Ginčo menas
5 (100%) 1 vote

Ginčo menas

1121

TURINYS

1) KAS YRA KONFLIKTAI ……………………………………………………………………………………..3

2) Slapti priešiškumo keliai…………………………………………………………………………………….4

3) Preištarauti iš principo……………………………………………………………………………………….4

4) Ginčydamiesi negalite laimėti……………………………………………………………………………..4

5) Kaip įsigyjami preišai ir kaip jų išvengti?…………………………………………………………….6

6) PAGALBA SPRENDŽIANT KONFLIKTUS……………………………………………………………..8

7) Literatūra ……………………………………………………………………………………………………………9

1) KAS YRA KONFLIKTAS

Žodis konfliktas kilęs iš lotynų kalbos confligere, conflixi, confliktum. Jis reiškia “susidaužti, susikirsti”. Taigi konfliktai — įvairių nuomonių susikirtimas, kartais žūtbūtinė kova. Į klausimą, kodėl įvykis virsta konfliktu, yra daug atsakymų. Vaiystėje konfliktas gali užsiliepsnoti dėl valgio, miego ar drabužėlio, kurį tėvai liepia vilktis, o vaikas iki ašarų ginasi. Vėliau iškyla klasikiniai paauglystės, nėštumo, santuokos, skyrybų konfliktai. Jau dar papildo įvairiausi spcialiniai, politiniai, ekonominiai konfliktai. Nelengva vienu sakiniu apibendrinti, kas iš tikrųjų yra konfliktas, nes žmonės nevienodai juos jaučia ir į juos reaguoja.

Tai, kas vienam yra skyrybų priežastis ir neišsprendžiamas konfliktas, kitam — tik prielaida rimtesniam pokalbiui. Svarbiausia, kaip suvokiame problemą, ar ji taps rimtu konfliktu, ar liks tik menka priešprieša. Todėl nėra vieningos strategijos, kaip konfliktus suprasti ir įveikti.

Žinoma, galima teigti, kad svarbiausias vaidmuo tekta ugdymui. Kas moka įveikti konfliktus, tam nieko nėra neišsprendžiamo. Kas to neišmoko, tam ir menkiausias nuomonių skirtumas bus neišsprendžiamas konfliktas, nes priešingos pusės nemokės viena kitos suprasti ir susitarti. Įdomu, kad Rudolfas Šteineris į klausimą, kodėl taip dažnai skiriasi šeimos (ši problema egzistavo jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą), atsakė: ,,Dėl tos priežasties, kad žmonės nesugeba sugyventi“.

Konfliktai vadinami mažais karais, kurių fronto linijos dažnai keičiasi arba juos apskritai sunku pastebėti. Dažnai tai yar maži socialiniai karai tarp seniai pažįstamų žmonių. Ištisus metus jie gali tęstis be žodžių, nes nė viena pusė neturi pakankamai drąsos viską sutvarkyti iš esmės. Sunkiai išsprendžiami ilgalaikiai konfliktai nebūdingi drąsiems žmonėms. Jie gali stipriai susiginčyti, susipykti, tačiau visada sugebės daiktus pavadinti tikraisiais vardais, nors rizikuotų daug ką prarasti ar sugadinti savo gerą vardą. Viena vertus — drąsa yra charakterio savybė, kurią vaikai jau atsineša į pasaulį, nes bailūs tėvai gali turėti drąsių vaikų, o antra vertus — drąsos galima mokytis.

2) Slapti priešiškumo keliai

Žmogus yra vienintelis gyvūnas, kuris be jukios priežasties — ekonominės ar biologinės — žudo ir naikina savo rūšies narius, dažnai mėgaudamasis naikinimu ir kentėjimų kitam suteikimu.

Gaila, bet turime tai pripažinti: dažnai tarpusavio pykčiai žmonėms teikia malonumą, jie tarsi jaučia tam poreikį. Ir jeigu esame nuoširdūs, turime pripažinti, kad dažniausiai ginčijamasi dėl banalybių. Visada sugebame rasti pretekstą susipykti, jeigu tik to tikrai norime. Tai gali būti įgimtas bruožas, impulsyvumas ir žiauraus temperamento išraiška, arba reakcija į nusivylimą, susidūrimą su kliūtimi, kuri užtveria kelią į troš-kimo patenkinimą, įžeistos savimeilės, įvaizdžio sumenkinimo padarinys. Tada žmogus pajunta impulsą rea-guoti, tarsi jo viduje tūnotų tikras kurstytojas, kuris ragina pulti.

Yra akivaizdžių priešiškumo išraiškos būdų: įžeidimai, užgaulūs, paniekinantys žodžiai, kuriais sie-kiama sumenkinti kitą, pažeminti jį jo paties akyse, sakytume, sutraiškyti jį. Visi šie būdai yra priešingi ne tik solidarumuo jausmui ir harmoningam sugyvenimui, bet ir papraščiausioms gero elgesio taisyklėms. Nenoriu prie jų sustoti, nes tereikia tik truputį pamąstyti ir iškart suvokiame, kad išklydome iš kelio.

Noriu verčiau atkreipti dėmesį į kai kurias užmaskuoto, užslaptinto priešiškumo apraiškas, kurios dažniausiai nėra suvedamos į agresyvius poelgius.

3) Preištarauti iš principo.

