Hipotekos įstaigos ir jų įgaliojimai
5 (100%) 1 vote

Hipotekos įstaigos ir jų įgaliojimai

112131415161

PLANAS

Įvadas ……………………………………………………………………………………………………………………………….. 2

1. Hipotekos ir įkeitimo sąvokos ………………………………………………………………………………………… 3

2. Hipotekos įstaigos: ……………………………………………………………………………………………………….. 8

2.1 Hipotekos skyriai …………………………………………………………………………………………………… 8

2.2 Centrinė hipotekos įstaiga ………………………………………………………………………………………. 8

3. Hipotekos įstaigų registrai: …………………………………………………………………………………………… 10

3.1 Hipotekos registras ………………………………………………………………………………………………. 10

3.2 Testamentų registras …………………………………………………………………………………………….. 12

3.3 Turto arešto aktų registras …………………………………………………………………………………….. 13

3.4 Vedybų sutarčių registras ……………………………………………………………………………………… 15

3.5 Sutarčių registras …………………………………………………………………………………………………. 17

Išvados ……………………………………………………………………………………………………………………………. 19

Recenzijos lapas ………………………………………………………………………………………………………………. 21

Literatūra ………………………………………………………………………………………………………………………… 22

Priedai …………………………………………………………………………………………………………………………….. 23

ĮVADAS

Mes, gyvendami visuomenėje turime ir privalome paklusti daugeliui taisyklių, kurios susidarė nuo senų laikų arba buvo (ir yra) priimtos valstybės. Šios taisyklės padeda sureguliuoti visuomeninius santykius, nustato, kaip vienu ar kitu atveju elgtis. Visuomenėje tarp žmonių susidaro įvairūs santykiai, kuriuos reguliuoja tam tikros šakos teisės normos.

Civilinė teisė reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklostančius tarp fizinių asmenų, juridinių asmenų ar organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso. Įstatymo numatytais atvejais civilinė teisė taip pat reguliuoja ir asmeninius santykius, kurie nėra susiję su turtiniais santykiais.

Į šiuos civilinės teisės reguliuojamų santykių “rėmus” telpa ir santykiai, kurie susiklosto tarp asmenų, sueinančių vieni su kitais į turtinius santykius, kurie susidaro imant paskolas, kreditus.

Pastaruoju metu Lietuvoje, pagerėjus ekonominei situacijai, tapo labai populiarios paskolų sutartys, kurios užtikrinamos turto įkeitimu. Paskolos sutartys gali būti užtikrinamos ne tik įkeitimu, hipoteka, bet ir garantija bei laidavimu. Hipotekos ir įkeitimo registrą tvarko, ir duomenis apie ji teikia Centrinė hipotekos įstaiga bei apylinkių teismų hipotekos skyriai. Hipotekos įstaigos atlieka ne tik hipotekos registrą, bet ir testamentų registrą, vedybų sutarčių registrą, turto arešto aktų registrą bei lizingo ir pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių registrą.

Šią temą pasirinkau, todėl, kad ji yra labai aktuali kasdieniniame gyvenime Ji aktuali, todėl, kad daugelis žmonių šiandien yra susiję su paskolomis, kreditais, o tai kaip žinome labai aktualu beveik kiekvienam piliečiui, netgi juridiniams asmenims

Šiame darbe ir panagrinėsiu hipotekos sąvoką, hipotekos įstaigų funkcijas, aptarsiu hipotekos įstai¬gų tvarkomus registrus.

Rašant šį kursinį darbą bus remiamasi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymu, Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymu ir kitais teisės šaltiniais

1. HIPOTEKOS IR ĮKEITIMO SĄVOKOS

Hipoteka – graikų kilmės žodis, reiškiantis „pakisti“, „padėti“, „įkeisti“. Senovės Graikijoje už skolas įkeistas žemės sklypas buvo ženklinamas akmeniu, į kurį įrėždavo kreditoriaus vardą, pavardę ir metus. Tai jie darydavo tam, kad kiekvienas matytų, jog ši žemė įkeista.

