ALYTAUS KOLEGIJA
VADYBOS FAKULTETAS
MARKETINGO IR VADYBOS KATEDRA
GYVYBĖ, MIRTIS IR ILGAAMŽIŠKUMAS
REFERATAS
Atliko J. B.
PV studentė
Tikrino L. N.
Čižinauskienė
Dėstytoja
ALYTUS, 2004
Turinys
Turinys 2
Darbo tikslai 3
Įvadas 4
Pratarmė 5
Gyvenimo problemos mokslo istorijoje 5
Ar žmogaus gyvenimas turi kokią nors prasmę? 7
Žmogaus ilgaamžiškumas 8
Mirties esmė ir mirtis, kaip gyvybės neigimas 9
Visiškos ramybės pasiekimas 10
Literatūra 11
Darbo tikslai
Darbo tikslas:
Išsiaiškinti kas yra gyvybė, mirtis ir ilgaamžiškumas.
Uždaviniai:
1. Išsiaiškinti gyvybės atsiradimą.
2. Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?
3. Žmogaus ilgaamžiškumas.
4. Kokia mirties esmė?
5. Mirtis – žmogaus priešas, o gal mirtis – geradarė?
6. Ar įmanoma pasiekti visišką ramybę?
Įvadas
Nuo senų laikų žmogų kamuoja amžinas esminis klausimas, kas yra
gyvenimas ir mirtis? Žmonės stengėsi suprasti gyvenimo paslaptį, išspręsti
kas gi tas gyvenimas. Kada ir kaip mūsų planetoje atsirado gyvybė, pirmieji
organizmai.
Klausimas kas yra gyvybė, iškart kelia klausimą apie mirtį. Kas
yra toji mirtis? Ar tai gyvenimo evoliucijos triumfas? Ar tai kaina už
tobulybę? Ar gali žmogus nugalėti mirtį ir tapti nemirtingu? Ir pagaliau
kas karaliauja pasaulyje gyvybė ar mirtis?
Deja surasti atsakymą į šiuos klausimus nėra taip lengva.
Egzistuoja daug konfliktuojančių filosofijų, religijų ir požiūrių. Jos
varžosi viena su kita, norėdama kiekviena įrodyti savo teisumą.
Žmogus turėdamas laisvę rinktis dažniausiai pasiklysta tarp idėjų
gausos ir nueina klaidingu keliu.
Šiame darbe iškilusius klausimus nagrinėsime remdamiesi tiek
Rytų, tiek Vakarų filosofija ir religine filosofijos atmaina.
Pratarmė
Kas yra gyvybė domina fizikus biologus ir kitus. Šia tema yra
parašyta daug darbų. Daug mokslų tyrinėja gyvybės atsiradimą, jau nekalbant
apie biologines kompleksines disciplinas. Mokslininkai teikia pirmenybę
gyvybės ieškoti mikropasaulyje. Bet ten be atomų ir paprastųjų molekulių
karaliauja standartiniai objektai. Kaip bebūtų gyvybė mums kelia daug
klausimų.
Kiekvienas mokslas tuo labiau kiekviena filosofija ir religija
siūlo savo teorijas. Atrodo negalim tiksliai išsiaiškinti kas yra gyvybė
neišsiaiškinus kas yra mirtis.
O kas yra mirtis? Atstovauja gyvybei, ar viešpatauja viena eidama
prieš gyvybę? Ar galima gyviems organizmams nemirtingumas? Šis klausimas
liečia kiekvieną iš mūsų. Todėl mes nori nenori, galvojame, kaip gyventi
šiame pasaulyje, o gal yra kitas pasaulis?
Gyvenimo problemos mokslo istorijoje
Žmogus – tai gyvas organizmas. Kad išsiaiškinti jo specifiką tarp
kitų organizmų reikia išsiaiškinti kas yra gyvybė ir kokia jos reikšmė.
Žmonės nuo senų senovės stengiasi įminti gyvenimo mįsle. Jau
senovės mąstytojai gyvųjų sutvėrimų atsiradimą laikė neatsiejamu dalyku nuo
negyvosios gamtos atsiradimo. Garsusis filosofas Aristotelis supranta gyvą
sutvėrimą kaip vienintelę materiją ir formą. Žmogaus kūno forma yra siela.
Svarbiausiu gyvybės raiškoje yra judėjimas. Judėjimas yra universali
gyvybės savybė, nes tik dėl judėjimo galimybės virsta tikrove. Tačiau
materija, jo manymu, negali judėti.
Senų senovėje žmones domino ne vien tik gyvybės klausimas, bet
ir klausimas apie jos egzistenciją, apie tai kaip atsirado augalai, žmogus,
kultūra.
Pagal kai kuriuos senovinius mitus žmogus buvo sutvertas iš molio
arba žemės, iš medžio arba beformių gyvų sutvėrimų. Taip pat materialinėje
filosofijoje įrodinėjo savo teorijas Demokritas. Pagal jį, atomai
bejudėdami priglunda vieni prie kitų taip sudarydami vieną kūną. Taip pat
neišskirtinumas augalams ir gyvūnams.
Plačiau jis aiškino, kad žemė pirmiausia sukietėjo, paviršius
šilo ir rūgo, dauguma vietų pagrindinės medžiagos kilo į paviršių, ir taip
pasidengė puvėsiais. taip pagrindinė medžiaga šilumos sekoje, pradėjo kurti
gyvybę, ji maitinosi naktimis drėgme, kuri nusėsdavo iš atmosferos, o dieną
kietėjo, džiuvo nuo karščio. Galų gale iš jų atsirado įvairių formų gyviai.
Aristotelis taip pat plėtojo šią mintį, kad daugelis organizmų atsirado
toje puvėsių masėje.
Krikščionys taip pat iškėlė savo versiją. Biblijoje apie gyvybės
atsiradimą žemėje sieja su Dievu. Biblijos mitologija nutraukė tikrąsias
pasaulio atsiradimo paieškas. Mąstytojams filosofams teliko „aiškintis“
kiek laiko
gyveno Adomas, „tikslinti“ kokia kalba kalbėjo Ieva ir t.t.
Dauguma Vyskupų, biblijos pasakojimą lygino su senovės mąstytojų filosofų
teorijomis. Pavyzdžiui, vienas krikščionių vyskupų, Aurelijus Augustinas
(354 – 430), teigė, kad viskas teka viena vaga, reikia dėkoti už tai
Dievui, kad jis suteikė jėgą materijai. Šį procesas, pagal jo žodžius,
galima akivaizdžiai pamatyti kaip pavyzdžiui medžio augime iš sėklos,
kuriame jau yra būsiančios šakos, lapai, bes visa tai atsiranda nuosekliame
augime. Šį rezultatą matome dėl Dievo, kuris suteikė sėklai potencialią
jėgą. Pasak Augustino, neprotinga būtų pažodžiui suprasti pasaulio sukūrimą
per šešias dienas, nes laikas ir sukurtų daiktų pasaulis atsiranda kartu.
Naujųjų laikų mąstytojai pradėjo įrodinėti, kad gyvybės
atsiradimas yra griežtas dėsningumas. Eksperimentai parodo, kad gyvųjų
organizmų sudėtyje nėra tokios medžiagos, kuri nebūtų buvę neorganinės
kilmės, kad daugelis junginių išsivysto organizmuose, kuriuose įgaudami