Hipotekos įstaigos ir jų įgaliojimai
5 (100%) 1 vote

Hipotekos įstaigos ir jų įgaliojimai

PLANAS

Įvadas ……………………………………………………………………………………………………………………………….. 2

1. Hipotekos ir įkeitimo sąvokos ………………………………………………………………………………………… 3

2. Hipotekos įstaigos: ……………………………………………………………………………………………………….. 8

2.1 Hipotekos skyriai …………………………………………………………………………………………………… 8

2.2 Centrinė hipotekos įstaiga ………………………………………………………………………………………. 8

3. Hipotekos įstaigų registrai: …………………………………………………………………………………………… 10

3.1 Hipotekos registras ………………………………………………………………………………………………. 10

3.2 Testamentų registras …………………………………………………………………………………………….. 12

3.3 Turto arešto aktų registras …………………………………………………………………………………….. 13

3.4 Vedybų sutarčių registras ……………………………………………………………………………………… 15

3.5 Sutarčių registras …………………………………………………………………………………………………. 17

Išvados ……………………………………………………………………………………………………………………………. 19

Recenzijos lapas ………………………………………………………………………………………………………………. 21

Literatūra ………………………………………………………………………………………………………………………… 22

Priedai …………………………………………………………………………………………………………………………….. 23

ĮVADAS

Mes, gyvendami visuomenėje turime ir privalome paklusti daugeliui taisyklių, kurios susidarė nuo senų laikų arba buvo (ir yra) priimtos valstybės. Šios taisyklės padeda sureguliuoti visuomeninius santykius, nustato, kaip vienu ar kitu atveju elgtis. Visuomenėje tarp žmonių susidaro įvairūs santykiai, kuriuos reguliuoja tam tikros šakos teisės normos.

Civilinė teisė reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklostančius tarp fizinių asmenų, juridinių asmenų ar organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso. Įstatymo numatytais atvejais civilinė teisė taip pat reguliuoja ir asmeninius santykius, kurie nėra susiję su turtiniais santykiais.

Į šiuos civilinės teisės reguliuojamų santykių “rėmus” telpa ir santykiai, kurie susiklosto tarp asmenų, sueinančių vieni su kitais į turtinius santykius, kurie susidaro imant paskolas, kreditus.

Pastaruoju metu Lietuvoje, pagerėjus ekonominei situacijai, tapo labai populiarios paskolų sutartys, kurios užtikrinamos turto įkeitimu. Paskolos sutartys gali būti užtikrinamos ne tik įkeitimu, hipoteka, bet ir garantija bei laidavimu. Hipotekos ir įkeitimo registrą tvarko, ir duomenis apie ji teikia Centrinė hipotekos įstaiga bei apylinkių teismų hipotekos skyriai. Hipotekos įstaigos atlieka ne tik hipotekos registrą, bet ir testamentų registrą, vedybų sutarčių registrą, turto arešto aktų registrą bei lizingo ir pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių registrą.

Šią temą pasirinkau, todėl, kad ji yra labai aktuali kasdieniniame gyvenime Ji aktuali, todėl, kad daugelis žmonių šiandien yra susiję su paskolomis, kreditais, o tai kaip žinome labai aktualu beveik kiekvienam piliečiui, netgi juridiniams asmenims

Šiame darbe ir panagrinėsiu hipotekos sąvoką, hipotekos įstaigų funkcijas, aptarsiu hipotekos įstai¬gų tvarkomus registrus.

Rašant šį kursinį darbą bus remiamasi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymu, Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymu ir kitais teisės šaltiniais

1. HIPOTEKOS IR ĮKEITIMO SĄVOKOS

Hipoteka – graikų kilmės žodis, reiškiantis „pakisti“, „padėti“, „įkeisti“. Senovės Graikijoje už skolas įkeistas žemės sklypas buvo ženklinamas akmeniu, į kurį įrėždavo kreditoriaus vardą, pavardę ir metus. Tai jie darydavo tam, kad kiekvienas matytų, jog ši žemė įkeista.

Hipoteka, kaip nekilnojamojo turto įkeitimas, Lietuvoje žinoma dar nuo Žygimanto Augusto laikų. Rankraštyje rasta 1564 metais valdovo pasirašyta sutartis, kuria kreditoriams buvo įkeisti du valstiečių kaimai su žmonėmis. Taigi jau prieš porą šimtmečių įkeitimo sutartimi buvo garantuojamas paskolos grąžinimas.

Hipotekos įstaigos veikė ir tarpukario Lietuvoje. 1938 metais išleistas įstatymas reglamentavo visą hipotekos sistemą ir jos veiklą.

