Nevalgomi grybai
Aitrusis baravykas – Tylopilus felleus
Vaisiakūniai vidutinio didumo, panašūs į tikrinį baravyką, kartais ir į
baravikinį lepšę. Kepurėlė 7 – 10 (15) cm skersmens, jauna apvaliai iškili,
vėliau paplokščia, mėsinga, matinė, ruda, pilkai ruda, pilkai gelsva,
gelsvai ruda. Vamzdeliai jaunų grybų balsvi, senesnių rožinės spalvos,
tankūs. Poros labai smulkios, kampuotos, paspaudus ruduoja. Kotas 8 – 10 cm
ilgio, 1.5 – 4 cm storio, prie kepurėlės gelsvas, su pailgu baltų akelių
tinkleliu, pagrindas lygus, be tinklelio, sustorėjęs. Trama balta, rusva,
trapi, karti. Sporos elipsiškai verpstiškos 10 – 15*4 – 5.5 μ m.
Auga birželio – liepos – rugsėjo mėn. spygliuočių miškuose, dažniausiai
pušynuose, ypač prie pušų kamienų ar net ant supuvusių kelmų. Dažnas.
Nevalgomas, bet nenuodingas. Nurodoma, jog galima vartoti maistui keletą
dienų pamirkius šaltame vandenyje. Grybautojams reikia būti atsargiems ir
nepainioti jo su baravykais, lepšėmis.
Smailaikotis baravykas – Boletus radicans
Vaisiakūniai stamboki. Kepurėlė 5 – 10(15 – 20) cm skersmens, jauna
apvaliai iškili, senesnių grybų paplokščia ar net šiek tiek įdubusi,
matinė, smulkiai plaušuota, pilkai gelsva, gelsvai ruda, nešvariai žalsvai
ruda, pilkšva. Kotas 3 – 7(10) cm ilgio, 2 – 6 cm storio, gelsvas, ties
viduriu sustorėjęs, į pagrindą rizoidiškai smailėjantis, plaušuotas. Trama
šviesiai geltona, geltona, paspaudus mėlynuoja, ilgainiui išblunka, karti,
nemalonaus kvapo. Sporos elipsiškai verpstiškos, 9 – 17*5 – 6.5 μ m.
Auga rupjūčio – rugsėjo mėn. kalkintuose, molinguose ąžuolynuose.
Nevalgomas. Šis baravykas panašus į žalsvąjį baravyką, skiriasi
mėsingesniais, stambiasniais vaisiakūniais, geltona, kartaus skonio,
paspaudus mėlynuojančia trama, didesnėmis sporomis.
Kislioji guotė – Hygrophorus cossus.
Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 3 – 5(7) cm skersmens, jaunų grybų
išgaubta, vėliau paplokščia, kartais net plačiai įdubusi, gleivėta, po
lietaus labai lipni, jaunų vaisiakūnių balta, senesnių grybų gelsva.
Lakšteliai iš pradžių balti, vėliau gelsvi, stori, rusvi, pusiau
nuaugtiniai. Kotas 6 – 8(10) cm ilgio, 0.5 – 1 cm storio, baltas, gelsvas,
prie kepurėlės gleivėtas. Trama balta, malonaus, bet erzinančio kvapo.
Sporos ovališkos, 7 – 9*4 – 5 μ m.
Auga rugsėjo – spalio mėn. lapuočių ir spygliuočių miškuose, dažniausiai
grupėmis; mėgsta kalkingą dirvą. Nevalgomas grybas. Labai naudingas kaip
aktyvus miško paklotės ardytojas.
Baltasis baltikas – Tricholoma album
Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5 – 7(10) cm skersmens, jauna
apvaliai iškili, vėliau paplokščia, su buku gubreliu, matinė, plaušuota,
balta, senesnių grybų pilka, rusva, rusvai pilka, gelsva. Lakšteliai iš
pradžių balti, senų vaisiakūnių pilki, stangrūs, trapūs, priaugtiniai.
Kotas 7 – 10 cm ilgio, 1 – 1.5 cm storio, jaunų grybų baltas, senesnių
pilkas, kietas, plaušuotas. Trama balta, karti, aštraus nemalonaus kvapo.
Sporos elipsiškos, 7 – 9*3 – 5 μ m.
Auga rudenį lapuočių, spygliuočių miškuose, parkuose, krūmynuose,
pavieniui, kartais grupėmis. Nevalgomas. Aktyvus miško paklotės ardytojas,
naudingas miškui.
2.
Plaukuotpėdė plempė – Collybia peronataVaisiakūniai vidutinio didumo, tamprūs. Kepurėlė 3 – 8 cm skersmens, jauna
kūgiška, vėliau paplokščia, išsilanksčiusi, kartais net įdubusi, plona,
elastinga, plaušuota, lygi, pilkai rudos, išblukusios pilkos spalvos.
