Individuali veikla dokumentas
5 (100%) 1 vote

Individuali veikla dokumentas

INDIVIDUALI VEIKLA

REKOMENDACIJOS

VILNIUS – 2004

TURINYS

I. INDIVIDUALIOS VEIKLOS SĄVOKA (GPMĮ 2 str. 7 dalis) 3

1.1. Savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą 5

1.2. Savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą 7

1.3. Savarankiška sporto veikla 7

1.4. Savarankiška atlikėjo veikla 8

II. INDIVIDUALIOS VEIKLOS ĮREGISTRAVIMAS IR IŠREGISTRAVIMAS (GPMĮ 34 str. 4 dalis, 35 str. 2 dalis) 9

III. INDIVIDUALIOS VEIKLOS TURTAS (GPMĮ 2 str. 29 dalis) 13

3.1. Individualios veiklos turto samprata 13

3.2. Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracija (FR0457 forma) ir jos pildymas 13

3.3. Individualios veiklos turto pardavimo pajamos 18

IV. INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMOS (GPMĮ 10 straipsnis) 19

V. INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS (GPMĮ 8 straipsnis) 20

VI. PAJAMŲ MOKESČIO TARIFAI (GPMĮ 6 straipsnis) 21

VII. APMOKESTINAMŲJŲ PAJAMŲ APSKAIČIAVIMAS (GPMĮ 16 straipsnis) 23

VIII. LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI, SUSIJĘ SU INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ GAVIMU (GPMĮ 18 straipsnis) 24

8.1. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai 24

8.1.1. Leidžiami atskaitymai 25

8.1.2. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos 26

8.1.3. Ilgalaikio materialaus turto eksploatavimo išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams 28

8.1.4. Ilgalaikio materialiojo turto remonto ir rekonstrukcijos išlaidų priskyrimas 30

leidžiamiems atskaitymams 30

8.1.5. Kompiuterių programų įsigijimo išlaidos 31

8.1.6. Kitos išlaidos, kurių priskyrimas leidžiamiems atskaitymams ribojamas 31

8.2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiami atskaitymai 34

8.3. Leidžiami atskaitymai, kai gyventojas verčiasi kelių rūšių individualia veikla 35

8.4. Išlaidas pagrindžiantys dokumentai 36

IX. BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMAS 38

9.1. Apskaitos dokumentų įsigijimas ir naudojimas 39

9.2. Gyventojo individualios veiklos Pajamų apskaitos žurnalo pildymas 40

9.3. Gyventojo individualios veiklos Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo pildymas 41

9.4. Bendrosios Pajamų apskaitos ir Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalų pildymo 43

nuostatos 43

X. METINĖS PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJOS TEIKIMAS (GPMĮ 27 straipsnis) 43

10.1. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimas 44

10.2. Ūkininkų ir jų partnerių deklaracijos teikimo ypatumai 46

10.3. Individualios veiklos pajamų, gautų užsienio valstybėse, deklaravimo ypatumai 50

XI. ĮREGISTRAVIMAS PVM MOKĖTOJU 53

XII. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO TVARKA 57

XIII. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKŲ SUMOKĖJIMO TVARKA 60

XIV. KUR GALIMA KREIPTIS DĖL IŠSAMESNĖS INFORMACIJOS 62

I. INDIVIDUALIOS VEIKLOS SĄVOKA (GPMĮ 2 str. 7 dalis)

Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia

gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį

Individualiai veiklai būdingi požymiai pateikti 1 schemoje.

1 schema

1

Tęstinumas

Atskirais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas dažniausiai nebus laikomas vykdančiu individualią veiklą (pvz., išvykstantis į užsienį gyventojas parduoda keletą tapačių daiktų). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais ir nesant tęstinumui, iš tam tikrų aplinkybių darytina išvada, kad gyventojas vertėsi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: naudos dydis ir tai, kokią visų gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda; taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos. Tarkime, gyventojas asmeninės nuosavybės teise turi 2 butus, kuriuos nuomoja kitiems gyventojams. Kitų pajamų šaltinių jis neturi. Vadinasi, butų nuoma sudaro pagrindinę jo visų gaunamų pajamų dalį, todėl galima laikyti, kad šis gyventojas verčiasi individualia butų nuomos veikla.

Jeigu gyventojas įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn turtą, siekdamas gauti ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą. Individualia veikla paprastai laikomi tokie atvejai, kai gyventojas, siekdamas ekonominės naudos, įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn:

 pastatus, butus;

 žemės sklypus (pakeitęs arba nepakeitęs žemės paskirties);

 automobilius ir kt.