Sovietmečiu hipoteka nebuvo plačiai praktikuojama, nes didžioji dalis apyvartoje esančios nuosavybės priklausė valstybei, be to, buvo draudžiama nukreipti išieškojimą į pagrindinius įmonių (kurių dauguma buvo valstybinės) fondus. Vienintelė sritis, kurioje įkeitimas dar galėjo būti realiai naudojamas,
– tai gyventojų kreditavimas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992m. spalio 6d. buvo priimtas naujas Hipotekos įstatymas, reguliuojantis nekilnojamojo turto, laivų ir orlaivių įkeitimą. Kilnojamojo daikto įkeitimą reguliuoja Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas, kuris priimtas 1997m. birželio 10d.

2001m. liepos 1d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, pakeitęs dalį Hipotekos ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymų normų. Civiliniame kodekse hipoteka apibūdinama kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Susitarti perduoti įkeičiamą ar įkeistą daiktą negalima. Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises (CK 4.170str.).

Pagal turinį hipoteka, kaip daiktinė teisė, matyt, yra viena iš siauriausiai aiškinamų daiktinių teisių. Jau nuo romėnų laikų hipoteka priskiriama ribotų daiktinių teisių arba teisių į svetimus daiktus grupei, šių teisių turėtojas gali ne naudotis, o disponuoti svetimu daiktu.

Taigi hipoteka gali būti priskiriama prie daiktinių teisių, nes jai būdingi visi absoliučios teises požymiai, konkrečiai – daiktinės teisės požymiai. Be to, pagal vakarietišką teisės tradiciją naujajame CK hipoteka jau priskirta prie daiktinių teisių ir reguliuojama pagal ketvirtosios knygos („Daiktinė teisė“) nuostatas, nors senajame 1964 m. CK (194 str.) hipoteka buvo priskirta ne prie daiktinių teisių, o prie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. CK 6.70 straipsnyje hipoteka, kaip ir netesybos, laidavimas, garantija ir rankpinigiai, traktuojama kaip vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.

Hipotekos prigimtis teisiniu požiūriu dvilypė: hipoteka, kaip daiktinė teisė, yra ir vienas iš patikimiausių bei labiausiai paplitusių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.

Pagal civilinį kodeksą hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. Kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Kai įkeičiamas nekilnojamasis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, laikoma, kad hipotekos objektu tampa ir tokiam daiktui naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, įskaitant ir tuos, kurie taps įkaito davėjo nuosavybe ateityje, jeigu kitaip nebuvo nustatyta hipotekos sutartyje.

Įkeičiami daiktai turi būti apdrausti, išskyrus žemę.

Norint įkeisti tam pačiam savininkui priklausančio daikto dalį, toji dalis turi būti tiksliai apibrėžta ir įregistruota viešame registre kaip atskiras objektas.

Įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė.

Daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu. Įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiamoji dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi.

Kadangi pagal įstatymą hipoteka seka paskui daiktą, tai įkeistas daiktas gali būti perleistas kito asmens nuosavybėn. Įkeisto daikto savininkas neturi teisės sunaikinti, sužaloti daiktą ar kitaip sumažinti jo vertę, išskyrus daikto normalų nusidėvėjimą ar vertės sumažėjimą naudojant jį būtinojo reikalingumo atveju. Pažeidus šiuos reikalavimus, hipotekos kreditorius gali reikalauti, kad būtų pradėtas išieškojimas iš įkeisto daikto prieš terminą.

Priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau.

Įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu įkeičiant žemę statiniai neįkeičiami, pardavus įkeistą žemę varžytynėse, statinių savininkas įgyja teisę į žemės servitutą. Jei varžytynėse parduodamas įkeistas žemės sklypas, ant kurio stovi kitam asmeniui (ne žemės savininkui) nuosavybės teise priklausantys statiniai, įsigijusiam varžytynėse žemę asmeniui pereina buvusio žemės savininko teisės ir pareigos, kurias turėjo statinių savininkas (CK 4.171str.).

