ĮVADASIndividuali (personalinė) įmonė pagal terminologiją apibrėžtina kaip
privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies
įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba
keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės
teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip
pat juridiniai asmenys – negamybinės organizacijos (nesiekiantys pelno
juridiniai asmenys).
Smulkaus verslo pradžiai tokios įmonės steigimas yra geriausias
sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo,
todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines
lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant
kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas
ir jo šeimos nariai.
Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaitai
keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė.
Jeigu individualių (personalinių) įmonių vidutinis sąrašuose esančių
darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500
tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų
mokesčio tarifą.
Tačiau ši įmonių rūšis turi ir trūkumų. Nusprendęs steigti tokios
rūšies įmonę, būsimasis verslininkas turi įsisąmoninti, kad teks dirbti tik
pelningai, nes jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužteks įmonės turto, už
jas savo turtu atsakys savininkas (savininkai). Be to, Lietuvoje
individualioms (personalinėms) įmonėms dažnai yra sudėtingiau gauti banko
paskolą veiklos plėtrai.
1. INDIVIDUALIOS ĮMONĖS STEIGIMO ORGANIZAVIMAS
1.1. pav. IĮ steigimas
2. TRUMPA IĮ CHARAKTERISTIKA
IĮ paprasta ir nebrangu įregistruoti, jos valdymas nesudėtingas. Jos
steigimą, teisinį statusą, veiklą, likvidavimą ir reorganizavimą Lietuvoje
reglamentuoja LR įmonių įstatymas ir LR civilinis kodeksas. IĮ pirmiausia
turi būti įregistruota nustatytoje įmonių rejestrą tvarkančioje tarnyboje.
Įmonė turi teisę užsiimti bet kokia komercine – ūkine ar kitokia veikla.
IĮ – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, kurio nuosavybės
teisė priklauso fiziniams asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios
jungtinė nuosavybės teisė. IĮ neturi juridinio asmens teisių, todėl
nuosavybės prasme jų turtas neatskirtas nuo savininko turto. Savininkas
turi teisę į visą uždirbtą įmonės pelną, bet drauge įsipareigoja visu savo
turtu, jeigu įmonė bankrutuos. Vadinasi, negalėdami įvykdyti savo
kreditorinių įsipareigojimų, rizikuoja visu savo asmeniniu turtu. Tai
reiškia, kad egzistuoja verslo aplinką apibūdinanti sąlyga: turtinė
atsakomybė, IĮ veikla yra pagrįsta neribota turtine atsakomybe ir IĮ turtas
yra atskirtas tik buhalterinėje apskaitoje.
IĮ veikla gali būti paremta savininko ir jo šeimos darbų ar samdomu
darbininkų darbu.
IĮ lengva įregistruoti, mokestis nedidelis, nereikia įstatinio
kapitalo. Tačiau IĮ, kaip irkitos įmonės turi pranašumų ir trūkumų:
Pranašumai:
Lengva įkurti;
Visas pelnas priklauso savininkui;
Savininkai patys vieni priima sprendimus;
Mažesnė valdžios kontrolė;
Paprastesnė finansinė atsakomybė.
Trūkumai:
Nėra veiklos tęstinumo (mirus savininkui įmonė uždaroma);
Mažesnės galimos pradinės lėšos;
Sunkiau gauti ilgalaikių investicijų;
Nenoriai bendradarbiauja partneriai (dėl finansinės informacijos
trūkumo);
Sprendimų kokybė priklauso nuo savininko patirties ir žinių;
Savininkas pats turi rūpintis soc. draudimu;
Pilna turtinė atsakomybė.
3. IĮ MOKESČIŲ RŪŠYS
IĮ, vykdydamos savo veiklą, privalo mokėti valstybei įvairius
mokesčius. Vieni iš jų yra privalomi visoms IĮ, kiti tik tam tikra veikla
užsiimančioms. Vieni yra deklaruojami pildant atskiras mokesčio
deklaracijas, kiti – ne.
Yra išskiriamos tokios mokesčių rūšys:
FAPM;
Patentai;
Mokesčiai ,,SODRAI”;
PVM;
Kelių mokestis;
Žemės mokestis;
Nekilnojamo turto mokestis;
Prekyviečių mokestis;
Valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų
verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestis;
Turto draudimo mokestis;
Mokestis už aplinkos teršimą;
Valstybinių gamtos išteklių naudojimo mokestis ir kt.
