Kad galėtų apdoroti duomenis, kompiuteris turi juos kur nors sukauptus laikyti. Šios atmintinės negali būti didelės: pastovioji ir pagrindinė.
Kompiuteris gali įsiminti tik tuomet, kai turi įrenginius, veikiančius įmagnetinimo principu; juose išjungus srovę, įmagnetinimas išlieka. Tačiau vidinės atmintinės įmagnetinama tik nedidelė dalis – pastovioji atmintinė, o pagrindinė atmintinė neįmagnetinama: kol kompiuteris įjungtas, ja teka elektros srovė, o išjungus kompiuterį ir nutrūkus elektros srovei, visa atmintinėje buvusi informacija dingsta. Vadinasi, reikia išorinių įrenginių, kurie padėtų kaupti ir laikyti kompiuterio tvarkomą ar sutvarkytą informaciją. Šie įrenginiai vadinami išorine kompiuterio atmintine arba tiesiog informacijos kaupikliais.
Išoriniai kaupikliai (Backing Storage) yra:
• magnetinių diskų įrenginiai;
• optinių diskų įrenginiai;
• magnetinių juostų įrenginiai;
• magnetinių kasečių įrenginiai;
• kieto kūno įrenginiai;
• masinės informacijos įrenginai;
Keičiamasis magnetinių diskų įrenginys sudarytas iš diskų paketo, kuris patalpintas į įrenginį ir sujungtas su diskų pavaros mechanizmu. Paketai skiriasi diskų diametru ir skaičiumi. Minikompiuteriuose ir didžiuosiuose kompiuteriuose paplitę 11 – 10 colių diametro diskų paketas. Vieno disko paketas būna vadinamas disk catridge, kurio disko diametras būna iki 5 colių. Jis naudojamas mikrokompiuteriuose. Dirbant įrenginiui, skaitymo -rašymo mechanizmas save pozicionuoja ant kiekvieno paviršiaus pirmo takelio. Šį mechanizmą sudaro rankelių su skaitymo – rašymo galvutėmis kiekvienam paviršiaus rinkinys. Visos rankelės yra užfiksuotos tarpusavyje ir juda kartu. Diskui sukantis kelių tūkstančių apsisukimų per minutę greičiu per galvutes vyksta priėjimas prie jo paviršių.
Magnetinis diskas su skaitymo ir rašymo galvutėmis
Takeliai vertikaliai virš vienas kito sudaro cilindrą. Vienas sektorius 8 – 128 takeliai
Kiekvieno disko paviršius sudarytas iš magnetinės medžiagos. 6 diskų pakete yra 10 įrašymo paviršių, o 11 diskų pakete – 20 įrašymo paviršių. Kiekvienas paviršius padalijamas į koncentriškus takelius (=200) ir sukomponuojamas į cilindrus, kiekvienas takelis padalijamas į sektorius (8 – 128) (10.2 pav).Diskai pekete nėra atskiriami. Todėl 6 ar 11 diskų visada laikomi vienu vienetu.Tokių diskų paketo talpa – virš 1 Gbaito.
Neišmontuojamieji diskai
Būna viename neišardomame korpuse. Dauguma jų – tai Winehesterio tipo diskai, kurie naudojami mažose kompiuterinėse sistemose ir asmeniniuose kompiuteriuose. Jie yra mažesnio diametro – 3,5,8 colių. Juos pradėjo gaminti IBM, o dabar gamina daugelis. Tai hermetiniame korpuse įmontuoti standžios konstrukcijos kompaktiškai supakuoti diskų paketai. Galvutės guli ant diskų paviršių diskui sustojus! Gali dirbti drėgnoje ir agresyvioje patalpoje, yra didelės talpos.
Magnetinių diskelių įrenginiai
Yra vienos pavaros, sukantys vieną diskelį įrenginiai. Jų sukimosi greitis yra 360 aps/min ir yra bent 10 kartų mažesnis negu Winchesterio. Mikrodiskeliai (microfloppy) yra 3.5 colio. Įmontuoti į kietą plastmasinį apvalkalą. Apvalkale yra griovelis, kuris automatiškai atidengiamas įterpus diskelį į kišenę, pastument spyruokliuojantį dvipusį dangtelį ir atidengiant diskelio paviršių. Diskelio talpa – 1.4 Mbaito. Naudojama kaip: mikrokompiuterio programinės įrangos nešėjai, duomenų kaupikliai iš vieno įrenginio juos pernešant įkitą, kaip mažų kietų diskų informacijos kopijų laikymo priemonės.
PK naudojami 5.25 ir 3.5 colio diskeliai. 5.25 colio disketės, esančios lanksčiame plastmasiniame voke, jau seniai nebenaudojamos. Pirmosios tokios disketės buvo pagamintos 1976 metais ir buvo vienpusės. PK vis dar naudojamos 3.5 colio disketės (SONY, 1981m.), įdėtos į uždarą standų plastmasinį voką. Jos yra kur kas patikimesnės, ilgaamžiškesnės, joms skirtas disketinis kaupiklis yra mažesnis, tačiau jo talpa ir informacijos perdavimo greitis nebetenkina šiuolaikinio vartotojo.
