I. ĮVADAS
Grybai labai paplitę gamtoje. Jie neatskiriama miško dangos dalis, jų gausu parke, sode, vandenyje, ypač daug dirvožemyje. Viename grame daržo žemės grybų ir jų sporų yra šimtai tūkstančių ar net milijonai. Grybų sporos sklando padangėje (aptinkamos net 33 km. aukštyje), vėjo nunešamos tūkstančius kilometrų.
Grybai – tai ne tik mums gerai pažįstami baravykai, raudonviršiai, kazlėkai, žaliuokės ar ūmėdės, bet įvairiausi kempiniai grybai, ardantys medieną. Daugelio žmogaus bei gyvulių ligų – mikozių – sukėlėjai taip pat yra grybai. Daugelis grybų prisitaiko prie įvairių sąlygų. Laboratoriniais bandymais nustatyta, kad kai kurie mielių štamai nežūva net esant 8000 atmosferų slėgiui.
Klaidinga būtų manyti, kad grybai tik žalingi. Jų nauda žmogui yra kur kas didesnė už daromą žalą, kuri dargi ne retai būna dėl jo paties neapdairumo.
Grybai labai skiriasi dydžiu (nuo smulkiausių organizmų, įžiurimų tik pro mikroskopą, iki 1 m. skersmens ir sveriančių 10 – 15kg), forma, spalva ir gyvenimo būdu. Iš viso jų yra iki 100 tūkstančių rūšių. Mokslas tyrinėjantis grybus, vadinasi mikologija. Pagal sandarą, kartais ir pagal vaisiakūnių didumą grybai skirstomi į žemesniuosius ir aukštesniuosius.
II. GRYBŲ DAUGINIMASIS
Grybai dauginasi vegetatyviniu būdu ir sporomis.
1. Vegetatyvinis dauginimasis
Vegetatyvinei grybienai būdinga neribotai augti ir regeneruoti (atsinaujinti). Todėl bet kuri grybienos dalis, net pavieniai jos hifai arba jų dalys gali būti grybų vegetatyvinio dauginimosi šaltinis. Tačiau vien tik šiuo būdu grybų dauginimasis būtų labai lėtas. Nepalankiomis grybienai vystytis sąlygomis atskiri jos hifai sutrūkinėja į plonasienes ląsteles – artrosporas (oidijas). Kartais hifai nesutrūkinėja, bet dar ląstelėse jų protoplazma susitraukia į apvalios formos kūnelius, apsidengia storu apvalkalu ir virsta chlamidosporomis. Šioms subrendus, susidaro ir gemos. Kadangi chlamidosporų ir gemų yra storesnis apvalkalėlis ir jos turi daugiau atsarginių maisto medžiagų, todėl yra gerokai atsparesnės nepalankioms aplinkos sąlygoms negu oidijos.
2. Lytinis dauginimasis
Ilgai vyravo nuomone, kad grybai dauginasi tik vegetatyviniu būdu, kad chromosomų skaičiaus branduolyje pastovus, branduoliai nesijungia ir redukciniu būdu nesidalija.
Žemesniųjų grybų lytinis dauginimasis buvo ištirtas žymiai ankščiau negu aukštesniųjų.
Aukštesniųjų aukšliagrybių lytinio proceso metu kopuliuoja morfologiškai ir citologiškai skirtingos ląstelės/ viena jų yra žymiai paprastesnė (vyriškoji), vadinama anteridžiu, o kita sudėtingesnė (moteriškoji), vadinama askogone.dvi skirtingų lytinių potencialų grybienos susiliečia, ir toje vietoje ląstelių apvalkalėliai ištirpsta, jų plazmos susilieja ir branduoliai iš vienos ląsteles pereina į kitą. Taip išsivysto nauja grybiena su dviem skirtingos kilmės branduoliais ląstelėse.ši grybiena vadinama antrine, arba dikariotine, o pats reiškinys – lytiniu procesu, atitinkančiu plazmogamiją. Pirminė grybiena yra trumpalaikė, antrininkė – ilgalaikė ir dažniausiai daugiametė.
III. GRYBŲ MITYBA
Grybų mitybos būdas yra visai kitoks negu aukštesniųjų augalų. Neturėdami chlorofilo, jie minta gatavomis organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis. Toks mitybos būdas vadinamas heterotrofiniu.pagal tai grybai skirstomi į saprofitinius ir parazitinius.
Saprofitiniai grybai minta negyvomis augalinės arba gyvulinės kilmės organinėmis medžiagomis bei jų liekanomis. Šių grybų gausu dirvožemyje, kur yra augalinės kilmės liekanų, miške ant nukritusiu lapų, šakelių ir šakų, spyglių, negyvų žolių, supuvusiu kelmų, stuobrių, išvartų, žvėrių ir gyvulių ekskrementų ir t.t. Jie sudaro maždaug 34 visų žinomų grybų.
Pirminė grybiena yra trumpalaikė, antrininkė – ilgalaikė ir dažniausiai daugiametė. Saprofitiniai grybai, išskyrus medieną gadinančius (trobagrybius ir kt.), žmogui yra naudingi. Iš saprofitinių grybų nemaža yra ir valgomųjų,
Parazitiniai grybai gyvena gyvuose augalų, gyvulių, paukščių, vabzdžių, žuvų ir net žmogaus organizmuose. Jie deformuoja arba visai sunaikina užpultus audinius, sukelia įvairias ligas. Pvz, skalsės, kūlės, sunaikina grūdus, rūdys – augalų lapus, šiaudus.
Parazitiniai grybai sąlyginai skirstomi taip.
1.Obligatiniai (būtinieji) parazitai – gyvena tik gyvuose organizmuose.