Svarbiausios ir labiausiai paplitusios mokesčių rūšys yra 7 pirmi
mokesčiai. Kiekvienam iš šių mokesčių yra taikomi skirtingi tarifai. Yra
taikomos įvairios mokesčių lengvatos. Atskirais atvejais sumokėjus vieną
mokestį, nereikia mokėti kitų. Pvz.: Įsigijus patentą, nereikia mokėti FAPM
bei Kelių mokesčio. Tokius mokesčius, kaip žemės ir nekilnojamo turto, moka
tik tos IĮ, kurios turi savo nuosavybėje tokio turto. Mokesčius ,,SODRAI”
moka įmonės savininkas už save patį ir už samdomus darbuotojus. Kiekvieno
ketvirčio, o jei
įstatymuose numatyta kitaip, tai ir kiekvieno mėnesio,
pabaigoje yra atliekami mokesčių paskaičiavimai ir, atsižvelgiant į
numatytus terminus, sumokami valstybei.
3.1. Fizinių asmenų pajamų mokestisIndividualios įmonės Fizinių asmenų pajamų mokestį moka pagal pirminius
juridinę galią turinčius dokumentus, kuriuose yra nurodytos įmonės gaunamos
pajamos ir sąnaudos. Mokestis mokamas, apmokestinant gautas pajamas, prieš
tai atėmus sąnaudas, gautas toms pajamoms uždirbti. Šis mokestis yra
deklaruojamas ir pateikiamas VMI nustatyta forma.
Tačiau žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas teikiančių
juridinio asmens teisių neturinčių IĮ, kurių įplaukos už realizuota žemės
ūkio produkcija ir žemės ūkio paslaugas bendrosiose realizavimo įplaukose
sudaro daugiau kaip 95%, pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Jeigu
įplaukos už realizuota žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas
bendrosiose realizavimo įplaukose sudaro nuo 75% iki 95%, apmokestinamosios
pajamos iš nustatyta tvarka įregistruotos komercinės ūkinės veiklos
apmokestinamos 5% dydžio pajautų mokesčiu. Jei įplaukos už realizuota žemės
ūkio produkcija ir žemės ūkio paslaugas bendrosiose realizavimo Įplaukose
sudaro 65% iki 75%, apmokestinamosios pajamos apmokestinamoj 10% dydžio
pajamų mokesčiu.
Laisvųjų ekonominių zonų IĮ 5 metus nuo įmonės įregistravimu dienos
moka 80i% mažesnį pajamų mokestį, kitus 5 metus – 50% mažesnį pajamų
mokestį. Juridinio asmens statuso neturinčios IĮ pajamų dalis, panaudoti
būtinoms pagrindinėms priemonėms įsigyti, tyrimams bei naujoms
technologijoms diegti, taip pat investicijoms ir kapitaliniams įdėjimams, į
apmokestinamą pelną neįtraukiama.
Yra taikomos FAPM nuolaidos IĮ, į kurias investuotas užsienio
kapitalas. Jeigu juridinio asmens statuso neturinti IĮ buvo įsteigia
(registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki l993 m. gruodžio
31 d., tai jos pajamų dalis (proporcinga užsienio investicijos daliai
įmonės nuosavame kapitale), tenkanti šiai užsienio investicijai ir
nepanaudota darbo užmokesčiui, taip pat reinvestuota įmonėje, 5 metus nuo
įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 procentų mažesniu pajamų mokesčiu.
Šiam terminui pasibaigus, užsienio investicijai tenkanti pajamų dalis 3
metus apmokestinama 50 procentų mažesniu pajamų mokesčiu.
Jei tokia Įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas
buvo investuotas nuo 1991 m. sausio l d. iki 1995 m. rugpjūčio l d., tai
pajamų dalis, tenkanti užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50
procentų mažesniu pajamų mokesčiu.
Įmonei kurioje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo
investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių, trejus metus nemoka
pajamų mokesčio nuo apyskaitinio ketvirčio, kurį pradėtos gauti pajamos,
pradžios. Kitus trejus metus ši įmonė moka 50 mažesnį pajamų mokestį. Šioje
dalyje numatytos mokesčiu lengvatos netaikomos įmonėms, kurios verčiasi
didmenine, mažmenine naftos produktų prekyba, jeigu jų pajamos iš prekybos
šiais produktais sudaro daugiau kaip 30 procentų jų realizacinių pajamų.
