Individualios darbuotojų veiklos planavimas
5 (100%) 1 vote

Individualios darbuotojų veiklos planavimas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

Administravimo ir kaimo plėtros katedraDovilė Ramanauskaitė

II kurso 6 grupės

Žemės ūkio buhalterinės apskaitos ir finansų

specialybė

INDIVIDUALIOS DARBUOTOJŲ

VEIKLOS PLANAVIMAS

Darbą tikrino: dėst.J.Žukovskis

Akademija 2004

Turinys

Įvadas…………………………………………………………….

…………………………………..3

I. Planavimo samprata ir

būdai………………………………………………………

………….4

II. Planų

rūšys………………………………………………………

…………………………………11

III. Individualaus darbo planavimo

pavyzdžiai…………………………………………….13

Išvados…………………………………………………….

………………………………………..17

Literatūra………………………………………………….

……………………………………….18

ĮVADAS

Šio darbo tikslas – susipažinti su planavimu, išsiaiškinti, kuo

planas yra naudingas ir kodėl reikalingas įmonei, kokia yra planavimo

svarba organizacijose, susipažinti su planų rūšimis, aptarti individualaus

darbuotojų veiklos planavimo pavyzdžius. Darbo tikslas, pateikti įvairių

autorių nuomonę šia tema.

Turbūt sutiksite su R.Želviu (2001), kad su planavimu mes nuolat

susiduriame savo įprastinėje veikloje. Planuojame dienos darbus, pirkinius,

atostogas, profesinę karjerą ir kt. Taigi, viena vertus, planavimas yra

mums gerai pažįstamas procesas. Kita vertus, kasdieniame gyvenime dažnai

planuojame paviršutiniškai, neapibrėžtai, paprastai vien sudarydami planą

mintyse, ir nesivarginame jį perkelti į popierių. Visų lygių vadovų darbe

planavimas yra konkrečiai apibrėžta funkcija su aiškiai nustatytomis

taisyklėmis ir principais.

Pasak A.Makštučio : „Planavimas yra grindžiamas moksliniu pagrindu,

todėl įgyvendinti šią funkciją visose valdymo grandyse privalo aukštos ir

aukščiausios kvalifikacijos specialistai, turintys teorinį pagrindą ir

praktinės veiklos patirtį, priklausomai nuo planavimo funkcijos paskirties

kompleksinės valdymo ir savivaldos sistemos grandyse“. [18, p.68]

Planavimas – tai procesas, vykstantis prieš imantis konkrečių veiksmų

ir padedantis priimti sprendimus dabartiniu metu galvojant apie ateitį.

Teoriškai, planavimo funkcijos tikslas yra pagerinti sprendimų priėmimo

kokybę analizuojant visus faktorius, turinčius įtakos tokių sprendimų

priėmimui ir užtikrinant, kad tie sprendimai atitinka firmos pasirinktą

strategiją. Pagrindinė planavimo paskirtis – ištirti galimas ateities

įvykių alternatyvas bei galimas situacijas, nustatyti įmanomas valdymo

sprendimų, reikalingų norimiems tikslams pasiekti, sekas.

I. Planavimo samprata ir būdai

Visų pirma, planavimas yra viena iš keturių valdymo funkcijų; kitos

yra organizavimas, vadovavimas ir kontrolė. Planavimas yra svarbiausia

valdymo funkcija. Jis nustato organizacijos tikslus ir uždavinius, kad

kiekvienas darbuotojas galėtų suprasti, ka turi padaryti.

„Planavimas padeda organizacijai apibrėžti savo tikslus ir veiklą.

Jis leidžia parengti veiklos standartus, o palyginę gautus rezultatus su

standartais, vadovai turi galimybę pamatyti, kaip organizacija eina tikslo

link“.

[1, p.107]

A.Makštučio knygoje „Veiklos vadyba“ galime rasti tokį planavimo

apibrėžimą: „Planavimas – visuomenės raidos proceso kiekvieno ciklo veiklos

procesų projektavimas visose kompleksinės valdymo sistemos modelio

grandyse:

a) konkrečių tikslų nustatymas ir jų vykdymo krypčių sudarymas;

b) turimų išteklių realus vertinimas – apskaita, analizė, išteklių

skirstymas ir jų panaudojimas;

c) personalo ugdymas.

Planavimo funkcija yra tiek pat svarbi, kaip ir kitos valdymo

sistemos funkcijos, todėl klaidinga teigti, kad planavimo funkcija yra pati

svarbiausia ir tik nuo jo priklauso veiklos efektyvumas.“

[2, p.171]

S.Stoškus mano, kad : „Planavimas – tai vadybos funkcija, nurodanti,

ką daryti, kada daryti ir kas tai turi daryti. Planavimas – būsimos veiklos

sumanymas, glaudžiai susijęs su valdymo apskaita, prognozavimu ir sprendimų

priėmimu.“

[13, p.93]

Kiekvieno tipo įmonė – tai sudėtinga atviro tipo sistema. Jos

funkcionavimą sąlygoja daugybė ją sudarančių elementų. Tikslingai
visos

įmonės veiklai reikalingas visų elementų kordinavimas, veiksmų sujungimas

ir nukreipimas bendram įmonės tikslui. Šią funkciją atlieka planavimas,

padedantis išvengti chaoso.Skiriami keturi planavimo žingsniai:

1. Tkslų nustatymas.

Organizaciniai tikslai yra planavimo proceso atskaitinis taškas.

