Gamybinės praktikos ataskaita ūkininko ūkyje
5 (100%) 1 vote

Gamybinės praktikos ataskaita ūkininko ūkyje

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………3

1. ŪKININKO ŪKIO KŪRIMAS IR VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS ………………………4

2. ŪKIO APLINKA……………………………………………………………………………………………………5

3. VEIKLOS SRITYS IR PRODUKTAI (PASLAUGOS)……………………………………………….8

4. ŪKININKO F. ŠLĖVĖS ŪKIO VALDYMO STRUKTŪRA……………………………………..10

5. ŪKIO MATERIALINĖ TECHNINĖ BAZĖ IR INVESTICIJOS………………………………..11

5.1. Ūkio materialinė techninė bazė………………………………………………………………………..11

5.2. Investicijos……………………………………………………………………………………………………11

6. GAMYBOS PROCESŲ ORGANIZAVIMO YPATUMAI………………………………………..13

6.1. Ūkyje taikomos uogynų ir sodo augalų auginimo technologijos…………………………..13

6.2. Technologinis procesas, užtikrinantis produkto kokybę………………………………………14

7. PARDAVIMŲ VALDYMAS…………………………………………………………………………………17

8. FINANSAI IR VEIKLOS PLANAVIMAS………………………………………………………………20

9. F. ŠLĖVĖS ŪKIO FINANSINĖS BŪKLĖS VERTINIMAS……………………………………..21

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..22

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………23

PRIEDAI………………………………………………………………………………………………………………..24 – 29ĮVADAS

Gamybinė praktika yra bakalaurantūros studijų sudėtinė dalis. Jos tikslas – įtvirtinti įgytas teorines žinias, ugdyti ekonominio ir vadybinio darbo praktinius įgūdžius, susipažinti su verslo kūrimo ir plėtros praktinėmis realijomis.

Praktiką atlikau ūkininko Felikso Šlėvės ūkyje, kuris yra Velžio kaime ( Šeduvos sen., Radviliškio raj.).

Praktikos uždaviniai:

1. Susipažinti su ūkininko ūkio kūrimu ir veiklos reglamentavimu.

2. Išanalizuoti ūkį veikiančias išorinę ir vidinę aplinkas.

3. Susipažinti su ūkio veiklos sritimis ir produktais (paslaugomis).

4.Išanalizuoti ūkininko ūkio valdymo struktūrą.

5. Įvertinti ūkio materialinę techninę bazę ir investicijų politiką.

6. Aptarti gamybos procesų organizavimo ypatumus.

7. Susipažinti su darbo procesų valdymu ir apmokėjimu.

8. Įvertinti pardavimų valdymą.

9. Susipažinti su ūkio finansais.

10. Įvertinti ūkio finansinę būklę.

1. ŪKININKO ŪKIO KŪRIMAS IR VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS

Ūkininkas Feliksas Šlėvė, gim. 1943 01 01,

Ūkio įregistravimo data 1994 m.

Ūkio adresas: Velžių km., Šeduvos sen.,Radviliškio raj.

Telefonas/fax. (8-292)43384

Ūkininko ūkio įreg. pažymėjimo Nr, 0004072

Ūkio identifikavimo numeris 7151115

Ūkio dydis 111 ha

Veiklos sritis Uogų, vaisių auginimas ir perdirbimas

Ūkininko F. Šlėvės ūkio veiklos pradžia buvo 1990 m., kada pagal priimtą Valstiečio ūkio įstatymą gavus ir vėliau investiciniais čekiais išpirkus 26,4 ha žemės buvo pradėtas kurti ūkis. Veiklos pradžioje, investavęs nuosavą kapitalą ir gavęs 100 tūkst. rb. kreditą iš Žemės ūkio banko, ūkininkas per keletą metų pastatė ūkinius pastatus, įsigijo žemės ūkio technikos ir įrengimų. Pasistatęs erdvų, šiuolaikišką gyvenamąjį namą, galutinai persikėlė gyventi ir dirbti į Velžio kaimą, esantį Šeduvos seniūnijoje.

Ūkininkas – fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla savo vardu įregistruotame ir atstovaujamame ūkyje.

Ūkis neturi juridinio asmens teisių. Pagal ūkio prievoles ūkininkas ir jo šeimos nariai atsako bendrai, išskyrus tą turtą, kuris, remiantis įstatymais, negali būti išieškomas pagal kreditorių reikalavimus.

