Ginklų kontrolė ir nusiginklavimas
5 (100%) 1 vote

Ginklų kontrolė ir nusiginklavimas

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Politikos mokslų katedra

Strateginės studijos

Kazimieras Chomičenko

I kurso 034 būrio kariūnas

Ginklų kontrolė ir nusiginklavimas

Kurso darbas

Darbo vadovas

Vilnius 2004

Turinys

Įvadas 3

1. Ginklų kontrolės ir nusiginklavimo istorijos apžvalga 4

2. Susitarimai dėl masinio naikinimo ginklų ir jų transportavimo sistemų 4

2.1. Branduolinės ginklų kontrolės reikšmė Šaltojo karo metu 4

2.2. Sutartys susijusios su masinio naikinimo ginklų apribojimais

ir uždraudimais 5

2.3. SALT sutartys, jų reikšmė 6

2.4. START sutartys 7

3. Priešraketinė gynyba 9

4. Problemos kilusios po šaltojo karo dėl masinio naikinimo ginklų kontrolės 9

Išvados 10

Literatūros sąrašas 11

Įvadas

Jau seniai yra bandoma padaryti pasaulį saugesnį, mažinant šalių ginkluotės skaičių. Tačiau ši problema labiausiai išryškėjo XXa. antroje pusėje, atsiradus atominiam ginklui ir galimybei jį efektyviai panaudoti. Savo darbe išnagrinėsiu pagrindinius nusiginklavimo ir ginklų kontrolės susitarimus tarp SSRS ir JAV, šaltojo karo metu, bei ginklų kontrolę ir nusiginklavimą po šaltojo karo žlugimo. Taip pat branduolinio ginklo reikšmę šaltojo karo metu ir priešraketinių sistemų kūrimą.

Rašydamas šį darbą naudojausi medžiaga iš įvairių šiai temai skitų interneto puslapių, taip pat 1999 metais Lietuvos respublikos krašto apsaugos politikos ir planavimo departamento saugumo politikos skyriaus išleista analitine apžvalga „START ir ABM sutartys“, bei knygos „Peace and Conflict Studies“ 12 skyriumi „Disarmament and Arms Control“.

Nagrinėdamas ginklų kontrolės sutartis, pabandysiu išsiaiškinti kokios priežastys lėmė jų sudarymą, kas trukdo geresnį jų įgyvendinimui. Taip pat ką šios sutartys davė/duos ne tiek jas pasirašiušioms šalims, bet ir visam pasauliui.

1. Ginklų kontrolės ir nusiginklavimo istorijos apžvalga

Visais laikais visos šalys turėjo norą mažinti ginklų skaičių, tačiau, visų pirma, ne savo, bet kaimyninių šalių. Toks noras atsirasdavo visų pirma norint patenkinti savo interesus. Ginkluotės mažinima siūlydavo arba stipri valstybė, kuriai ir sumažintos jos karinės pajėgos užtikrintų dominavimą, kaimyninių šalių atžvilgiu, arba silpna, taip norėdama sumažinti grėsmę, kylančia iš kaimyninių šalių. Tačiau dažnai nei viena šalis su tuo nesutikdavo. Sėkmingas bandymas sumažinti pajėgas, kuris veikia iki šiol, buvo 1817 metais pasirašytas JAV ir Kanados Rush-Bagotos susitarimas, kuriuo “susitarta dėl JAV ir Kanados pasienio demilitarizavimą, kas padėjo gerų santykių susiklostymui” . Tokių susitarimų, kai pajėgos mažinamos abipusiu susitarimu yra deja tik vienetai.

Kitas svarbus veiksnys lemiantis tai dėl ko taip lėtai vyko tarptautinis nusiginklavimas yra tai, kad yra sunku susitarti mažinti karines pajėgas, kurių turėjima kiekviena šalis laiko savo garbės reikalu. Beto visos šalys visų pirma žiūri savo interesų įgyvendinimo. “Tarp I-ojo ir II-ojo pasaulinio karo, D.Britanija ir JAV turėjusios stiprų laivyną siekė uždrausti povandeninius laivus, kurie kėlė grėsmę jų viešpatavimo pasaulio vandenynuose pranašumui” . Kitas atvejis, kai šalys bandė drausti karinius ginklus, kurių gamyboje jos atsilikinėjo tai, XXa. 8-ajame dešimtmetyje SSRS bandymas uždrausti sparnuotų raketų plėtojimą ir tuo pačiu JAV bandymas uždrausti balistinių raketų gamyba. Taigi per visa žmonijos istorija nusiginklavimas ir ginklų kontrolė buvo daroma siekiant savanaudiškų kiekvienos šalies tikslų, kurie visiškai netenkino kitų šalių.

2. Susitarimai dėl masinio naikinimo ginklų ir jų transportavimo sistemų

2.1. Branduolinės ginklų kontrolės reikšmė Šaltojo karo metu

Šaltojo karo metu buvo sudaromos įvairios tarptautinės ir dvišalės sutartys dėl masinio naikinimo ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo, šios sutartys lėmė tarptautinės karinės įtampos mažėjimą ir įvairių rūšių ginklų skaičiaus sumažėjimą.

Šaltojo karo metu kai pasaulyje vyravo dvi supervalstybės SSRS ir JAV, visos branduolinio ginklo kontrolės sutartys buvo sudaromos tik tarp jų. “Kitos šalys nedalyvauja šiame procese, kadangi jų branduoliniai arsenalai strateginiame balanse nevaidina didelės reikšmės” . Taigi šaltojo karo metu nusiginklavimo ir branduolinio ginklo kontrolės mechanizmas buvo pagrinde šių dviejų valstybių rūpestis, kadangi jos abi turėjo dideles šio ginklo atsargas ir galėjo sunaikinti viena kita, bei visa pasaulį. Jos abi bijojo, kad priešininkė nesmogtų pirma ir nesunaikintų jos, todėl abi stengėsi turėti antrojo šanso galimybę .

Priimti svarbius visam pasauliui susitarimus tapo įmanoma tik tada, kai JAV ir SSRS suprato, kad tolimesnės ginklavimosi varžybos veda į aklavietę ir pasauliui vis labiau gresia realus atominio karo pavojus. Nuo 7-ojo dešimtmečio nusiginklavimo, visų pirma, atominio ginklo mažinimo klausimas tapo vienu aktualiausiu, nes jis buvo glaudžiai susijęs su šalių nacionaliniu saugumu. Viso to pasekoje buvo pasirašyta daug sutarčių, tačiau pirmos svarbiausios susiję
su atominio ginklo mažinimu yra SALT sutartys, kurių pagrindiniai tikslai buvo:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 784 žodžiai iš 2579 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.