Mažesnis mokesčio tarifas taikomas ir IĮ, kurių bendrosios įplaukos per
mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų ir vidutinis sąrašinis
darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, apmokestinamosios pajamoms
taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Ši lengvata netaikoma IĮ
kurios verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais ar tabako gaminiais,
didmenine ar mažmenine naftos produktų prekyba (įskaitant atvejus, kai
kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis), IĮ, kurios teikia viešo maitinimo
paslaugas ir pardavinėja alkoholinius gėrimus, įskaitant alų, bei tabako
gaminius.
Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių IĮ gaunami iš
užsienio valstybių Įmonių dividendai apmokestinami taikant 21 procentų
pajamų mokesčių tarifą. Dividendus gaunanti Lietuvos Respublikos juridinio
asmens teisių neturinti IĮ mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą ne
vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos. Dividendų
gavimo iš užsienio valstybių įmonių ir pajamų mokesčio apskaičiavimo
apyskaita pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje įregistruotas pajamų mokestį apskaičiuojanti įmonė.
Juridinio asmens teisių neturinčios įmonės gali pasirinkti bendrųjų
įplaukų pripažinimo būdą: pajamų uždirbimo momentą arba faktiškų įplaukų
gavimo momentą. Pasirinktas įplaukų pripažinimo būdas negali būti keičiamas
iki įmonės likvidavimo. Bendrosios įplaukos – tai realizavimo įplaukų ir
apmokestinamų nerealizacinių įplaukų suma. Jeigu juridinio asmens teisių
neturinčių įmonių savininkams ir jų šeimos nariams asmeninės nuosavybės
teise priklausantis turtas naudojamas įplaukoms uždirbti, tai tokio turto
eksploatavimo, nusidėvėjimo ir remonto išlaidos pripažįstamos įmonės
sąnaudomis finansų ministro nustatyta tvarka.
Bankrutavusios įmonės
už parduotą turtą bendrosioms įplaukoms
nepriskiriamos.
Jeigu mokestiniais metais gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai),
gautų nuostolių sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus.
Mokestinių metų nuostolius leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius
mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitu metų, kai nuostoliai
susidarė. Pasibaigus šiam terminui, nuostoliai neperkeliami. Mokestiniai
metai sutampa su kalendoriniais metais. Mokesčių mokėtojams, kurių veikla
yra sezoninė, jų prašymu gali būti nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis
su sąlyga, kad tas laikotarpis bus pastovus (nekeičiamas) ir lygus 12
mėnesių.
IĮ mokestiniams metams pasibaigus, iki kitu metu gegužės 1 dienos (iki
kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio l dienos) pateikia teritorinei
valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų deklaracijas. Per metus mokami
avansiniai mokėjimai. Pajamų mokesčio avanso suma (toliau – pajamų
avansinis mokestis), kuriam mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal
pateiktą avansinę apyskaitą, apskaičiuojama nustatyta tvarka. Pajamų
avansinį mokestį apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.
Pajamų avansinis mokestis už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio
mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą
už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį.
Mokestinio laikotarpio penktojo – dvyliktojo mėnesių pajamų avansinis
mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai
apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą. Kiekvieno mėnesio pajamų avansinis
mokestis sudarys 1/12 faktiškai per minėta laikotarpį apskaičiuoto pajamų
mokesčio sumos.
Įregistruotos naujos įmonės pirmaisiais mokestiniais metais
atleidžiamos nuo pajamų avansinių mokesčių. Šios įmonės pajamų avansinius
mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų gegužės mėnesio (mokestinio
laikotarpio penktojo mėnesio), jeigu praėjęs mokestinis laikotarpis buvo
trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojam pajamų avansinius mokesčius
faktiškai apskaičiuota mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį
apskaičiuotoji mokesčio suma, padalinta iš to laikotarpio mėnesių skaičiaus
ir padauginta iš dvylikos.
Jeigu praėjusiais mokestiniais metais bendrosios įplaukos neviršijo 100
tūkst. litų. įmonė einamaisiais mokestiniais metais pajamų avansinių
mokesčių mokėti neprivalo.