Ūkininkas gali turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankuose.

Ūkininkų ūkio registravimo tvarka buvo patvirtinta žemės ūkio ministro 1999 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 407 ir įsigaliojo nuo lapkričio 15d. Dokumente nustatyta ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkio registre, duomenų apie ūkį keitimo, ūkio veiklos nutraukimo ir išregistravimo tvarka. Ūkius registre pagal ūkininkų prašymus registruoja apskričių viršininkų administracijų kaimo reikalų departamentų rajonų žemės ūkio skyriai. Tik įregistruoti ūkininko ūkiai turi teisę gauti ES SAPARD ar Specialiosios kaimo rėmimo programos paramą, tik registruotiems ūkiams bankai gali suteikti paskolą, o Žemės ūkio paskolų garantijų fondas – garantiją.

Ūkio įregistravimo pažymėjimo gamybos, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarka nustatoma žemės ūkio ministro įsakymu.

2. ŪKIO APLINKA

Žemės ūkio
verslą, kaip ir kitus verslus veikia, įvairaus pobūdžio ir prigimties jėgos ir veiksniai, egzistuojantys pačioje įmonėje (ūkyje) ir už jos ribų, turintys didesnę ar mažesnę įtaką veiklos organizavimui bei jos rezultatams.

Žemės ūkio verslo aplinka yra skirstoma į išorinę ir vidinę.

Išorinės aplinkos veiksniai skirstomi į 2 grupes: tiesioginio ir netiesioginio poveikio veiksnius (1 pav.)

1 pav. Žemės ūkio verslo išorinė ir vidinė aplinka

Žemės ūkyje viena iš svarbiausių yra gamtinė ir technologinė aplinka. Visumoje ž. ū. verslo išorinė aplinka nepriklauso arba mažai priklauso nuo ž. ū. subjektų valios ir pastangų, tačiau turi nemažą įtaką jų veiklos rezultatams. Gamtinės sąlygos, t.y. klimatas ir dirvožemiai – tai stabiliausi, mažiausiai kintantys išorės veiksniai, prie kurių ūkininkas privalo prisitaikyti, geriausiai išnaudodamas privalumus ir įveikdamas trūkumus.

Vidinė aplinka – tai kiekvieno ūkininko įgytas ar sukurtas potencialas: materialinis, finansinis, intelektualinis.

Tam, kad įvertinčiau ūkininko išorinės ir vidinės aplinkos veiksnius atliksiu SWOT (stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių) analizę.

Stiprybės. Kuo ūkis išsiskiria lyginant su kitais ūkiais, kokie veiksniai suteikia ūkiui konkurencinį pranašumą. Stiprybės turi būti vidinės, esamos ir statiškos.

Silpnybės. Kokie veiksniai labiausiai trukdo ūkio plėtrai atitinkamoje srityje. Silpnybės turi būti vidinės, esamos, statiškos.

Galimybės. Kokios tarptautinės, šalies, šakinės tendencijos galėtų daryti teigiamą įtaką ūkio plėtrai. Galimybės nurodo ateities tendenciją ir yra išorinės ūkio atžvilgiu.

Grėsmės. Kokios tarptautinės, šalies, šakinės tendencijos galėtų neigiamai veikti ūkio plėtrą ateityje.

SSGG (SWOT) analizė

STIPRYBĖS

1. Palanki ūkio geografinė padėtis

2. Gera kelių infrastruktūra

3. Derlingi dirvožemiai

4. Gera ūkininko ūkio techninė bazė

5. Taikomos naujausios uogų ir vaisių auginimo technologijos

6. Nuosava uogų saugykla- šaldytuvas

SILPNYBĖS

1. Nepakankamai išnaudojami uogų saugyklos – šaldytuvo technologiniai pajėgumai

2. Kvalifikuotų darbininkų stoka

GALIMYBĖS

1. Galimybė vystyti kooperaciją

2. Užsienio investicijų pritraukimas

3. Papildomų darbo vietų sukūrimas

4. Įsitvirtinimas užsienio rinkose

5. ES struktūrinių fondų parama

GRĖSMĖS

1. Nepalankios klimato sąlygos

2. Nepalanki situacija uogų ir vaisių rinkoje

Ūkininko ūkis yra netoli kelio Šiauliai – Panevėžys, priešais vaizdingą Arimaičių ežerą. Šis ežeras yra pagrindinė Radviliškio raj. gyventojų rekreacinė vieta. Šiuo metu didelė dalis ežero pakrančių priklauso F. Šlėvės ūkiui.

