Gyvenimas mirtis ir ilgaamziskumas
5 (100%) 1 vote

Gyvenimas mirtis ir ilgaamziskumas

ALYTAUS KOLEGIJA

VADYBOS FAKULTETAS

MARKETINGO IR VADYBOS KATEDRA

GYVYBĖ, MIRTIS IR ILGAAMŽIŠKUMAS

REFERATAS

Atliko J. B.

PV studentė

Tikrino L. N.

Čižinauskienė

Dėstytoja

ALYTUS, 2004

Turinys

Turinys 2

Darbo tikslai 3

Įvadas 4

Pratarmė 5

Gyvenimo problemos mokslo istorijoje 5

Ar žmogaus gyvenimas turi kokią nors prasmę? 7

Žmogaus ilgaamžiškumas 8

Mirties esmė ir mirtis, kaip gyvybės neigimas 9

Visiškos ramybės pasiekimas 10

Literatūra 11

Darbo tikslai

Darbo tikslas:

Išsiaiškinti kas yra gyvybė, mirtis ir ilgaamžiškumas.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti gyvybės atsiradimą.

2. Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?

3. Žmogaus ilgaamžiškumas.

4. Kokia mirties esmė?

5. Mirtis – žmogaus priešas, o gal mirtis – geradarė?

6. Ar įmanoma pasiekti visišką ramybę?

Įvadas

Nuo senų laikų žmogų kamuoja amžinas esminis klausimas, kas yra

gyvenimas ir mirtis? Žmonės stengėsi suprasti gyvenimo paslaptį, išspręsti

kas gi tas gyvenimas. Kada ir kaip mūsų planetoje atsirado gyvybė, pirmieji

organizmai.

Klausimas kas yra gyvybė, iškart kelia klausimą apie mirtį. Kas

yra toji mirtis? Ar tai gyvenimo evoliucijos triumfas? Ar tai kaina už

tobulybę? Ar gali žmogus nugalėti mirtį ir tapti nemirtingu? Ir pagaliau

kas karaliauja pasaulyje gyvybė ar mirtis?

Deja surasti atsakymą į šiuos klausimus nėra taip lengva.

Egzistuoja daug konfliktuojančių filosofijų, religijų ir požiūrių. Jos

varžosi viena su kita, norėdama kiekviena įrodyti savo teisumą.

Žmogus turėdamas laisvę rinktis dažniausiai pasiklysta tarp idėjų

gausos ir nueina klaidingu keliu.

Šiame darbe iškilusius klausimus nagrinėsime remdamiesi tiek

Rytų, tiek Vakarų filosofija ir religine filosofijos atmaina.

Pratarmė

Kas yra gyvybė domina fizikus biologus ir kitus. Šia tema yra

parašyta daug darbų. Daug mokslų tyrinėja gyvybės atsiradimą, jau nekalbant

apie biologines kompleksines disciplinas. Mokslininkai teikia pirmenybę

gyvybės ieškoti mikropasaulyje. Bet ten be atomų ir paprastųjų molekulių

karaliauja standartiniai objektai. Kaip bebūtų gyvybė mums kelia daug

klausimų.

Kiekvienas mokslas tuo labiau kiekviena filosofija ir religija

siūlo savo teorijas. Atrodo negalim tiksliai išsiaiškinti kas yra gyvybė

neišsiaiškinus kas yra mirtis.

O kas yra mirtis? Atstovauja gyvybei, ar viešpatauja viena eidama

prieš gyvybę? Ar galima gyviems organizmams nemirtingumas? Šis klausimas

liečia kiekvieną iš mūsų. Todėl mes nori nenori, galvojame, kaip gyventi

šiame pasaulyje, o gal yra kitas pasaulis?

Gyvenimo problemos mokslo istorijoje

Žmogus – tai gyvas organizmas. Kad išsiaiškinti jo specifiką tarp

kitų organizmų reikia išsiaiškinti kas yra gyvybė ir kokia jos reikšmė.

Žmonės nuo senų senovės stengiasi įminti gyvenimo mįsle. Jau

senovės mąstytojai gyvųjų sutvėrimų atsiradimą laikė neatsiejamu dalyku nuo

negyvosios gamtos atsiradimo. Garsusis filosofas Aristotelis supranta gyvą

sutvėrimą kaip vienintelę materiją ir formą. Žmogaus kūno forma yra siela.

Svarbiausiu gyvybės raiškoje yra judėjimas. Judėjimas yra universali

gyvybės savybė, nes tik dėl judėjimo galimybės virsta tikrove. Tačiau

materija, jo manymu, negali judėti.

Senų senovėje žmones domino ne vien tik gyvybės klausimas, bet

ir klausimas apie jos egzistenciją, apie tai kaip atsirado augalai, žmogus,

kultūra.

Pagal kai kuriuos senovinius mitus žmogus buvo sutvertas iš molio

arba žemės, iš medžio arba beformių gyvų sutvėrimų. Taip pat materialinėje

filosofijoje įrodinėjo savo teorijas Demokritas. Pagal jį, atomai

bejudėdami priglunda vieni prie kitų taip sudarydami vieną kūną. Taip pat

neišskirtinumas augalams ir gyvūnams.

Plačiau jis aiškino, kad žemė pirmiausia sukietėjo, paviršius

šilo ir rūgo, dauguma vietų pagrindinės medžiagos kilo į paviršių, ir taip

pasidengė puvėsiais. taip pagrindinė medžiaga šilumos sekoje, pradėjo kurti

gyvybę, ji maitinosi naktimis drėgme, kuri nusėsdavo iš atmosferos, o dieną

kietėjo, džiuvo nuo karščio. Galų gale iš jų atsirado įvairių formų gyviai.

Aristotelis taip pat plėtojo šią mintį, kad daugelis organizmų atsirado

toje puvėsių masėje.

Krikščionys taip pat iškėlė savo versiją. Biblijoje apie gyvybės

atsiradimą žemėje sieja su Dievu. Biblijos mitologija nutraukė tikrąsias

pasaulio atsiradimo paieškas. Mąstytojams filosofams teliko „aiškintis“

kiek laiko
gyveno Adomas, „tikslinti“ kokia kalba kalbėjo Ieva ir t.t.

Dauguma Vyskupų, biblijos pasakojimą lygino su senovės mąstytojų filosofų

teorijomis. Pavyzdžiui, vienas krikščionių vyskupų, Aurelijus Augustinas

(354 – 430), teigė, kad viskas teka viena vaga, reikia dėkoti už tai

Dievui, kad jis suteikė jėgą materijai. Šį procesas, pagal jo žodžius,

galima akivaizdžiai pamatyti kaip pavyzdžiui medžio augime iš sėklos,

kuriame jau yra būsiančios šakos, lapai, bes visa tai atsiranda nuosekliame

augime. Šį rezultatą matome dėl Dievo, kuris suteikė sėklai potencialią

jėgą. Pasak Augustino, neprotinga būtų pažodžiui suprasti pasaulio sukūrimą

per šešias dienas, nes laikas ir sukurtų daiktų pasaulis atsiranda kartu.

Naujųjų laikų mąstytojai pradėjo įrodinėti, kad gyvybės

atsiradimas yra griežtas dėsningumas. Eksperimentai parodo, kad gyvųjų

organizmų sudėtyje nėra tokios medžiagos, kuri nebūtų buvę neorganinės

kilmės, kad daugelis junginių išsivysto organizmuose, kuriuose įgaudami

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 852 žodžiai iš 2813 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.