1 pavyzdys

2001- 2003 metais gyventojas pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 25 arų ne žemės ūkio paskirties sklypą, skirtą gyvenamųjų namų statybai.

2003 metais 1 ha žemės sklypą padalino į 5 sklypus, pakeitė žemės paskirtį į komercinę ir pardavė už 200000 Lt kitiems gyventojams, taip pat 2004 metais pardavė 25 arų sklypą juridiniam vienetui už 100000 Lt.

Laikoma, kad gyventojas 2003 ir 2004 metais vykdė individualią turto pardavimo veiklą.

2 pavyzdys

Gyventojas 2000 m. nusipirko 3 butus. Šiuose butuose atliko remontą ir 2004 metais juos (po 150000 Lt) pardavė. Laikoma, kad 2004 m. gyventojas vykdė individualią turto pardavimo veiklą.


Gyventojui vykdant individualią veiklą, t.y. parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą (pavyzdžiui, butus, žemės sklypus, automobilius), į tokio turto įsigijimo datą neatsižvelgiama, kadangi „trejų metų“ lengvata numatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau – GPMĮ) taikoma parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn tik ne individualios veiklos nekilnojamąjį daiktą ir/ar teisiškai įregistruotą (registruotiną) kilnojamąjį daiktą.

Savarankiškumas

3 pavyzdys

Gyventojas sudarė su įmone kompiuterinės programos sukūrimo sutartį, kurioje numatė atliekamos paslaugos tęstinumą (tarkime, per 5 mėnesius sukurti programinę įrangą įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti), civilinę atsakomybę už atliktą darbą, nustatė tarpusavio teises ir pareigas. Gyventojui buvo sudarytos sąlygos dirbti įmonės patalpose, naudoti įmonės kompiuterį. Tačiau šiam gyventojui neskaičiuojamas darbo stažas šioje įmonėje, nenumatytas kvalifikacijos kėlimas, darbo laiko ir poilsio reikalavimai, jis turi pats pasirūpinti darbo priemonėmis (išskyrus kompiuterį), nenumatytos garantijos ligos atveju, jis nepavaldus įmonės vadovui ir pan. Tokia gyventojo veikla yra savarankiška individuali veikla.

4 pavyzdys

Gyventojas pradėjo dirbti įmonėje kompiuterių programų kūrimo specialistu. Susitarime su darbdaviu numatytos darbo funkcijos, darbo laiko, poilsio, drausmės sąlygos, pavaldumas atitinkamo padalinio ar įmonės vadovams, darbo apmokėjimo sąlygos, materialinė atsakomybė ir pan. Šiuo atveju gyventojo veikla nėra savarankiška, o atitinka darbo santykiams būdingus požymius.

Individualios veiklos sąvoka apima ir savarankišką veiklą, kurią Lietuvoje per nuolatinę bazę vykdo nenuolatinis Lietuvos gyventojas.

GPMĮ apibrėžia kelias pagal savo pobūdį skirtingas individualios veiklos rūšis, kurios pateiktos 2 schemoje.

2 schema

1.1. Savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą

Individualiai veiklai priskiriama bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus tas komercines arba gamybines veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis – tai reikia pasitikslinti atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, o taip pat atitinkamose institucijose, kuruojančiose tą veiklos sritį.

1 pavyzdys

Gyventojas nutaria užsiimti individualia komercine veikla ir prekiauti alkoholiniais gėrimais bei tabako gaminiais. Pasiteiravęs Ūkio ministerijoje, jis sužino kad, didmeninė prekyba ir mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais (LRV 2004 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 618, Žin., 2004, Nr. 84-3050) bei didmeninė (LRV 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 384, Žin., 2004, Nr. 53-1800) ir mažmeninė prekyba (LRV 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 383, Žin., 2004, Nr. 53-1799) tabako gaminiais yra licencijuojamos veiklos, o licencijos šioms veikloms išduodamos tik įmonėms, todėl jis negalės verstis šia individualia veikla.

2 pavyzdys

Gyventojas nori verstis draudimo veikla. Susipažinęs su nuo 2004-01-01 įsigaliojusiu 2003 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu (Žin., 2003, Nr. 94-4246), jis sužino, kad ši veikla licencijuojama ir tokia veikla gali verstis tik juridiniai asmenys. Vadinasi, jis negalės verstis šia individualia veikla.

