Valgomi grybai
TIKRASIS BARAVYKAS(Boletus edulis)
Vertingiausias valgomas grybas Lietuvoje.Vaisiakūniai stambūs,mėsingi. Auga gegužės-lapkričio mėn.įvairiuose miškuose po pušimis,eglėmis,ą- žuolais,beržais.Grybingiausia,baravykingiausia pietinė Lietuvos dalis.Priklausomai nuo augavietės kitų aplinkos sąlygų vaisiakūniai skiriasi forma,spalva ir dydžiu.Dėl to išskiriamos jo formos,net rūšys.Vartojamas šviežias,daugiausia džiovintas,galima marinuoti,sūdyti,šaldyti,taip pat gaminti sultis.Didelę paklausą turi užsienio rinkoje. Lietuvoje iki šiol rastas didžiausias baravykas svėrė 2,9 kg.Lenkams,vokiečiams,japonams pavyko išauginti vaisiakūnius mėgintuvėlyje,tačiau baravykas lieka miško grybų karaliumi.Pasižymi gydomosiomis savybėmis,vokiečiai spėjo,kad padeda net sergantiems skrandžio piktybinėmis ligomis,džiovintų baravykų milteliai liaudies medicinoje naudojami žaizdoms gydyti.
VALGOMOJI VOVERAITĖ(Cantharellus cibarius)
Kepurėlė 3-7(10-15)cm skersmens,piltuvėlio formos,geltona.Lakšteliai siauri,stori,nuaugtiniai.Kotas suaugęs su kepurėle,link pagrindo smailė- jantis,kepurėlės spalvos.Trama gelsva,tampri,malonaus kvapo ir skonio. Auga birželio-spalio(lapkričio)mėn.pušynuose,eglynuose.Lietuvoje labai paplitęs ir visų grybautojų mėgstamas,beveik nekirmijantis grybas.Vartojama šviežia,džiovinta,sūdyta,sumalta į miltus,šaldyta.Ruošiant maistui patartina labiau susmulkinti,nes joje daug chitino.Jauna voveraitė tiamino(vitaminoB)turi daugiau nei rudakepuris baravykas,daugelis ūmėdžių,piengrybių. Kapčiamiesčio,Vilniaus apyl.rasta baltų voveraičių.Jos yra stambesnės,mėsingesnės.Tai valgomosios voveraitės atmaina.Pastaraisiais metais voveraitė labai renkama ir eksportuojama,todėl jos ištekliais susirūpino ne tik mikologai,bet ir verslininkai,gamtosaugininkai bei grybautojai.Jos biologija ir ekologija,kaip baravyko,menkai žinoma,atliekami tyrimai.
LEPŠĖ(Leccinum scabrum)
Mūsų miškuos labai paplitęs,visų mėgstamas grybas.Vaisiakūniai dideli. Auga vasarą ir rudenį įvairiuose miškuose su beržo priemaiša.Vertingas grybas, turintis daug B grupės vitaminų,net daugiau nei baravykas.Vienintelė neigiama savybė-labai kirmija.Priklausomai nuo augavietės ir klimato,lepšės spalva kei- čiasi nuo juodai rudos iki gelsvai rusvos.Tuo remdamiesi kai kurie mikologai išskiria keletą jos formų.Maistui vartojami švieži,sūdyti,marinuoti,džiovinti; tinka grybų sulčių ir miltų gamybai.Iš valgomų grybų lepšė daugiausia sukaupia magnio,labai reikalingo žmogaus organizmui.
TIKRASIS RAUDONVIRŠIS(Leccinum aurantiacum)
Vaisiakūniai dideli.Kepurėlė užauga iki 30cm skersmens,kotas-20cm il- gio ir 6cm storio.Vaisikūnio spalva priklauso nuo augavietės,dirvožemio rūgštingumo,klimato.Trama balta,kieta,paspaudus,perpjovus ar perlau- žus keičia spalvą į pilkai melsvą,pilkai violetinę,žalsvai rusvą,ar juosvą. Auga birželio-spalio men.drebulynuose arba kituose miškuose,bet tik po drebulėmis.Visų mėgiamas,ieškomas,valgomas šviežias,džiovintas,sūdytas,marinuotas,senesni vaisiakūniai tinka sulčių bei grybų miltų gamybai.
TIKRASIS KAZLĖKAS(Suillus luteus)
Vaisikūniai vidutinio didumo arba dideli.Kepurėlė 3-10cm skersmens,retai did- esnė,jauna apvaliai kūgiška,varpelio formos,senesnių grybų iškiliai paplokščia, gleivėta.Vamzdeliai iš pradžių šviesiai geltoni,su balto skysčio lašeliais ir pridengti pilkai violetine plėvele,vėliau pilkai,violetiškai geltoni.Kotas 3-10cm ilgio ir 1-3cm storio,visas vienodo storumo,su pilkai violetiniu,pilkai rusvu,gležnu ziedu.Trama balta,gelsva,mikšta,malonaus kvapo ir skonio. Auga nuo pavasario iki vėlyvo rudens pušynuose,ypač jaunuose,kartais gausiai. Visų mėgiamas,vartojamas šviežias,marinuotas,sūdytas,džiovintas,tinka grybų sul- tims,miltams gaminti.Seni,minkšti,ištižę vaisikūniai maistui nevartojami.
RUDAKEPURIS MAKAVYKAS(Xerocomus badius)
Vaisiakūniai vidutinio didumo,rečiau dideli.Kepurėlė 5-8(10-12)cm skersmens,iš pradžių pusiau iškili,vėliau paplokščia,mėsinga,matinė,po lietaus gleivėta,rusv- ai ruda,kaštoninė,juosvai ruda.Jaunų grybų vamzdeliai gelsvi,senų gelsvai žals- vi,net pilkai žalsvi.Poros apvalios,paspaudus mėlynuoja.Kotas 4-10cm ilgio ir 1-1,5(2,5)cm storio,gelsvai rusvas,šviesiai rudas,be tinklelio.Trama balta,se- nesnių grybų šviesiai gelsva,paspaudus ar perpjovus mėlynuoja. Auga vasarą,paprastai rudenį pušynuose,eglynuose,daugiau senesniuose miškuose, kartais grupėmis.Kartais auga net šernų ar grybautojų sudarkytame miške.Varto- jamas šviežias,džiovintas,marinuotas,sūdytas,šaldytas.Ne taip kirmija kaip bara- vykai,lepšės ar kazlėkai. Radionuklidus kaupia intensyviau,negu kiti grybai,tai negera savybė,kurios gry- bautojai visiškai nepaiso.