Mokesčio mokėtojas, kuris įrodo, kad einamųjų metų jo bendrosios
įplaukos yra 25 procentais ir daugiau mažesnis už praėjusių įmetu
atitinkamo laikotarpio bendrąsias įplaukas arba kuriam pradedamos taikyti
šiame įstatyme nustatytos mokesčio lengvatos, turi teisę ne vėliau kaip
prieš mėnesį iki eilinio pajamų avansinio mokesčio mokėjimo termino,
kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusius pajamų
avansinio mokesčius arba nuo jų atleistų. Vietos mokesčio administratorius
tokiam mokesčio mokėtojui turi sumažinti mokesčio mokėjimo avansu prievolės
sumą proporcinga sumažėjusiomis įplaukomis arba atleisti nuo pajamų
avansinio mokesčio. Jeigu šio mokesčio mokėtojo einamųjų metų bendrosios
įplaukos vėl padidėjo iki 25 procentų ir daugiau, jis privalo ne vėliau
kaip prieš mėnesį iki pajamų avansinio mokesčio mokėjimo termino kreiptis į
vietos mokesčio administratorių, kad padidintų likusius pajamų avansinius
mokesčius. Pajamų mokesčio avansinė apyskaita už pirmuosius keturis
mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio
pirmojo mėnesio (sausio) paskutinės dienos. Pajamų mokesčio avansinė
apyskaita už mokestinio laikotarpio penktąjį – dvyliktąjį mėnesius
pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio (gegužės) paskutinės
dienos.
Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti pajamų avansinį mokestį mokėti pagal
apskaičiuota einamųjų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumų.
Jeigu, mokesčio mokėtojas pasirinko pajamų avansinį mokestį mokėti
pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumą,
pajamų mokesčio avansinė apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno
mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 3 darbo dienos.
Pajamų mokestis sumokamas kitą darbo dieną po metinės pajamų mokesčio
deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo. Jeigu mokestis (avansinis
mokestis) sumokamas ne laiku, Mokesčių įstatymo administravimo tvarka
skaičiuojami delspinigiai.
Jei mokesčio mokėtojas pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo mažesnę
sumą ir per mažai sumoka į biudžetą, jam Mokesčių administravimo įstatymo
nustatyta tvarka skiriamos ekonominės sankcijos (baudos arba sankcijos).
Kad būtų aiškiau 3.1.1 lentelėje pateikiama IĮ FAPM deklaravimo ir mokėjimo
atvejai.
3.1.1 lentelė
FAPM deklaravimo ir mokėjimo atvejai
|Eil.|Mokesčio |Apskaičiavimo tvarka|Deklaravimo terminai|Mokėjimo |
|Nr. |objektas | | |terminai
|
|1. |Pajamų |1.Mokant avansą |Avansinė apskaita |Pajamų |
| |avansinis |pagal praėjusių |pateikiama: |mokesčio |
| |mokestis |laikotarpių |1.Mokant avansą |avansas |
| | |rezultatus: |pagal praėjusių |mokamas |
| | |a) už einamųjų metų |laikotarpių |kiekvieną |
| | |sausį-balandį – 1/12|rezultatus: |mėnesį, |
| | |už praeitų metų |a) už einamųjų metų |mėnesiui |
| | |pajamų mokesčio |sausį-balandį – iki |pasibaigus iki|
| | |sumos; |einamųjų metų sausio|kito mėnesio 3|
| | |b) už einamųjų metų |31 d.; |darbo dienos. |
| | |gegužę-gruodį – 1/12|b) už einamųjų metų | |
| | |už praeitų metų |gegužę-gruodį – iki | |
| | |pajamų mokesčio |einamųjų metų | |
| | |sumos. |gegužės 31 d. | |
| | |2.Mokant avansą |2.Mokant avansą | |
| | |pagal einamųjų metų |pagal einamųjų metų | |
| | |rezultatus – |rezultatus, už | |
| | |faktiška einamųjų |kiekvieną einamųjų | |
| | |metų mėnesinė pajamų|metų mėnesinė | |
| | |mokesčio suma. |avansinė apyskaita | |
| | | |pateikiama tam | |
| | | |mėnesiui pasibaigus | |
| | | |iki kito mėnesio 3 | |
| | | |darbo dienos. | |
|2. |Pajamų |1.Einamiesiems |Einamųjų metų pajamų|Pajamų |
| |mokestis |metams pasibaigus |mokesčio apyskaita |mokesčio |
| | |apskaičiuojamas |pateikiama metams |nepriemoka |
| | |faktiškas pajamų |pasibaigus iki kitų |turi būti |
| | |mokestis už tuos |metų gegužės 1d. |sumokėta |
| | |metus ir | |pirmąją darbo |
| | |prilyginamas; su | |dieną po |
| | |sumokėto avansinio | |pajamų |
| | |pajamų mokesčio | |mokesčio |
| | |suma; | |apyskaitos |
| | |2.Nustatoma arba | |pateikimo |