Hipoteka, kaip nekilnojamojo turto įkeitimas, Lietuvoje žinoma dar nuo Žygimanto Augusto laikų. Rankraštyje rasta 1564 metais valdovo pasirašyta sutartis, kuria kreditoriams buvo įkeisti du valstiečių kaimai su žmonėmis. Taigi jau prieš porą šimtmečių įkeitimo sutartimi buvo garantuojamas paskolos grąžinimas.

Hipotekos įstaigos veikė ir tarpukario Lietuvoje. 1938 metais išleistas įstatymas reglamentavo visą hipotekos sistemą ir jos veiklą.

Sovietmečiu hipoteka nebuvo plačiai praktikuojama, nes didžioji dalis apyvartoje esančios nuosavybės priklausė valstybei, be to, buvo draudžiama nukreipti išieškojimą į pagrindinius įmonių (kurių dauguma buvo valstybinės) fondus. Vienintelė sritis, kurioje įkeitimas dar galėjo būti realiai naudojamas,
– tai gyventojų kreditavimas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992m. spalio 6d. buvo priimtas naujas Hipotekos įstatymas, reguliuojantis nekilnojamojo turto, laivų ir orlaivių įkeitimą. Kilnojamojo daikto įkeitimą reguliuoja Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas, kuris priimtas 1997m. birželio 10d.

2001m. liepos 1d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, pakeitęs dalį Hipotekos ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymų normų. Civiliniame kodekse hipoteka apibūdinama kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Susitarti perduoti įkeičiamą ar įkeistą daiktą negalima. Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises (CK 4.170str.).

Pagal turinį hipoteka, kaip daiktinė teisė, matyt, yra viena iš siauriausiai aiškinamų daiktinių teisių. Jau nuo romėnų laikų hipoteka priskiriama ribotų daiktinių teisių arba teisių į svetimus daiktus grupei, šių teisių turėtojas gali ne naudotis, o disponuoti svetimu daiktu.

Taigi hipoteka gali būti priskiriama prie daiktinių teisių, nes jai būdingi visi absoliučios teises požymiai, konkrečiai – daiktinės teisės požymiai. Be to, pagal vakarietišką teisės tradiciją naujajame CK hipoteka jau priskirta prie daiktinių teisių ir reguliuojama pagal ketvirtosios knygos („Daiktinė teisė“) nuostatas, nors senajame 1964 m. CK (194 str.) hipoteka buvo priskirta ne prie daiktinių teisių, o prie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. CK 6.70 straipsnyje hipoteka, kaip ir netesybos, laidavimas, garantija ir rankpinigiai, traktuojama kaip vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.

Hipotekos prigimtis teisiniu požiūriu dvilypė: hipoteka, kaip daiktinė teisė, yra ir vienas iš patikimiausių bei labiausiai paplitusių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.

Pagal civilinį kodeksą hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. Kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Kai įkeičiamas nekilnojamasis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, laikoma, kad hipotekos objektu tampa ir tokiam daiktui naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, įskaitant ir tuos, kurie taps įkaito davėjo nuosavybe ateityje, jeigu kitaip nebuvo nustatyta hipotekos sutartyje.

Įkeičiami daiktai turi būti apdrausti, išskyrus žemę.

Norint įkeisti tam pačiam savininkui priklausančio daikto dalį, toji dalis turi būti tiksliai apibrėžta ir įregistruota viešame registre kaip atskiras objektas.

Įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė.

Daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu. Įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiamoji dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi.

Kadangi pagal įstatymą hipoteka seka paskui daiktą, tai įkeistas daiktas gali būti perleistas kito asmens nuosavybėn. Įkeisto daikto savininkas neturi teisės sunaikinti, sužaloti daiktą ar kitaip sumažinti jo vertę, išskyrus daikto normalų nusidėvėjimą ar vertės sumažėjimą naudojant jį būtinojo reikalingumo atveju. Pažeidus šiuos reikalavimus, hipotekos kreditorius gali reikalauti, kad būtų pradėtas išieškojimas iš įkeisto daikto prieš terminą.

Priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau.

Įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu įkeičiant žemę statiniai neįkeičiami, pardavus įkeistą žemę varžytynėse, statinių savininkas įgyja teisę į žemės servitutą. Jei varžytynėse parduodamas įkeistas žemės sklypas, ant kurio stovi kitam asmeniui (ne žemės savininkui) nuosavybės teise priklausantys statiniai, įsigijusiam varžytynėse žemę asmeniui pereina buvusio žemės savininko teisės ir pareigos, kurias turėjo statinių savininkas (CK 4.171str.).

Pastarosios teisės normos tikslas yra kartu su įkeičiamu nekilnojamuoju turtu kreditoriui įkeisti ir žemės sklypą (ar jo naudojimosi teisę), kurio reikia įkeičiamam nekilnojamajam turtui naudoti pagal paskirtį. Tačiau netinkamai parinkta ir CK šioje vietoje pavartota „statinių“ sąvoka sukėlė nemažai hipotekos reguliavimo problemų. „Statinių“ sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Jame statiniai įvardijami kaip „pastatai, priestatai, tiesiniai (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma, montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungta su žeme“. Iš
pateikto apibrėžimo matyti, kad statinių sąvoka daug platesnė nei pastatų. Akivaizdu, kad neįmanoma įkeisti žemės sklypo ar šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisės, kai įkeičiami tokie statiniai kaip antai: inžineriniai tinklai (dažniausiai net esantys po žeme), tvenkinių hidroįrenginiai. juosiantys visą vandens telkinį, ar net tokie statiniai kaip terminio vandens arba arteziniai vandens gręžiniai. Visi šie statiniai pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą yra registruotinas nekilnojamojo turto registre turtas, t. y. įkeičiant tokį turtą taikytinos hipoteką reglamentuojančios CK nuostatos. Tačiau šiuo atveju neįgyvendinama CK 4.171 straipsnio septintoji dalis, nes tokiems statiniams žemės sklypai apskritai negali būti formuojami. Jiems pagal paskirtį naudoti nustatomi servitutai ar taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos. Taigi CK aptariamoje teisės normoje vartotina „statinių“ sąvoka keistina į „pastatų“.

Hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimu šiais atvejais:

1) valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti;

2) reikalavimams, susijusiems su statinių statybomis ar rekonstrukcija, užtikrinti;

3) pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti.

Sutartinė hipoteka gali būti paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji bei sąlyginė.

Paprastoji hipoteka – tai vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Pvz.: žemę, namą ir pan.

Jungtinė hipoteka – tai kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, siekiant apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Pvz.: žemę ir statinius. Parduodant jungtine hipoteka įkeistą turtą varžytinėse, skola yra išieškoma iš visų parduodamų objektų vienu metu, bet parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tačiau turto pardavimo eilę šiuo atveju nustato turto savininkas.

Svetimo daikto hipoteka. Ja įkeitimu apsaugomas ne daikto savininko, t. y. įkaito davėjo, bet kito asmens (skolininko) skolinio įsipareigojimo įvykdymas. Šiuo atveju įkaito davėjas neatsako už skolininko įsipareigojimo vykdymą kitu savo turtu. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo skolinį įsipareigojimą arba įkeistas turtas parduodamas iš varžytinių, įkaito davėjas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, kurio įsipareigojimo įvykdymui apsaugoti buvo įkeistas turtas, dėl sumokėtos skolos atlyginimo.

Maksimalioji hipoteka – tai daikto įkeitimas, siekiant apsaugoti skolinių įsipareigojimų įvykdymą. Registruojama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, kai susitariama tik dėl maksimalios įsipareigojimų apsaugojimo įkeičiamu daiktu sumos ir dėl paskolos naudojimo srities.

Pasibaigus 5 metų terminui, skolos dydis fiksuojamas ir hipoteka pradeda veikti kaip paprastoji, ir vėliau prisiimtų skolinių įsipareigojimų ši hipoteka neapsaugo. Jei skolos dydžio fiksavimo data nenustatyta hipotekos sutartyje, hipotekos kreditorius gali reikalauti skolos dydį fiksuoti bet kuriuo momentu, bet ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams nuo hipotekos įregistravimo dienos.

