Įžanga
Šiame referate norėjome aptarti tai, kas žemėje susidarė per ilgus tūkstantmečius ar net milijonus metų. Didžiuliai kalnai, plačiausi ežerai… Taip pat bus paminėta daugelis faktų apie visus 7 žemynus. Žemė keitėsi milijonus metų ir tas keitimasis dar tebevyksta ir dabar.Tačiau mes galim aprašyti tik tai, kas yra dabar.Taigi, mūsų tema – Žemės rekordai ir faktai ir visa tai toliau mūsų metiniame darbe.
Žemės rekordai
Aukščiausi pasaulio kalnai Himalajai
Himalajai, aukšiausia Žemės rutulio kalnų sistema. Yra Indijoje, Kinijoje, Nepale ir Pakistane, tarp Tibeto kalnyno (šiaurėje) ir Indo-Gango lygumos (pietuose). Ilgis 2400 km. Plotis 180–350 km. Plotas apytiksliai 650 000 km2. Aukščiausia viršūnė Džomolungma (8848 m; aukščiausia pasaulyje); vid. Aukštis apie 6000 m. Nuo Indo-Gango lygumos Himalajai pakyla 3 pakopomis. I pirma pakopa — Sivaliko kalnai (priekalniai; plotis 120 km vakaruose, 5 km rytuose ; dažniausias aukštis 900—1200 m). Nuo kitų pakopų ją skiria sprūdinės kilmės tarpukalnių duburiai. II pakopa — Mažieji Himalajai, susidarę iš atskirų kalnų masyvų ir kalnagūbrių (dažniausias aukštis 3000—6000 m). Pietiniai šlaitai statūs. Centre — aukščiausi kalnagūbriai. Keteros alpiškos, slėniai gilūs. III pakopa — Didieji Himalajai, arba pagrindinis Himalajų kalnagūbris. Plačiausias šiaurės vakaruose (300 km); pakraščiai aukšti, centre — žemesni žemesni kalnynai. Prie Satledžio slėnio eina aukšta ketera,virš kurios iškile aukščiausi Himalajų masyvai ir viršūnės (Džomolungma, Kančendžanga, Makalus). Į rytus nuo Tistos slėnio Didieji Himalajai pažemėje; viršūnės apvalios. Yra kelios tektoninės zonos (iš pietų į šiaurę). Pietų papėdėje — Himalajų priekalnių įlinkis, prisipildęs kainozojaus terigeninių nuogulų (apie 10 km storio. Mažieji ir Didieji Himalajai susidarę iš prekambro metamorfinių uolienų; yra granitų intruzijų. Į šiaurę nuo Didžiųjų Himalajų — mažai metamorfizuotos priekambro-paleogeno uolienos.
Didžiausia pasaulio dykuma Sachara
Yra šiaurės Afrikoje; ir esti didžiausia Žemėje tropinė dykuma. Apima Maroko, Tuniso pietus, Malio, Nigerio, Čado, Sudano šiaurę, didelę dalį Alžyro, Mauritanijos, Libijos, Egipto. Plotas, įv. Duomenimis, 6—9 mln. km2. Didžiausias ilgis (iš vakarų į rytus) 5700 km, plotis (iš šiaurės į pietus) apie 2000 km. Paviršius — daugiausia 500 m aukščio lygumos. Sacharos centre yra Achagaro (Tahato kalnas k., 3003 m) ir Tibesčio (Emi Kusio k., 3451 m) kalnynai, į pietus nuo jų — Iforo Airo, Enedžio plynaukštės Yra sausų, nenuotakių daubų: al Katara (altitudė –133 m), Malgyras (–26 m). 70% Sacharos dykumos užima akmeningosios hamados, skaldingosios dykumos seryrai, regai, smėlingosios dykumos ergai (Didysis Rytų ergas, Didysis Vakarų ergas) ir druskožeminės dykumos sebchos. Likusią dalį užima kalnų skaldingosios akmeningosios dykumos. Sacharos šiaurės rytų dalis vadinama Libijos dykuma, rytinė — Nubijos dykuma. Sacharoje yra Afrikos platformos šiaurės vakarų dalis. Jos priekambrinis pamatas į paviršių išeina Achagaro, Tibesčio, Enedžio masyvuose ir Nubijos skydo vakariniame pakraštyje. Naudingosios iškasenos: nafta ir dujos (Sacharos naftingasis baseinas), geležies, vario rūdos, akmens druska, fosfatas. Priekambro pamate yra aukso, intruzijose — retųjų metalų. Kontinentinis tropinis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra 9—12, liepos 33—38 0C. Sacharos šiaurėje užregistruota 58 0C (aukščiausia žemėje). Žemės paviršius įkaista iki 80 0C. Dideli paros temperatūros svyravimai (oro >30, dirvos apie 70 0C). Žiema visoje Sacharoje naktimis būna šalnos, kalnuose temperatūra nukrinta iki –18 0C. Oro santykinis drėgnumas 30—50%. Kritulių didžiausioje Sacharos dalyje <50 mm per metus (dažnai nelyja keleta metų), kalnuose <100 mm. Dažnai stiprūs vėjai — samumas ir harmatamas. Upės — vadės. Pastoviai per Sachara teka Nilo ir Nigerio atkarpos. Sacharos pakraščiuose ir kalnuose yra mažų druskingų reliktinių ežerų, didžiausias — Malgyras. Požeminio gėlo vandens yra 500—2000 m gylyje. Rasta 7 dideli telkiniai bendro 3,8 mln. km2 ploto, didžiaausi Alžyre ir Tunise (800 000 km2 su 50 km3 vandens), Egipto, Sudano ir Libijos paasienyje (7 km3), į šiaurę nuo Čado ežero (5 km3), al Kataros įduboje (3 km3). Dirvožemiai primityvus, skaldingi ir žvirgždindi; druskožemiai. Dažnos iki 2 m storio klinties ir gipso plutos. Retos varpinės žolės, krūmai. Po lietaus sužaliuoja efemeriai. Klanuose — reliktinės neogeno kalnų pievos. Oazių dažniausias augalas — datulė. Hamadose, reguose augalų beveik nėra. Gyvūnija: pakraščių — antilopės, šakalai, gepardai, hienos, kalnų — muflonai, bezdžionės laputės fenekai; visoje Sacharoje gausu roplių, bestuburių. Gyvena arabai, berbrai, tuaregai, tubai (iš viso apie 3 mln. žmonių). Klajoklinė gyvulininkystė, oazėse žemdirbystė. Didžiausės oazės: Gadamas, Gatas, al Charaga, Syva, Tafilaletas, Džagbubas.
Vandens rekordai
Anchelio krioklys
Anchelio krioklys yra Venesueloj, Gvianos plkščiakalnyje, Čurūno aukštupyje; aukščiausias pasaulyje. Aukštis 1054 m. Krioklį 1935 metais atrado Venesuelos lakūnas Ch. Anchelis.
Ilgiausia pasaulio upė Nilas
Nilas, upė Afrikoje. Ilgis 6671
km. Baseino plotas 2870 000 km2. Nilas prasideda Rytų Afrikos plokščiakalnyje, Ruandoje, į rytus nuo Kyvaus ežero (Nilo pradžia laikoma Kageros kair. intako Niavarungaus kair. intakas Rukarara). Kagera teka Ruandos ir Tanzanijos siena, toliau per Tanzaniją į Viktorijos ežerą. Iš jo išteka Viktorijos Nilas , kuris Ugandoje teka į šiaurės vakarus per Kiogos ežerą. Vaga slenkstėja , yra krioklių (Merčisono). Įteka į Alberto ežerą. Iš jo išteka Alberto Nilas. Nuo Asvos žiočių (Sudano pasienyje) Nilas vadinamas Bachr al Džebeliu. Sudane 900 km Nilas teka per Sedo pelkes, toliau — per pusdykumes. Tarp intakų Bachr al Gazalio ir Mėlynojo Nilo vadinamas Baltuoju Nilu, žemiau (nuo Chartumo) — Nilu. Žemiau Atbaros žiočių teka per Nubijos dykumą, žemupys — Egipte 20—25 km pločio slėniu. Įteka į Viduržemio jūrą, sudarydamas 24 000 km2 deltą. Joje yra 9 didelės (didž. — Dumjatas ir ar Rašidas) ir daug mažų šakų. Didžiausi intakai: deš. — Asva, Sobatas, Mėlynasis Nilas, Atbara; kair. — Bachr al Gazalis. Aukštupyje potvyniai būna vasarą ir žiemą; Nilo vidurupis ir žemupys patvinsta vasarą ir rudens pradžioje, Daugiausia iš Mėlynojo Nilo vandens. Vidutinis debitas prie Asuano 2600 m3/s (nešmenų per metus 62 mln. m3), prie Kairo 2284 m3/s . Nilao žemupio slėnyje gyvena 97% Egipto gventojų. Nilo vandeniu drėkinami laukai. Didž. Užtvanka ir hidroelektrinė yra Asuano (Egipte, 2,1 GW), pastatytos su TSRS pagalba. Nilas laivuojamas nuo Alberto ežero, atkarpomis, iš viso apie 3000 km.