Ginčo menas
5 (100%) 1 vote

Ginčo menas

TURINYS

1) KAS YRA KONFLIKTAI ……………………………………………………………………………………..3

2) Slapti priešiškumo keliai…………………………………………………………………………………….4

3) Preištarauti iš principo……………………………………………………………………………………….4

4) Ginčydamiesi negalite laimėti……………………………………………………………………………..4

5) Kaip įsigyjami preišai ir kaip jų išvengti?…………………………………………………………….6

6) PAGALBA SPRENDŽIANT KONFLIKTUS……………………………………………………………..8

7) Literatūra ……………………………………………………………………………………………………………9

1) KAS YRA KONFLIKTAS

Žodis konfliktas kilęs iš lotynų kalbos confligere, conflixi, confliktum. Jis reiškia “susidaužti, susikirsti”. Taigi konfliktai — įvairių nuomonių susikirtimas, kartais žūtbūtinė kova. Į klausimą, kodėl įvykis virsta konfliktu, yra daug atsakymų. Vaiystėje konfliktas gali užsiliepsnoti dėl valgio, miego ar drabužėlio, kurį tėvai liepia vilktis, o vaikas iki ašarų ginasi. Vėliau iškyla klasikiniai paauglystės, nėštumo, santuokos, skyrybų konfliktai. Jau dar papildo įvairiausi spcialiniai, politiniai, ekonominiai konfliktai. Nelengva vienu sakiniu apibendrinti, kas iš tikrųjų yra konfliktas, nes žmonės nevienodai juos jaučia ir į juos reaguoja.

Tai, kas vienam yra skyrybų priežastis ir neišsprendžiamas konfliktas, kitam — tik prielaida rimtesniam pokalbiui. Svarbiausia, kaip suvokiame problemą, ar ji taps rimtu konfliktu, ar liks tik menka priešprieša. Todėl nėra vieningos strategijos, kaip konfliktus suprasti ir įveikti.

Žinoma, galima teigti, kad svarbiausias vaidmuo tekta ugdymui. Kas moka įveikti konfliktus, tam nieko nėra neišsprendžiamo. Kas to neišmoko, tam ir menkiausias nuomonių skirtumas bus neišsprendžiamas konfliktas, nes priešingos pusės nemokės viena kitos suprasti ir susitarti. Įdomu, kad Rudolfas Šteineris į klausimą, kodėl taip dažnai skiriasi šeimos (ši problema egzistavo jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą), atsakė: ,,Dėl tos priežasties, kad žmonės nesugeba sugyventi“.

Konfliktai vadinami mažais karais, kurių fronto linijos dažnai keičiasi arba juos apskritai sunku pastebėti. Dažnai tai yar maži socialiniai karai tarp seniai pažįstamų žmonių. Ištisus metus jie gali tęstis be žodžių, nes nė viena pusė neturi pakankamai drąsos viską sutvarkyti iš esmės. Sunkiai išsprendžiami ilgalaikiai konfliktai nebūdingi drąsiems žmonėms. Jie gali stipriai susiginčyti, susipykti, tačiau visada sugebės daiktus pavadinti tikraisiais vardais, nors rizikuotų daug ką prarasti ar sugadinti savo gerą vardą. Viena vertus — drąsa yra charakterio savybė, kurią vaikai jau atsineša į pasaulį, nes bailūs tėvai gali turėti drąsių vaikų, o antra vertus — drąsos galima mokytis.

2) Slapti priešiškumo keliai

Žmogus yra vienintelis gyvūnas, kuris be jukios priežasties — ekonominės ar biologinės — žudo ir naikina savo rūšies narius, dažnai mėgaudamasis naikinimu ir kentėjimų kitam suteikimu.

Gaila, bet turime tai pripažinti: dažnai tarpusavio pykčiai žmonėms teikia malonumą, jie tarsi jaučia tam poreikį. Ir jeigu esame nuoširdūs, turime pripažinti, kad dažniausiai ginčijamasi dėl banalybių. Visada sugebame rasti pretekstą susipykti, jeigu tik to tikrai norime. Tai gali būti įgimtas bruožas, impulsyvumas ir žiauraus temperamento išraiška, arba reakcija į nusivylimą, susidūrimą su kliūtimi, kuri užtveria kelią į troš-kimo patenkinimą, įžeistos savimeilės, įvaizdžio sumenkinimo padarinys. Tada žmogus pajunta impulsą rea-guoti, tarsi jo viduje tūnotų tikras kurstytojas, kuris ragina pulti.

Yra akivaizdžių priešiškumo išraiškos būdų: įžeidimai, užgaulūs, paniekinantys žodžiai, kuriais sie-kiama sumenkinti kitą, pažeminti jį jo paties akyse, sakytume, sutraiškyti jį. Visi šie būdai yra priešingi ne tik solidarumuo jausmui ir harmoningam sugyvenimui, bet ir papraščiausioms gero elgesio taisyklėms. Nenoriu prie jų sustoti, nes tereikia tik truputį pamąstyti ir iškart suvokiame, kad išklydome iš kelio.

Noriu verčiau atkreipti dėmesį į kai kurias užmaskuoto, užslaptinto priešiškumo apraiškas, kurios dažniausiai nėra suvedamos į agresyvius poelgius.

3) Preištarauti iš principo.

Kita paslėpto priešiškumo fprma yra atkaklus prieštaravimas, neieškant tiesos, nesileidžiant įtikinti. Žmogus suvokia, kad pašnekovas yra teisus, bet vistiek atkakliai jam prieštarauja. Jis puikiai supranta tai, kas sakoma, bet apsimeta, kad nesupranta arba supranta klaidingai ir kad turi tam pagrindo, ir niekaip nenusilei-džia apgailėtiname prieštaravimų žaidime. Jis griebiasi išsisukinėjimo, rafinuotumo, daugiaprasmių žodžių, apsimestinio nesupratimo ir gudragalviavimo, dirbtinių išlygų, kad tik nereikėtų pasakyti: ,,Tu teisus. Tavo siūlymas yra geras. Aš sutinku su tavimi“. Galima būti melagiu netgi sakant tiesą: būti teisiam, kai ką nors sakai, bet meluoti apsimetant, kad
nesupranti.

Ieškoma kuo daugiau punktū, dėl kurių nesutariama, stengiamasi sugluminti pašnekovą, jam atsako-ma klausimais, kad neaiškiai kalba, kad nemoka išsireikšti, piktnaudžiaujama netikslumais, neužtikrintumu arba miglotu paaiškinimu… Visa tai yra iš turtingo apdairių ir niekingų gudrybių asortimento, kuris paleidžia-mas veikti, kad tik nepavyktų pasiekti susitarimo. Yra žmonių kurie turi nepaprastą sugebėjimą supaprastinti problemas, o kiti — jas sukomplikuoti. Kai kam kiekviena problema yra atverta galimybė, o kai kam kiekvie-na galimybė sukelia problemą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 807 žodžiai iš 2651 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.