Indostano p-lis
5 (100%) 1 vote

Indostano p-lis

INDOSTANO PUSIASALIS

Indostano pusiasalis (plotas 2 mln. km2) – tai Pietų Azijos dalis, įsiterpusi tarp Arabijos jūros ir Bengalijos įlankos, ir besitesianti į pietus iki 80 š.pl. Šis pusiasalis yra išsidėstęs ant Indijos platformos, sudarytos iš suraukšlėtų kristalinių uolienų, daugiausia gneisų, kurie išeina į paviršių didelėje pusiasalio teritorijoje. Šiaurvakarinė Indostano (apie 500 000 km2) yra padengta bazaltinėmis uolienomis, kurios suformavo plato, ribojamą stačių terasų.

Platus Narmados upės slėnis dalina Indostaną į 2 dalis – Centrinę Indiją ir Dekano plokščiakalnį.

Centrinės Indijos šiaurėje iškyla raukšlinis, luistinis Aravalio kalnagūbris. Tai pusiau nuardyti proterozojaus kalnai, kurių maksimalus aukštis daugiau nei 1700 m. Į rytus driekiasi skydinis Malvos plato, kurio vidutinis aukštis siekia 500 m. Šiaurinis jo kraštas sudaro Indostano pusiasalio sieną, o pietinis – Vindhjos ir Kaimūro kalnus. Piečiau Narmados upės išsidėstęs raukšlinis, luistinis Satpūro kalnagūbris, o į rytus – luistiniai Machabėjo kalnai ir skydinis Čhota – Nagpūro plato.

Pietinė Indostano dalis yra užimta vulkaninio Dekano plokščiakalnio, kurio vidutinis aukštis – 800 m. Vakarinis jo kraštas vadinamas Vakarų Gatų luistiniu kalnagūbriu (vidutinis aukštis – 1300 m, o maksimalus virš 2600 m), o rytinis pakraštys analogiškai vadinamas luistiniais Rytų Gatais, nors vientiso kalnagūbrio ten nėra. Pietuose Vakarų ir Rytų Gatai susijungia sudarydami aukščiausią Dekano dalį su aukščiausia viso Indostano viršūne Anaimūdžiu (2698 m).

Viduriniai Dekano daliai šiaurės vakaruose būdingi stališki plato arba plokšti kalvynai, sudaryti iš bazaltų ir išraižyti upių slėniais. Pietinėje ir rytinėje dalyse vyrauja plokščias kristalinis paviršius su atskirais paaukštėjimais ir kalvagūbriais.

Apibendrintai kalbant, Indostano reljefas turi sudūlėjimo bruožų, jį veikia akumuliaciniai ir denudaciniai procesai.

Indostano klimatas – musoninis su ryškiu kritulių sezoniškumu (iki 95% vasaros lietingą sezoną) ir ilgu (iki 8 mėn.) sausuoju sezonu. Beveik visur aiškiai išreikštas vasaros kritulių maksimalumas, susietas su pietvakarių musonu. Tiktai pietrytiniam Indostano pakraščiui pagrindinę drėgmę atneša šiaurės rytų žiemos musonas, kuris ją gauna pereidamas per Bengalijos įlanką. Ypač daug kritulių ten, kur drėgniems musoniniams vėjams kelią pastoja kalnai: Malabaro pakrantėje, Vakarų Gatų šlaituose (6000 mm) ir kitur. Ypač sausas klimatas yra vidiniuose Indostano rajonuose, užtvertuose kalnais nuo pietvakarių ir pietryčių musonų. Čia iškrenta 1000- 500 mm kritulių per metus.

Visam Indostanui būdinga aukšta temperatūra visus metus. Ypač karštos dienos būna prieš vasaros musono pradžią, kada vidutinė temperatūra siekia +32 C, o kartais +40 C ir daugiau. Pats karščiausias mėnuo Indostane yra gegužė. Per kitus vasaros mėnesius, kada pučia drėgnas musonas, vidutinė temperatūra siekia +28 C. Temperatūra vėsių mėnesių metu t.p. aukšta.

Beveik visos Indostano upės prasideda Vakarų Gatuose ir įteka į Bengalijos įlanką. Iš didžiausių upių tik Narmada ir Taptis įteka į Arabijos jūrą.

Upių vandens lygis labai priklauso nuo musoninio lietaus. Jo metu nuteka virš 80% viso metinio upių nuotėkio. Didelė jo dalis, ypač mažų upių, panaudojama drėkinimui. Indostano upės, ištekančios iš vakarinio Gatų šlaito, turtingos ir hidroenergetiniais ištekliais.

Kadangi centrinėje pusiasalio dalyje paviršinių vandenų ištekliai labai maži, tai planuojama permesti dalį Gango baseino vandenų į Narmadą, o iš jos – į Godavarį ir Kaverį.

Dirvožemių pasiskirstymą pusiasalyje nulemia uolienos: ant kristalinių uolienų (granitų ir gneisų) dūlėjimo produktų formuojasi įvairių tipų raudonžemiai; yra didelių ,,medvilnės dirvožemių” (juodžemiai) arealų, kurie formuojasi ant vulkaninių uolienų. Indostano pusiasalio dirvožemiai neturtingi humuso ir azoto, o didelis musoninio lietaus intensyvumas, purių nuogulų susidarymas, miškų besaikis kirtimas ir menka agrotechnika yra aktyvios erozijos priežastis.

Indostano geografinių zonų diferenciaciją nulemia drėgmės pasiskirstymas. Priešvėjiniuose Vakarų Gatų šlaituose yra drėgnųjų tropinių miškų zona, o Indostano vidinės dalies paaukštėjimų priešvėjiniuose šlaituose – drėgnųjų musoninių miškų zona. Vidinėse plato dalyse bei tarpukalnių daubose ir slėniuose, kurie gauna mažai kritulių viešpatauja sausųjų savanų ir retmiškių geografinė zona. Ir šiaurvakarinėje Indostano dalyje vyrauja dygliakrūmių, dygiažolių ir sukulentų savanų geografinė zona.

Indostano pusiasalio savanai būdinga tanki žolinė danga išdeganti sausuoju periodu. Iš šios žolinės dangos iškyla kandeliabrinės karpažolės, skėtiškosios akacijos, palmės. Kalnų šlaituose kai kur dar išliko tikmedžių, palmių, bambukų, sandalmedžių miškai. Prie gyvenviečių dažnai galima pamatgyti nuostabų banjamo medį arba kitaip vadinamą indiškąjį figmedį. Malabaro pakrantėje auga kokosinės palmės, suteikdamos išskirtinumą kraštovaizdžiui. Smėlingosios vietos yra apaugusios mangrovų augmenija. Didelius plotus pusiasalyje užima medvilnės laukai – tai pagrindinė Pietų Indijos kultūra. T.p. yra
paplitę cukranendrių, žemės riešutų, kukurūzų, sorų laukai. Ypač drėgni Indostano raj., kur trumpas sausasis periodas anksčiau tankiai buvo apaugęs drėgnaisiais tropikų miškais, kurie sudarydavo nepereinamas tankynes iš palmių, bambukų, sandalmedžių ir kt. medžių. Sprendžiant pagal šių miškų liekanas – tai miškai artimi ekvatorinės juostos miškams. Ypač stipriai iškirsti miškai būdingi Koromandelio krantui ir kt. vietom. Jų plotai užimti ryžių plantacijomis ir kt. kultūrom.

Šiuo metu Jūs matote 59% šio straipsnio.
Matomi 886 žodžiai iš 1492 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.