dujotiekių pasaulyje sparčiai daugėja. Bendras jų ilgis – jau daugiau kaip 900 tūkst. km. Suskystintos (atšaldytos iki -165º) gamtinės dujos gabenamos specialiais laivais metanovežiais.
Daugiausiai gamtinių dujų eksportuoja Rusija, Kanada, Turkmėnija, Olandija ir kt. Rusijai tenka 1-oji vieta pagal eksportą (“Gazprom” yra didžiausia gamtinių dujų gavybos ir prekybos bendrovė ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje). 60% dujų Rusija išgauna Vakarų Sibire, kurias magistraliniais dujotiekiais transportuoja į šalies vakarus bei į kai kurias Europos šalis. Olandija sausumoje išgaunamas dujas vamzdynais eksportuoja į gretimas šalis bei Šveicariją, Italiją, o iš Šiaurės jūros telkinių – jūros dugne nutiestais dujotiekiais į Didžiąją Britaniją, Norvegiją ir Vokietiją.
Didžiausios šių išteklių importuotojos yra ekonomiškai stiprios, daug gyventojų turinčios arba intensyvią pramonę plėtojančios valstybės: Ukraina, JAV, Japonija, Vokietija ir kt. Tarp didžiausių importuotojų yra ir Gudija. Didžiausios gamtinių dujų vartotojos ir importuotojos yra JAV ir Japonija. Kanada yra svarbiausia gamtinių dujų tiekėja JAV (99% visų įvežamų). Vokietijos importo struktūroje vyrauja Rusijos, Olandijos ir Norvegijos gamtinės dujos.
Ilgiausi
tarpvalstybiniai dujotiekiai yra Šiaurės Amerikoje (iš Kanados į JAV) bei Europoje (iš Rytų į Vakarų Europą). Daugiausia suskystintų dujų eksportuoja Indonezija, Alžyras, Malaizija ir Brunėjus.
Dujas Lietuvoje pradėjo naudoti XIXa. antroje pusėje. Buvo pastatyti trys fabrikai: Vilniuje 1894m., Klaipėdoje 1861 m., Šilutėje 1907 m. Dujos buvo naudojamos apšvietimui ir maisto gaminimui. Karo metu Vilniaus dujų fabrikas buvo susprogdintas. 1961m. rugpjūčio 13d. Vilniuje uždegtas gamtinių Dašavos dujų fakelas.
Dujų reikia ir pramonei, ir gyventojams. Šiuo metu dujos yra pigiausias kuras, nors ūkiniu atžvilgiu pažangiausiose valstybėse dujų naudojama vis mažiau, jas keičia elektros energija. Ir Lietuvoje vietoj gamtinių dujų vis dažniau naudojama elektros energija, mažiau nei dujos teršianti aplinką.