Tačiau minėtame įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys gali verstis draudimo tarpininkavimu. Vadinasi, gyventojas gali verstis draudimo tarpininkavimo (draudimo agento) individualia veikla.

Už licencijų išdavimą ir perregistravimą imama valstybės rinkliava. Todėl gyventojas, pageidaujantis verstis kurios nors rūšies veikla, sužinoti ar ji licencijuojama, ar ne, taip pat gali iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 (Žin., 2000, Nr. 108-3463) patvirtinto Valstybės rinkliavos objektų sąrašo. Šio sąrašo 3 punkte pateiktas sąrašas veiklos rūšių, kuriomis verstis išduodamos licencijos ir nustatyti valstybės rinkliavos dydžiai už jų išdavimą.

Yra komercinių ar gamybinių veiklos rūšių, kurios nelicencijuojamos, tačiau valstybės institucijos leidimus verstis tokia veikla išduoda tik juridiniams asmenims. Pateikiame tokį pavyzdį.

3 pavyzdys

Gyventojas nori verstis dujinių viryklių remontu, aptarnavimu, vandens skaitiklių patikra. Šios veiklos rūšies nėra licencijuojamų veiklos rūšių sąraše, tačiau šiai veiklai vykdyti reikia Energetikos inspekcijos leidimo, kuris išduodamas tik juridiniams asmenims. Vadinasi, gyventojas tokios rūšies individualia veikla verstis negali.Tokiais kaip 3 pavyzdyje pateiktais atvejais gyventojas turi pats žinoti teisės aktuose nustatytas tos veiklos taisykles ir jų laikytis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) nuostatomis, valstybinė mokesčių inspekcija tik administruoja mokesčius, todėl neprivalo reikalauti, kad gyventojas jai pateiktų leidimus, privalomus turėti vykdant vienos ar kitos rūšies veiklą. Gyventojas, nesilaikantis vienai ar kitai veiklos rūšiai nustatytų tos veiklos
taisyklių laikymąsi kontroliuojančių institucijų gali būti baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Savarankiška bet kokio pobūdžio komercine ir gamybine veikla taip pat laikoma ūkininko ir jo partnerių vykdoma žemės ūkio veikla, kurios sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009) 2 straipsnyje, t. y. žemės ūkio produktų gamyba ir apdorojimas; savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas, maisto produktų gamyba ir šių produktų realizavimas, paslaugų žemės ūkiui teikimas. Žemės ūkio veikla nelaikoma maisto produktų gamyba iš ne savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų realizavimas.

Atskirų rūšių komercinė ar gamybinė veikla gali būti vykdoma ir turint verslo liudijimą – tokių rūšių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 112-4992).

1.2. Savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą

Individualiai kūrybos veiklai priskiriama savarankiška kūrybos veikla (veikla, kurios rezultatas yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, nepaisant jų meninės vertės, išraiškos būdo ir formos), profesinė (advokatų, notarų, antstolių ir pan.) ir kita panašaus pobūdžio veikla, išskyrus tas veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis – tai reikia pasitikslinti atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, o taip pat atitinkamose institucijose, kuruojančiose tą veiklos sritį.

1 pavyzdys

Gydytojas odontologas nori verstis individualia veikla. Pasitikslinęs Sveikatos apsaugos ministerijoje jis sužino, kad ši veiklos sritis yra licencijuojama (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. V-364 (Žin., 2004, Nr. 86-3152). Kadangi licencijuojama veikla gali verstis tik juridiniai asmenys, šis gyventojas negalės verstis individualia odontologo veikla.

2 pavyzdys

Gyventojas, pagal darbo sutartį dirbantis universitete dėstytoju, dar sukūrė ir savo paskaitų ciklą, kurį skaito plačiajai visuomenei ir iš kurių gauna pajamų. Kadangi ši jo veikla nesusijusi su darbu universitete ir yra savarankiška, tai ji priskiriama individualiai veiklai. Tuo atveju, jeigu toks dėstytojas skaito universiteto studentams paskaitas, dėl kurių nebuvo susitarta jo darbo sutartyje, tai gali būti laikoma individualia veikla, tačiau tik tais atvejais, jeigu galima įrodyti, kad tokios paskaitos yra visiškai nesusijusios su jo darbo santykiais – t. y. dėstytojas nesivadovauja universiteto programa, dėl paskaitų vietos ir laiko susitaria su universiteto administracija kaip privatus asmuo, studentams šios jo paskaitos nėra privalomos.