Disketės paviršius yra lygus, padengtas trinčiai atspariu ferolaku. Kaupiklio galvutė juda tiesiai nuo disketės centro jos išorės link ir atvirkščiai. Informacija įrašoma į koncentrinius takelius, kurie yra suskirstyti į sektorius. Takelių ir sektorių skaičius priklauso nuo disketės kokybės, informacijos kodavimo būdo, naudojamo formato ir kaupiklio. Viename sektoriuje dažniausiai telpa 512 baitų duomenų. Pvz., 3.5 colio 1.44 Mbaito disketės kiekvienoje pusėje yra 80 takelių, sudarytų iš 18 sektorių. Sektoriaus takelyje telpa 512 baitų informacijos.
Disketinio kaupiklio našumas nusakomas kreipimosi trukme (100 – 500 ms) – laiku per kurį kaupiklis suranda informaciją arba informacijos perdavimo greičiu (apie 30 kbaitų/s).
Kiti įvairūs įrenginiai
Plačiau aptariami kompaktiniai diskai (CD), nes jie šiandien turbūt labiausiai paplitusios informacijos saugojimo laikmenos mūsuose. Taip pat aprašyta universalių skaitmeninių diskų (DVD), sandara ir veikimo principai, nes jie sparčiai plinta ir atrodo jų laukia nebloga ateitis. Į darbą taip pat įtrauktos, nors ir ne taip plačiai aprašytos informacijos laikmenų naujovės, bei kiti prietaisai susiję su informacijos laikymu, nes šios naujosios technologijos po kurio laiko turėtų
pakeisti laikmenas naudojamas šiandien. Nesigilinama į informacijos laikmenų istoriją ir kūrimą.
Optinių diskų įrenginiai naudoja lazerius duomenims įrašyti ir skaityti.
CDROM technologija
CDROM diskai yra skirti tik skaitomos (read only) informacijos saugojimui. Rašymo į CDROM pagrindai yra paimti iš muzikinių plokštelių rašymo metodo -naudojamas besisukantis diskas su spiralės formos takeliu.
Optiniame rašyme lazerio spindulys panaudojamas ne tik informacijos įrašymui, bet ir jos nuskaitymui. Pradinis įrašas į diską padaromas ant poliruoto stiklinio disko, padengto 0,12-0,15 um(mikrometras,10-6metro) lako, jautraus šviesai, sluoksniu. Rašymas vyksta lazerio spindulio pagalba. Spindulio paveiktos sluoksnio vietos panaikinamos tirpikliu ir lako paviršiuje kas 1,6 um susidaro 0,12 um aukščio ir 0,6 um pločio kauburėliai. Šie kauburėliai vadinami pitais (paviršiaus informacinis vienetas analogiškas dvejetainėje sistemoje bitui). Jų ilgis atsižvelgiant į įrašomus duomenis būna nuo 1 iki 3 um. Išsidėstę paeiliui pitai sudaro spiralinį takelį, kuris prasideda disko centre.
Diskų kopijų gaminimas taip pat panašus į patefono plokštelių tiražavimą. Nuo stiklinio disko, padengto laku, gaunamos metalinės kopijos, kurios ir naudojamos kaip matricos presuojant karšto (skysto) polikarbonato diskus. Ant šių diskų užgarinamas metalo sluoksnis atlieka reflektoriaus funkciją. Gauti diskai padengiami skaidriu apsauginiu polikarbonato sluoksniu, atspariu mechaniniam poveikiui, drėgmei ir temperatūrai.
Kompaktinio disko pjūvis
CDROM diskų fiziniai parametrai yra pateikiami.
Diametras (mm) 120
Disko storis (mm) 1,2
Informacinio sluoksnio storis (mm) 1,2
Takelio plotis (um) 1,6
Minimalus pito ilgis (um) 0,83
Maksimalus pito ilgis (um) 3,1
Pito plotis (um) 0,4
Pito gylis (um) 0,1
Tarpeliai tarp pitų (um) 1
Tarpai tarp takelių (um) 1,6
Naudojamo lazerio bangos ilgis (nm) 780
Vieno sluoksnio talpa (Gb) 0,65
CD-R technologija
Kalbant apie visus kompaktinius diskus pridedama dalis „tik skaitomi diskai“ (read only discs) Tai primena, kad juos galima skaityti su kompaktinių diskų grotuvais ir CDROM įrenginiais, bet informacijos juose šiais įrenginiais pakeisti negalima. Tai yra naudinga, kai reikia pagaminti daug disko kopijų už žemą savikainą, bet nenaudinga, kai kopijų skaičius yra mažas.