Lakšteliai gelsvi, gelsvai rudi, reti, elastingi, priaugtiniai. Kotas 5 – 8
cm ilgio, 0.3 – 0.6 cm storio, į pagrindą storėjantis, apšepęs geltonais
plaukeliais, ypač ryškiai plaukuota apatinė koto dalis. Trama gelsva,
karti, tampri. Sporos elipsiškos, 7 – 9.5*3 – 4.5 μ m.
Auga liepos – lapkričio mėn. lapuočių, spygliuočių, mišriuose miškuose,
pavieniui, kartais grupėmis. Vaisiakūniai odiški, kartaus skonio,
nevalgomi. Įdomu tai, kad šis grybas sausu oru gerokai apdžiūsta,
susitraukia, o lietui nulijus atsigauna ir vėl auga. Vegetatyvinė grybiena
intensyviai ardo miško paklotę.
Smailiakotė plempė – Collybia prolixa
Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 3 –7(10) cm skersmens, jauna
kūgiška, iškili, gaubta, vėliau horizintali, lygi, neplaušuota, rudai
raudona, geltonai raudona, kaštono spalvos. Lakšteliai iš pradžių balsvi,
senesnių grybų gesvi, pakraščiai ryškiai dantyti, tankūs, ploni,
priaugtiniai. Kotas 5 – 7(10) cm ilgio, 0.5 – 1.5 cm storio, į pagrindą
rizoidiškai smailėjantis, išilgai vagotas, kepurėlės spalvos, pagrindas
balsvas. Trama basva. Sporos elipsiškos, 5 – 7*4 – 5 μ m.
Auga rugpjūčio – rugsėjo mėn. mišriuose miškuose. Mitybinė vertė nežinoma.
Lietuvoje gana reta.
Anyžiakvapė tauriabudė – Cliitcybe VelenVaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2 – 5 cm skersmens, jauna apvaliai iškili,
vėliau paplokščia, truputį įdubusi, smulkiai plaušuota, jaunų grybų balta,
senų pilkšvai rusva. Lakšteliai siauri, tankūs, pusiau nuaugtiniai,
kepurėlės spalvos. Trama balta, plona, malonaus anyžių kvapo. Sporos beveik
apvalios, 4.5 – 6*2.5 – 4 μ m.
Auga rugpjūčio – rugsėjo mėn. žolėtuose lapuočių, spygliuočių, mišriuose
miškuose, po beržais.
Tiek kvapioji tiek
anyžiakvapė tauriabudė yra vertiga žaliava kvapioms
medžiagoms kulinarijoje ar parfumerijoje.
Paprastoji tauriabudė – Clitocybe ericetorum
Vaisiakūniai smulkūs, labai panašūs į dirvoninės guotės. Kepurėlė 2 – 5 cm
skersmens, jauna apvaliai iškili, vėliau paplokščia, kartais kiek įdubusi,
lygi, pakraščiai užsilenkę žemyn, plona, balta, gelsva. Lakšteliai balti,
siauri, tankūs, nuaugtiniai. Kotas 3 – 5 cm ilgio, 0.3 – 0.5 cm storio,
plaušuotas, tamprus, kepurėlės spalvos. Trama balta, kartoko skonio, plona.
Sporos beveik apvalios, 4 – 5*2 – 3 μ m.
Auga rugpjūčio – spalio mėn. mišriuose miškuose, pamiškėse, pakelėse,
krūmynuose. Mitybinė vertė neaiški, bet miškui labai naudinga.
Pilkasis mėšlagrybis – Coprinus cinereus
Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2 – 4 cm skersmens, jauna ovališka, vėliau
kūgiška, senų grybų paplokščia, su gubreliu, plaušuota, skiautėtai vagota,
jauna balsva, vėliau pilkšva, pakraščiai su balto apdangalo liekanomis.
Lakšteliai iš pradžių pilkšvi, vėliau rudi, senų grybų juodi, laisvi. Kotas
5 – 6 cm ilgio, 0.2 – 0.5 cm storio, plaušuotas, ties viduriu sustorėjęs, į
pagrindą smailėjantis, baltas, vėliau pilkas. Trama pilkšva, plona, trapi,
be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos elipsiškos, 10 – 11*6 – 7 μ m.
Auga derlingoje dirvoje, vasarą ir rudenį. Kaip pikdžolė dažnas
šiltnamiuose, kuriose auginami pievagrybiai. Mitybinė vertė neištirta.