Atskirų rūšių profesinė ir kita panašaus pobūdžio veikla gali būti vykdoma ir turint verslo liudijimą – tokių veiklos rūšių sąrašas nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d.nutarime Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“ (Žin., 2002, Nr.112-4992).

1.3. Savarankiška sporto veikla

Gyventojai gali verstis savarankiška sporto veikla. Tai sportininkai – šachmatininkai, atletai, golfo žaidėjai ir pan., komandinių sporto šakų atstovai – krepšininkai, rankininkai, ledo ritulininkai ir pan. Tarkim, sportininkas sudaro sutartį su sporto varžybų organizatoriais, kad jis dalyvauja šiose varžybose ir gauna dalį pajamų nuo į šias varžybas parduotų bilietų. Tokia sportininko veikla – savarankiška sporto veikla. Nardytojai, alpinistai (išskyrus dalyvaujančius kopimo varžybose) ir kitais panašiais užsiėmimais pramogai užsiimantys gyventojai sportininkais nelaikomi.

Pajamų gavimo požiūriu prie individualios sporto veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla. Pavyzdžiui, reprezentacinė veikla (autografų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose prekių ar paslaugų pristatymuose), rėmėjo simbolikos vaizdavimas ant sportininko naudojamų sporto reikmenų. Tačiau ši vienkartinė ar pasikartojanti veikla turi būti siejama su konkrečiais sporto renginiais (jeigu sportininkas yra nenuolatinis Lietuvos gyventojas – renginiais Lietuvoje).

Prie individualios sporto veiklos nepriskiriama veikla, kuri nėra susieta su konkrečiu sporto renginiu, tarkim, reklama, susijusi tik su sportininko vardu ar jo sportiniais pasiekimais. Tokia veikla gali būti priskirta individualiai reklamos veiklai.

Daugelis sportininkų verčiasi sporto veikla, sudarę sporto veiklos sutartis (kontraktus). Todėl svarbu nustatyti ar sporto veiklos sutartis (kontraktas) gali būti prilyginta darbo sutarčiai. T.y. ar galima teigti, kad sportininkas, sudaręs sporto veiklos sutartį (kontraktą), verčiasi individualia sporto veikla ar dirba pagal darbo sutartį ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas.

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 30 straipsnyje nustatyta sporto veiklos sutarties (kontrakto) sąvoka. Sporto veiklos sutartyje (kontrakte) numatytos sąlygos, kurios GPMĮ požiūriu atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius – sportininko funkcijos, sportininko
įsipareigojimai laikytis sporto klubo nustatytų taisyklių, sportininko atlyginimas, sveikatos draudimo sąlygos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir kt. Todėl pagal GPMĮ tokioje sutartyje nustatyti darbdavio (sporto klubo) ir darbuotojo (sportininko) santykiai prilygintini darbo santykiams arba jų esmę atitinkantiems santykiams, nesvarbu, kad ši sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 99 str. 2 dalyje nustatytų darbo sutarties sudarymo aspektų, t. y. jos pavyzdinės formos.

Individualiai sporto veiklai priskiriama tik savarankiška tokia veikla. Savarankiškumas, t.y. toks gyventojo santykis su kita sandorių (nesvarbu, kokios formos), sudaromų vykdant veiklą, šalimi, kuris iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Nuolatinio Lietuvos gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt.

Pagal GPMĮ 6 straipsnio nuostatas, sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojai sporto veiklos pajamas gauna vykdydami individualią sporto veiklą ar sporto veiklos pajamas gauna pagal darbo sutartis, taip pat kitokias sutartis, kurios iš esmės (susitarimu dėl apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius.

Tačiau atsižvelgiant į tai, ar pajamos gaunamos iš individualios sporto veiklos, ar šios pajamos susijusios su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, yra skirtingas sportininkui išmokas išmokėjusio asmens šių išmokų deklaravimo, taip pat paties sportininko pajamų mokesčio deklaravimo būdas, privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų sumokėjimo būdas, registravimasis PVM mokėtoju bei kitų mokesčių mokėjimas (žr. kitus šių rekomendacijų skyrius).

1.4. Savarankiška atlikėjo veikla

Tai atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio skaitančio, deklamuojančio ar kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo, taip pat orkestro, ansamblio ar choro vadovo ir dirigento) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla. Tarkime, skaitovas savarankiškai parengė poezijos vakaro spektaklį, kurį važinėdamas po šalį viešai atlieka gaudamas už tai su spektaklio organizatoriais sutartą atlygį. Tokia atlikėjo veikla – savarankiška atlikėjo veikla.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2527 žodžiai iš 8364 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.