Taip pat yra nustatyta, kad skolos dydis fiksuojamas, kai:

a) kreditoriai reikalauja parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių;

b) areštavus įkeistą turtą;

c) paskelbus skolininką ar kreditorių nemokiais ar juos likviduojant;

d) kreditoriui ar skolininkui mirus, jei jų turto paveldėtojai neperregistruoja hipotekos savo vardu per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Reikalingumą fiksuoti skolos dydį anksčiau išvardintais atvejais sąlygoja tai, kad jei nebus fiksuotas skolos dydis, tai gali būti pažeisti hipotekos kreditoriaus ar skolininko interesai. Jeigu kreditoriai atšaukia reikalavimą parduoti nekilnojamąjį daiktą iš varžytinių, tai skolos dydžio fiksavimas panaikinamas. Taip pat panaikinamas nekilnojamojo daikto areštas arba atšaukiama skolininko ar kreditoriaus likvidacija.

Maksimalus įsipareigojimų apsaugojimo sumos dydis negali būti didinamas be toliau eilėje esančių to paties turto hipotekos kreditorių sutikimo.

Bendroji hipoteka – tai keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, siekiant apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą. Bendrąja hipoteka įkeisto daikto savininkas gali šį daiktą įkeisti dar kartą tik gavęs rašytinį visų kitų bendrąja hipoteka įkeistų daiktų savininkų sutikimą.

Sąlyginė hipoteka – tai daikto įkeitimas, siekiant apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, jeigu susitariama, jog:

a) hipoteka įsigalios nuo to momento, kai sutartyje numatyta sąlyga bus įvykdyta;

b) hipoteka galios iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje nurodyta sąlyga.

Sąlyga gali būti nustatoma tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Pagal CK 4.184 straipsnį kol sąlyga, lemianti hipotekos įsigaliojimą, neįvykdyta, hipoteka suinteresuotos šalies prašymu gali būti bet kuriuo momentu hipotekos teisėjo panaikinta. Jeigu sąlyga, nulemianti hipotekos pasibaigimą, nebevykdoma, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją ir reikalauti, kad hipoteka būtų baigta.

Pagal Lietuvos Respublikos
Civilinio kodekso 4.198 str. – Įkeitimas – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. Įkaito davėjui paliktas įkeitimo objektas gali būti užrakinamas, užantspauduojamas ar pažymimas ženklais, rodančiais jo įkeitimą.

Pagal įkeitimą kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Taigi įkeitimo teisiniame santykyje yra dvi šalys: įkaito turėtojas- kreditorius, kurio teisei apginti yra įkeičiamas turtas ir įkaito davėjas- skolininkas, kuris kredito garantavimo tikslais įkeičia daiktą.

Įstatymas įkeitimu siekia apsaugoti kreditoriaus interesus, nes: a) įkeistasis turtas, esantis natūroje, turi būti saugomas iki to laiko, kol nebus patenkinti kreditoriaus reikalavimai, t. y. , kol kreditorius (įkaito turėtojas) nukreips savo reikalavimą į šį turtą; b) turto įkeitimas suteikia kreditoriui teisę patenkinti savo reikalavimus iš įkeistojo turto vertės, jei skolininkas neįvykdo prievolės, pirmiau už kitus kreditorius; c) pagal įstatymą įkaito davėju gali būti tik to turto savininkas, t.y. skolininkas arba trečiasis asmuo. Taigi ir trečiojo asmens turto įkeitimas kreditoriaus reikalavimams užtikrinti sudaro papildomą prievolę, kurios atsiradimą nulemia skolininko neįvykdymas subjektyvinės pareigos.2. HIPOTEKOS ĮSTAIGOS

2.1 Hipotekos skyriai

Hipotekos registrą tvarko hipotekos skyriai prie apylinkės teismų ir Centrinė hipotekos įstaiga.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 15 hipotekos skyrių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos, Ignalinos, Kelmės, Mažeikių, Rokiškio, Ukmergės.