Išsėtinis mėšlagrybis – Coprinus disseminatus
Vaisiakūniai smulkūs, labai trapūs, glėžni. Kepurėlė 0.5 – 1.5 cm
skersmens, jauna varpelio pavidalo, kūgiška, vėliau beveik paplokščia,
plaušuota, vagota, pilka, balsva, gelsvai rusva. Lakšteliai jaunų grybų
pilkšvi, senų pilkai juodi, gležni, laisvi. Kotas 2 – 3 cm ilgio, 0.1 cm
storio, tuščiaviduris, pilkšvas, gležnas. Trama gelsva, plona, nekarti,
silpno kvapo. Sporos elipsiškos, 7 – 10*4 – 5 μ m.
Auga vasarą ir rudenį ant supuvusių kelmų, ant medžių kamienų ir aplink
juos didelėmis grupėmis. Nevalgomas. Praktiniu požiūriu svarbus miškui kaip
medienos ardytojas.
Skiautėtasis mėšlagrybis – Coprinus plicatilis
Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 3 – 5 cm skersmens, iš pradžių kiaušiniška,
varpelio pavidalo, vėliau skėtiška, paplokščia, šiek tiek įdubusi, su
smulkiais taškuotais plaušeliais, centrinė dalis ochrinės rudos spalvos,
pakraščiai, šviesesni, skiautėti. Lakšteliai jaunų grybų pilkšvi, senesnių
pilkšvai juodi, pakraščiai balti, siauri, tankūs. Kotas 2 – 5 cm ilgio, 0.1
– 0.2 cm storio, baltas, prie pagrindo sustorėjęs, lygus, beveik
blizgantis. Trama pilkšva, plova, trapi. Sporos apvalios, 9 – 14*7 – 8 μ m.Auga rugpjūčio – spalio mėn. pievose, ganyklose, miškų pakraščiuose, tarp
žolių. Nevalgomas.
Baltakraštė trapiabudė – Psathyrella hydrophila
Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 3 – 5 cm skersmens, jauna varpelio pavidalo,
pusiau apvali, senesnių grybų paplokščia, labai smulkiai plaušuota arba
lygi, pakraščiai su balto šydo liekanomis, ruda, kaštoninė, pilka.
Lakšteliai iš pradžių pilkšvi, vėliau šokaladinės spalvos, laisvi. Kotas 4
– 10 cm ilgio, 0.3 – 0.5 cm storio, tuščiaviduris, vienodo storumo, lygus
arba palaušuotas. Sporos elipsiškos, 4.5 – 7*3 – 4 μ m.
Auga liepos – spalio mėn. ant kelmų, negyvų kamienų, rąstgalių, šakų.
Nevalgoma. Saprotrofas, naudingas miškui.
Piktoji ūmėdė – Russula emetica
Vaisiakūniai vidutinio didumo, labai trapūs. Kepurėlė 5 – 8(10) cm
skersmens, jauna pusrutuliška, iškili, vėliau horizintali, vidurys
dažniausiai įdubęs, šviesiai raudona, skaisčiai raudona, luobelė lengvai
lupasi. Lakšteliai balti, senesnių grybų kreminiai, priaugtiniai. Kotas 7 –
8 cm ilgio, 1 – 2 cm storio, baltas, kietas. Trama balta, švelnaus kvapo,
kartaus, deginančio pipiro skonio. Sporos dygliuotos, 8 – 13*6 – 10 μ m.
Auga liepos – rugsėjo mėn. spygliuočių, rečiau lapuočių miškuose. Dėl
kartaus skonio maistui nerekomenduojama. Neabejotinai, nei viena ši ūmėdė
yra patekusiį pintinę, ir nieko baisaus nėra atsitikę.
Priklausomai nuo augimvietės išskiriamos kelios šios ūmėdės formos:
Var betularum (Hora) Romag. Kepurėlė 3 – 5 cm skersmens, melsva, violetinė.
Lakšteliai balti, prisegtiniai. Kotas baltas, 3 – 6*0.5 – 1 cm. Trama
balta, karti.Auga tik po beržais. Vaisiakūniai smulkesni. Nevalgoma.
Var. Silvestris. Kepurėlė 3 – 5 cm skersmens, ryškiai raudoma, vėliau
išblunaka iki gelsvos, kreminės spalvos. Kepurėlė trapi, luobelė gerai
lupasi. Trama balta, karti. Nevalgoma. Auga lapuočių ir spygliuočių
miškuose. Lietuvoje labai dažna.
Paprastoji poniabudė – Phallus impudicus
Vaisiakūniai dideli. Jaunas vaisiakūnis – vištos kiaušinio didumo ir formos
gumbas, dažniausiai iki pusės išlindęs iš humusingos žemės. Kiaušinio
luobelei trūkus, staigiai (per keletą valandų) išauga 10 – 15 cm ilgio ir 3