Dauguma žmonių mano, kad jei žmogus gražus, tai graži ir jo siela. Aš nelinkus šio teiginio nei patvirtinti, nei paneigti. Šiuo atveju aš galėčiau išskirti tris žmonių grupes.
Pirmoji, mano manymu, tai tokie žmonės, kurių graži išorė, bet jų vidus negražus. Tai tokie žmonės, kurių siela yra „supuvus“. Daugiausia iš jų yra egoistai, savanaudžiai, pasipūtę savimylos. Man graudu į juos žiūrėti. Juk, iš tiesų, žmogaus kūnas yra bevertis. Svarbiausia yra tai, kas yra viduj – tai siela. Laimingas žmogus gali būti tik toks, kurio siela yra graži, kuris sugeba mylėti ir užjausti, priešui atleisti, o kartais ir viską užmiršti.
Antroji grupė, mano manymu, yra tokie žmonės, kurių išorė negraži, bet vidus labai gražus. Ir tokie žmonės dažniausiai esti daug laimingesni už pirmosios grupės žmones. Ir kaip gi kitaip! Kai žmogų valdo jausmai – pasaulis esti geresnis, šviesesnis, nuoširdesnis ir netgi tikresnis. Keista, bet tokie žmonės gyvenime pasiekia daugiau, nes jiems nesvarbūs materialiniai dalykai. Jiems visai svetimi žodžiai: pinigai, turtai, brangenybės… Jiems pati didžiausia brangenybė yra siela, jos gelmės. Jie nemoka išduoti, apgauti ar įžeisti. Jų gerumo negali nužudyti jokios kliūtys.