Hipotekos skyriai Registruoja hipotekos ir įkeitimo sandorius ir jų pakeitimus Hipotekos registre;

Keičia Hipotekos registro duomenis;

Išregistruoja hipotekos ir įkeitimo sandorius;

Išduoda pažymėjimus apie hipotekos ir įkeitimo įregistravimą;

Hipotekos teisėjas priima nutartis:

• areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą;

• už skolą įkeistą nekilnojamąjį daiktą parduoti iš varžytynių;

• už skolą įkeistą nekilnojamąjį daiktą perduoti kreditoriui administruoti;

• areštuoti įkeistą kilnojamąjį daiktą ir perduoti jį kreditoriui;

• perduoti kreditoriui teisę tvarkyti skolininko banko sąskaitą ar perleisti kreditoriui įkaito davėjo reikalavimus, kylančius iš įkeistos teisės ar reikalavimo dalį, atitinkančią skolinio įsipareigojimo dydį, jeigu skolinis įsipareigojimas mažesnis už reikalavimo teisę;

• paskirstyti kreditoriams lėšas, gautas priverstinai pardavus įkeistą daiktą.

2.2 Centrinė hipotekos įstaiga

Centrinė hipotekos įstaiga įsteigta 1997 m. rugsėjo 12d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 991 (Žin., 1997, Nr. 85-2144). Įstaiga finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Centrinė hipotekos įstaiga yra Teisingumo ministerijos reguliavimo srityje.

Pagrindiniai įstaigos uždaviniai yra tvarkyti Centrinį hipotekos registrą, tvarkyti Testamentų, Turto arešto aktų, Vedybų sutarčių ir Sutarčių registrus, teikti tvarkomų registrų duomenis visuomenei, keistis duomenimis su kitais valstybės registrais.

Hipotekos registre registruojami hipotekos ir įkeitimo sandoriai, priverstinė hipoteka ir priverstinis įkeitimas.

Testamentų registre registruojami duomenys apie visus notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtintus ir priimtus saugoti testamentus bei duomenys apie palikimo priėmimo faktus.

Turto arešto aktų registre kaupiami ir saugomi duomenys apie visus įgaliotų institucijų ir pareigūnų priimtus turto arešto aktus.

Vedybų sutarčių registre registruojamos vedybų, sugyventinių sutartys bei turto padalijimo faktai.

Sutarčių registre kaupiami duomenys apie lizingo, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai bei pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartis, kurių dalykas yra neregistruojamas turtas.

Centrinė hipotekos įstaiga yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Biudžeto lėšos naudojamos Centrinei hipotekos įstaigai išlaikyti, registrams tvarkyti ir kitoms biudžeto išlaidų sąmatose numatytoms programoms finansuoti. Centrinė hipotekos įstaiga įstatymų nustatyta tvarka gali turėti ir nebiudžetinių lėšų, gaunamų už suteiktas paslaugas. Šios lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Centrinės hipotekos įstaigos veiklos tikslas – užtikrinti teisės aktų nustatytų duomenų rinkimą, kaupimą, apdorojimą, sisteminimą, saugojimą ir teikimą, taikant apsaugos priemones nuo neteisėto duomenų rinkimo, užrašymo, kaupimo, saugojimo, klasifikavimo, grupavimo, jungimo, atstatymo, keitimo (pildymo ar taisymo), teikimo, paskelbimo, naudojimo ar naikinimo.

3. HIPOTEKOS ĮSTAIGŲ REGISTRAI

3.1 Hipotekos registras

Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas buvo priimtas 1992 m. spalio 6 d., o Hipotekos registras savo paslaugas visuomenei pradėjo teikti tik 1998 m. balandžio 1 d. Per tą laiką visuomenė patyrė nemažai turtinių praradimų, nes informacija apie kreditoriaus ir savininko
sudaromus turto įkeitimo sandorius nebuvo prieinama kitiems suinteresuotiems asmenims. Ne paslaptis, kad turto įkeitimo faktai ar sąlygos būdavo nuslepiami. Registras užtikrina informacijos viešumą. Kreditorius ar turtą įsigyjantis juridinis bei fizinis asmuo gali sužinoti, kiek kartų turtas įkeistas, kokios sandorio sąlygos, ar įkeistas turtas neareštuotas hipotekos teisėjo sprendimu. Sumažėja kreditavimo rizika, nes registre sukauptos informacijos patikimumą garantuoja valstybė.