Kita paslėpto priešiškumo fprma yra atkaklus prieštaravimas, neieškant tiesos, nesileidžiant įtikinti. Žmogus suvokia, kad pašnekovas yra teisus, bet vistiek atkakliai jam prieštarauja. Jis puikiai supranta tai, kas sakoma, bet apsimeta, kad nesupranta arba supranta klaidingai ir kad turi tam pagrindo, ir niekaip nenusilei-džia apgailėtiname prieštaravimų žaidime. Jis griebiasi išsisukinėjimo, rafinuotumo, daugiaprasmių žodžių, apsimestinio nesupratimo ir gudragalviavimo, dirbtinių išlygų, kad tik nereikėtų pasakyti: ,,Tu teisus. Tavo siūlymas yra geras. Aš sutinku su tavimi“. Galima būti melagiu netgi sakant tiesą: būti teisiam, kai ką nors sakai, bet meluoti apsimetant, kad
nesupranti.

Ieškoma kuo daugiau punktū, dėl kurių nesutariama, stengiamasi sugluminti pašnekovą, jam atsako-ma klausimais, kad neaiškiai kalba, kad nemoka išsireikšti, piktnaudžiaujama netikslumais, neužtikrintumu arba miglotu paaiškinimu… Visa tai yra iš turtingo apdairių ir niekingų gudrybių asortimento, kuris paleidžia-mas veikti, kad tik nepavyktų pasiekti susitarimo. Yra žmonių kurie turi nepaprastą sugebėjimą supaprastinti problemas, o kiti — jas sukomplikuoti. Kai kam kiekviena problema yra atverta galimybė, o kai kam kiekvie-na galimybė sukelia problemą.

Yra kažkas pasidygėtino ir kankinančio šiuose atmetimo būduose, šiame savęs apakinime prieš kitą. Kai kurie žmonės atrodo gimę ginčytis. Jie turi įgimtą poreikį užaštrinti, iš anksto surinkti išlygas. Jiems nie-kas nėra savaime aišku. Jie nepajėgia natūraliai ir paprastai pripažinti, kiek gero ir gražaus pasako kiti.

4) Ginčydamiesi negalite laimėti.

Vieną vakarą Londone Deilas Karnegis (Dale Karnegie) gavo neįkainojamą pamoką. Tuo metu dirbo valdytoju pas serą Rosą Smitą (Ross Smith). Kuris buvo įžymus karo lakūnas. Ilgą laiką Smitas buvo popu-lialriausias žmogus Britų imperijoje. Kartą Deilas dalyvavo bankete, suruoštame sero Roso garbei. Pietų me-tu šalia Deilo sėdėjęs žmogus papasakojo linksmą istoritją, kurios esmė atspindi citata: ,,Yra dievybė, kuri suteikia formą mūsų tikslams ir lipdo juos pagal mūsų norus“.

Pasakotojas užsiminė, kad ši citata yra iš Biblijos. Jis klydo. Deilas žinojo. Dėl to negalėjo būti jokių abejonių. Stengdamasis pajausti savo vertę ir pademonstruoti pranašumą, atliko neprašyto ir nekviesto komi-teto, susidedančio iš vieno asmens, vaidmenį ir pataisė jį. Kaimynas puolė prieštarauti. Ką? Tai iš Šekspyro? Gink Dieve! Absurdas! Ta citata iš Biblijos. Jis žino!

Pasakotojas sėdėjo Deiliui iš dešonės, o iš kairės sėdėjo jo senas draugas ponas Frankas Gamondas, daugybę metų syręs Šekspyro studijavimui. Deilas su pasakotoju susitarė užduoti šį klausimą ponui Gamondui. Ponas Gamondas išklausė, užmynė Deilui ant kojos po stalu ir pasakė: “Dielai, tu klysti. Džentel-menas teisus. Citata iš Biblijos”.

Tą vakarą, gryždamas namo, ponui Gamondui Deilas pasakė: ,,Frankai, tu juk žinai, kad ši citata iš Šekspyro“.

— Taip, žinoma, — atsakė jis. — Tai Hamleto žodžiai iš penktojo veiksmo, antros scenos. Bet, bran-gusis Deilai, mes buvome pakviesti iškilminga proga. Kam įrodinėti žmogui, kad ji klysta? Kodėl neleidus jam išsaugoti orumo? Jis neklausė mūsų nuomonės. Jis jos nenorėjo. Kam su juo ginčytis? Visuomet venk aštrių kampų.

,,Visuomet venk aštrių kampų“. Tai pasakęs žmogus jau miręs, bet jo duota pamoka nepasenusi.

Pasaulyje yra tik vienintelis būdas šį tą laimėti, kai nesutampa nuomonės, — reikia vengti ginčo. Kaip nuodingų gyvačių ar žemės drebėjimo.

Devynis kartus iš dešimties ginčas baigesi dar tvirtesniu abiejų oponentų įsitikinimu, kad jie absoliu-čiai teisūs.

Jūs galite laimėti ginčydamiesi, nes jei pralošite, tai pralošite, ojei laimėsite, irgi pralošite. Kodėl? Tarkime, kad jūs visiškai sutriuškinote oponentą ir įrodėte, kad jis nieko nenutuokia. Jūs jausitės puikiai. O jis? Jūs priversite jį pasijusti pažemintu. Įžeidėte jo išdidumą. Jį piktins jūsų triumfas. Ir ,,įtikintas prieš savo valią žmogus dar laikysis savo nuomonės.“ ,,Jeigu jūs ginčijatės, karščiuojatės ir prieštaraujate, kartais galite laimėti, tačiau tai bus bevertė pergalė, nes niekuomet nepalenksite į savo pusę.“

Apskaičiuokite, kas jums labiau apsimoka: trumpalaikė teatrališka pergalė ar gera žmogaus valia? Tiesa, retkarčiais gali pavykti pasiekti ir viena, ir kita.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1329 žodžiai iš 2651 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.