Nors dirvožemiai yra pakankamai derlingi, tačiau ūkyje auginamiems sodo augalams kasmet agrochemiškai tiriama dirva ir augalų lapai, pagal nustatytas maisto medžiagas atliekamas tręšimas.

Uogos auginamo pagal naujausias technologijas. Ūkyje dažnai lankosi Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai, lenkų sodininkai-ekspertai.

Dar viena, ir bene svarbiausia, ūkio stiprybė – nuosava uogų saugykla – šaldytuvas, kuri suteikia galimybę tiekti vartotojams šviežią produkciją ištisus metus.

Tačiau nepakankamai išnaudojus saugyklos pajėgumus, gali sumažėti ūkio pelningumas.

Rajone yra dar keletas stambių uogų augintojų. Todėl yra galimybė kooperuotis, nes tik susikooperavę ūkininkai gali sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose.

Šiuo metu ūkininkas intensyviai ieško investuotojų, kad galėtų ūkyje įrengti lietinimo sistemą .

Plėsdamas savo veiklą, ūkininkas automatiškai sukurs naujų darbo vietų.

Nepastovių gamtinių sąlygų įtaka derliui yra labai didelė. Šis rizikos faktorius yra svarbus. Lietuva yra tokioje klimatinių sąlygų zonoje, kurioje galimos šalnos, sausros, mažinančios planuojamą derlių, liūtys, trukdančios derliaus nuėmimą. Siekiant sumažinti šį rizikos faktorių, derlius bus draudžiamas verslo draudimu.3. VEIKLOS SRITYS IR PRODUKTAI (PASLAUGOS)

Veiklos pradžioje ūkis buvo daugiašakis. Buvo auginami javai, cukriniai runkeliai, laikomos karvės (iki 30 vnt.), kiaulės (iki 60 vnt.), galvijų prieauglis.

Tačiau susiklosčius nepalankiai pieno ir mėsos supirkimo situacijai, bankrutavus daugeliui šios produkcijos perdirbėjų bei praradus dalį už produkciją numatytų gauti pinigų, iškilo butinybė peržiūrėti savo verslą ir ieškoti kitų pelningesnių veiklos sričių.

Ūkininkas pakeitė ūkio specializaciją ir pagrindine ūkio veiklos sritimi pasirinko pramoninių veislių uogų auginimą ir realizavimą.

Asmeninė ūkininko patirtis tai leido padaryti jau 1997. Tais metais ūkyje buvo apsodinta pirmieji 6 ha įvairių pramoninių veislių juodųjų serbentų sodinukais.

Šiuo metu ūkyje daugiausia auginama juodųjų serbentų. Taip pat ūkininkas augina avietes, braškes, šilauoges, obelis, vyšnias, slyvas. Auginamų vaisių ir uogų struktūra pateikiama 2 pav. Ūkininkas numato kasmet juodųjų serbentų plotus didinti apie 6 ha. Uogynų plėtrai naudoti vien tik savo ūkyje užaugintus sodinukus.

2008 metais uogynų ir sodų plotai užims: juodieji serbentai – 70 ha, avietės – 4,6 ha, šilauogės – 3 ha, braškės – 1,5 ha , vyšnios – 2,7 ha, obelys – 1,5 ha, slyvos – 0,8 ha.

F.
ūkis šiuo metu užaugina apie 300 tūkst. juodųjų serbentų sodinukų. Visi sodinukai aprobuoti Valstybinės sėklų inspekcijos. Kartu su Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu veisiamos ypač vertingos, daug vitamino „C“ turinčios, juodųjų serbentų veislės – „Ben Lamond“, „Ben More“, „Ben Alder“, Ben Konon“.

Numatoma lanksčiai reaguoti į rinkos poreikius ir esant didesniai kitų veislių ar rūšių paklausai sparčiai plėsti jų auginimą.

Ūkininko F. Šlėvės sklype yra pastatyta ir įrengta moderni 500 t talpos uogų saugykla – šaldytuvas. Šioje saugykloje, taikant šiuolaikinę uogų gilaus užšaldymo ir išlaikymo technologiją, galima laikyti uogas nuo vieno derliaus iki kito ir vartotojams patiekti aukštos kokybės produktą ištisus metus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1387 žodžiai iš 4589 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.