Kuriant Hipotekos registrą, konsultantu buvo pasirinkta bene didžiausią patirtį šioje srityje sukaupusi Norvegija. Beveik per metus sukurta kompiuterizuota informacinė sistema, įsteigtos registrą tvarkančios įstaigos, parengti specialistai. Tai vienas jauniausių ir moderniausių registrų Rytų ir Vidurio Europoje, uždarame duomenų perdavimo tinkle veikianti kompiuterinė sistema, turinti automatinį ryšį su Lietuvos Respublikos gyventojų ir Įmonių registrais. Informacija įregistruojama ir teikiama vartotojams labai greitai, o finansų rinkoje laiko vertė turi ypatinga reikšmę.

Pagrindinės Hipotekos registro funkcijos – nekilnojamųjų daiktų ir kilnojamųjų daiktų (turtinių teisių) įkeitimo sandorių teisinė registracija, išieškojimas ne ginčo tvarka bei informacijos apie įregistruotus hipotekos (įkeitimo) sandorius teikimas.

Hipotekos registrą tvarko hipotekos skyriai prie apylinkės teismų ir Centrinė hipotekos įstaiga.

Nekilnojamojo daikto (žemės, pastato, statinio, patalpos, buto, jūrų laivo ir orlaivio) įkeitimo sandoris įforminamas hipotekos lakštu. Kilnojamojo daikto ar turtinės teisės įkeitimo sandoris įforminamas įkeitimo lakštu. Įkeitimo sandorį patvirtina notaras. Lakštas atlieka dvi funkcijas: jis yra daikto (turtinės teisės) įkeitimo sandoris ir prašymas įregistruoti hipoteką (įkeitimą) Hipotekos registre.

Prašymas įregistruoti nekilnojamojo daikto įkeitimą (hipotekos lakštas) pateikiamas daikto buvimo vietos hipotekos skyriui. Prašymas įregistruoti laivo hipoteką (hipotekos lakštas) pateikiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui. Prašymas įregistruoti kilnojamojo daikto (turtinės teisės) įkeitimą (įkeitimo lakštas) ir prašymas įregistruoti orlaivio hipoteką (hipotekos lakštas) pateikiami bet kuriam hipotekos skyriui.

Tais atvejais, kai vienos prievolės įvykdymui užtikrinti įkeičiamas ir nekilnojamasis, ir kilnojamasis daiktas (turtinė teisė), abu lakštai (hipotekos ir įkeitimo) pateikiami registruoti tam pačiam hipotekos skyriui (nekilnojamojo daikto buvimo vietos hipotekos skyriui).

Įregistruojant hipoteką (įkeitimą), hipotekos skyriui pateikiami šie dokumentai:

• lakšto originalas, bei notariškai patvirtinta jo kopija;

• dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas atlyginimas už hipotekos (įkeitimo) įregistravimą;

• įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas, – jei lakštą ir dokumentus pateikia įkeičiamo daikto (turtinės teisės) savininko ar kreditoriaus įgaliotas asmuo.

• Notariškai patvirtintos šių dokumentų kopijos:

– Turto registravimo įstaigos išduoto dokumento, patvirtinančio įkeičiamo daikto savininko nuosavybės teisę į įkeičiamą daiktą (jei daiktas registruojamas turto registre). Įkeičiant žemę, statinį, pastatą, patalpą ar butą pateikiamas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pažyma sandoriui sudaryti. Pažyma sandoriui sudaryti galioja 15 dienų.

– Kitų nuosavybės teisę į įkeičiamą turto registre neregistruojamą daiktą (turtinę teisę) patvirtinančių dokumentų (pirkimo ir pardavimo, dovanojimo, mainų ar kitos perleidimo sutarties, priėmimo ir perdavimo akto ir kt.).

– Turto draudimo liudijimo. Įkeičiamas nekilnojamasis daiktas apdraudžiamas kreditoriaus naudai kreditoriui priimtinoje turto draudimo bendrovėje. Įkeičiant žemę šio dokumento nereikia. Draudimo sutartis turi galioti surašant hipotekos lakštą. Įkeičiant kilnojamąjį daiktą jis taip pat gali būti apdraustas, jei tai numatyta įstatyme ar sutartimi.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3193 žodžiai iš 6293 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.