Pastarosios teisės normos tikslas yra kartu su įkeičiamu nekilnojamuoju turtu kreditoriui įkeisti ir žemės sklypą (ar jo naudojimosi teisę), kurio reikia įkeičiamam nekilnojamajam turtui naudoti pagal paskirtį. Tačiau netinkamai parinkta ir CK šioje vietoje pavartota „statinių“ sąvoka sukėlė nemažai hipotekos reguliavimo problemų. „Statinių“ sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Jame statiniai įvardijami kaip „pastatai, priestatai, tiesiniai (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma, montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungta su žeme“. Iš
pateikto apibrėžimo matyti, kad statinių sąvoka daug platesnė nei pastatų. Akivaizdu, kad neįmanoma įkeisti žemės sklypo ar šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisės, kai įkeičiami tokie statiniai kaip antai: inžineriniai tinklai (dažniausiai net esantys po žeme), tvenkinių hidroįrenginiai. juosiantys visą vandens telkinį, ar net tokie statiniai kaip terminio vandens arba arteziniai vandens gręžiniai. Visi šie statiniai pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą yra registruotinas nekilnojamojo turto registre turtas, t. y. įkeičiant tokį turtą taikytinos hipoteką reglamentuojančios CK nuostatos. Tačiau šiuo atveju neįgyvendinama CK 4.171 straipsnio septintoji dalis, nes tokiems statiniams žemės sklypai apskritai negali būti formuojami. Jiems pagal paskirtį naudoti nustatomi servitutai ar taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos. Taigi CK aptariamoje teisės normoje vartotina „statinių“ sąvoka keistina į „pastatų“.

Hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimu šiais atvejais:

1) valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti;

2) reikalavimams, susijusiems su statinių statybomis ar rekonstrukcija, užtikrinti;

3) pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti.

Sutartinė hipoteka gali būti paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji bei sąlyginė.

Paprastoji hipoteka – tai vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Pvz.: žemę, namą ir pan.

Jungtinė hipoteka – tai kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, siekiant apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Pvz.: žemę ir statinius. Parduodant jungtine hipoteka įkeistą turtą varžytinėse, skola yra išieškoma iš visų parduodamų objektų vienu metu, bet parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tačiau turto pardavimo eilę šiuo atveju nustato turto savininkas.

Svetimo daikto hipoteka. Ja įkeitimu apsaugomas ne daikto savininko, t. y. įkaito davėjo, bet kito asmens (skolininko) skolinio įsipareigojimo įvykdymas. Šiuo atveju įkaito davėjas neatsako už skolininko įsipareigojimo vykdymą kitu savo turtu. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo skolinį įsipareigojimą arba įkeistas turtas parduodamas iš varžytinių, įkaito davėjas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, kurio įsipareigojimo įvykdymui apsaugoti buvo įkeistas turtas, dėl sumokėtos skolos atlyginimo.

Maksimalioji hipoteka – tai daikto įkeitimas, siekiant apsaugoti skolinių įsipareigojimų įvykdymą. Registruojama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, kai susitariama tik dėl maksimalios įsipareigojimų apsaugojimo įkeičiamu daiktu sumos ir dėl paskolos naudojimo srities.

Pasibaigus 5 metų terminui, skolos dydis fiksuojamas ir hipoteka pradeda veikti kaip paprastoji, ir vėliau prisiimtų skolinių įsipareigojimų ši hipoteka neapsaugo. Jei skolos dydžio fiksavimo data nenustatyta hipotekos sutartyje, hipotekos kreditorius gali reikalauti skolos dydį fiksuoti bet kuriuo momentu, bet ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams nuo hipotekos įregistravimo dienos.

Taip pat yra nustatyta, kad skolos dydis fiksuojamas, kai:

a) kreditoriai reikalauja parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių;

b) areštavus įkeistą turtą;

c) paskelbus skolininką ar kreditorių nemokiais ar juos likviduojant;

d) kreditoriui ar skolininkui mirus, jei jų turto paveldėtojai neperregistruoja hipotekos savo vardu per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Reikalingumą fiksuoti skolos dydį anksčiau išvardintais atvejais sąlygoja tai, kad jei nebus fiksuotas skolos dydis, tai gali būti pažeisti hipotekos kreditoriaus ar skolininko interesai. Jeigu kreditoriai atšaukia reikalavimą parduoti nekilnojamąjį daiktą iš varžytinių, tai skolos dydžio fiksavimas panaikinamas. Taip pat panaikinamas nekilnojamojo daikto areštas arba atšaukiama skolininko ar kreditoriaus likvidacija.

Maksimalus įsipareigojimų apsaugojimo sumos dydis negali būti didinamas be toliau eilėje esančių to paties turto hipotekos kreditorių sutikimo.

Bendroji hipoteka – tai keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, siekiant apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą. Bendrąja hipoteka įkeisto daikto savininkas gali šį daiktą įkeisti dar kartą tik gavęs rašytinį visų kitų bendrąja hipoteka įkeistų daiktų savininkų sutikimą.

Sąlyginė hipoteka – tai daikto įkeitimas, siekiant apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, jeigu susitariama, jog:

a) hipoteka įsigalios nuo to momento, kai sutartyje numatyta sąlyga bus įvykdyta;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1889 žodžiai iš 6293 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.