Vadovas gali pasakyti ką reikia daryti, tik žinodamas galutinius tikslus.

O norint tai padaryti reikia atsakyti į keturis klausimus:

Kur organizacija yra dabartiniu momentu?

Kur ji norėtų būti?

Kaip organizacija ten pateks?

Kaip ji sužinos, kad ten jau pateko?

2. Organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizė.

Ši analizė plačiai naudojama nustatant organizacijos pranašumus,

trūkumus, galimybes ir grėsmes, taip pat strategiją, pateikiančią

geriausią jų derinį.

3. Strategijos parinkimas.

Kai vadovai turi aiškų organizacijos tikslo supratimą ir įvertina

organizacijos dabartinę bei ateities situacijas, gali būti parinkta

strategija, kuri išnaudotų aplinkos galimybes, panaudojant organizacijos

stiprybes. Vadovai organizuoja konkrečią veiklą, kuri turi būti atlikta,

siekiant įgyvendinti pasirinktą strategiją.

4. Rezultatų įvertinimas.

Organizuoti kontrolės funkciją, kad įsitikintum, jog planas įvykdytas.Svarbu suprasti, kad planavimas ir planas (kaip dokumentas) neturi būti

tikslas, jis turi būti vertinamas kaip priemonė tikslui pasiekti; priemonė

įtakojanti visų organizacijos narių mastymą ir nukreipianti veiklą viena

kryptimi. Neturint plano – galimybės pasiekti tikslą tampa labai neaiškios.Planavimo nauda:

1) padeda užbėgti už akių nemalonumams;

2) planavimas – taupumo būdas;

3) valdymo požiūriu, planavimas disciplinuoja žmogų, verčia jį galvoti iš

anksto;

4) lengviau kontroliuojamas pavaldinys;

5) planavimas sukuria dalyvavimo efektą, ir nėra slegiamas primesto plano,

nes kartu kuriamas planas sąlygoja lojalumą ir atsakomybę; šiuo požiūriu

naudinga leisti darbuotojams prisidėti prie palnavimo.Tačiau, ne visi palankiai žiūri į planavimą, nes žmogus natūraliai vengia

būti kontroliuojamu; nevykęs planas gali atskleisti nekompetenciją; planas

gali prasilenkti su rezultatų apčiuopiamumu, nes tai gali neatitikti

verslininko prigimties; sensorinio tipo žmonėms planas yra tiesiog

psichologiškai nepriimtinas.Planavimo nepasisekimo priežastys

Įmonių patirtis sako, kad planavimo nepasisekimas yra vieno ar

daugiau veiksnių rezultatas:

• strateginiai planai nėra integruoti į visuminę valdymo sistemą;

• Planavimas neapima visų organizacijos narių, kurie turės įtakos planų

įgyvendinimui;

• Planuojam atsitiktinai, nenaudojama vieninga planų sudarymo ir vykdymo

metodika;

• Planavimo grupėms priskiriama tik vienintelė planų formulavimo

atsakomybė, o ne jos dalijimasis su vadovais;

• Vadovai mano, kad sudarytas planas reiškia ir įgyvendintą planą;

• Planuose stengtasi padaryti viską iš karto;

• Vadovai „planuoja darbą, bet neįgyvendina planų“;

• Per mažai adekvačios informacijos;

• Per daug pabrėžiama kuri nors vieno plano dalis;

• Netinkamai planuojamas arba visai neplanuojamas darbo laikas.

Planavimo principai

▪ reikia remtis aiškiai apibrėžtais uždaviniais ir disponuojama

informacija;

▪ atsižvelgti į aplinką, kuri padės arba trukdys organizacijai siekti

savo tikslo;

▪ atsižvelgti į kontrolės būdus, kad veikla būtų tikrinama pagal

nustatytus standartus;

▪ standartai turi būti tikslūs, įgyvendinami, suprantami ir vykdomi;

▪ standartai turi būti lankstūs, kad aplinkybėms pasikeitus, būtų

vykdomi nesugriaunant bendro plano.„Planai priklauso nuo galimų alternatyvų, po to priimami sprendimai, ką

daryti, kaip daryti, kada daryti ir kas tai turėtų padaryti. Planas – tai

iš anksto numatytas veiklos kursas, nurodantis įmonės nariams tikslą ir

kryptį. Planavimo procesas tampa lengvesnis, jeigu planai rengiami

aplinkoje, kur jie bus įgyvendinami. Tai labai svarbu, kadangi planavimas

prasideda žemesniuose administracijos lygiuose, ir jų reakcija bei

atsiliepimai gali pakeisti ir padėti parengti planus.“

[1, p.97]

Planavimo veikloje, kuri turi vykti nuolat, gali dalyvauti daug

žmonių, tačiau svarbiausia, kad iš šios veiklos atsirastų konkretus planas;

jei nėra plano, tai planavimo veikla neefektyvi. Vienas svarbiausių

planavimo bruožų – priimti sprendimą. Todėl reikia remtis ateities

prielaidomis bei daugeliu kintamų veiksnių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1117 žodžiai iš 3718 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.