Informacinių technologių raida
5 (100%) 1 vote

Informacinių technologių raida

Įvadas

Dabartinis laikmetis vis dažniau tapatinimas su Informacijos amžiumi. Tokius vertinimus paskatina spartus naujų informacinių technologijų integravimasis į mūsų kasdienybę, prasideda masinis Internet tinklo naudojimas vis didesnę reikšmę įgyja naujų idėjų generacija bei projektavimas, ima dominuoti intelektualiu darbu pagrįstas verslas ir pan. Gebėjimas rasti ir tinkamai pasinaudoti informaciją tampa individo siekimo realizuoti sau iškeltus tikslus ašimi.

1995 m. gegužės mėnesį Europos Sąjungos iniciatyva buvo sutelkta ekspertų grupė, kuriai pavesta įvertinti socialinius bei visuomeninius informacinės visuomenės aspektus. Pagrindinė nepriklausomos ekspertų grupės užduotis – nauju, nesuinteresuotu žvilgsniu įvertinti, kaip visą visuomenės gyvenimą aprėpiančios informacinės ir komunikacinės technologijos gali įtakoti europiečių gyvenimo būdą, pakeisti gyvenimo lygį, atsiliepti įvairiems socialiniams sluoksniams, keisti darbo sąlygas bei kokybę; leidinio autoriai nepaliko nuošalyje ir demokratijos bei media plėtros. Darbo ataskaita pavadinta Building the European Information Society for Us All.

Lietuva aktyviai žengia į Europą. Šis sudėtingas kelias – ne vien ekonomikos kilimas, tarptautinių sutarčių pasirašymas ir įstatymų harmonizavimas. Ilgesnis bei sudėtingesnis, neretai ir skausmingas procesas – socialinis persiorientavimas, europietiško mentaliteto suvokimas. Mums kuo anksčiau reikėtų suvokti europiečių ateities viziją, matyti, ko jie tikisi ir ko būgštauja. Vienam iš svarbiausių šios vizijos aspektų – informacinės visuomenės modeliui ir skiriamas nepriklausomos ekspertų grupės raportas.

Autoriai skiria informacijos ir žinojimo, duomenų perdavimo ir žmonių komunikacijos sąvokas. Dauguma šiandienos telekomunikacijos sistemų yra tiesiog duomenų perdavimo sistemos. Raporte didžiausias dėmesys skiriamas tam, kaip informacija gali tapti naudingomis žiniomis. Taip “informacinė ekonomika” gali tapti “žiniomis paremta ekonomika”. Informacinės ir komunikacinės technologijos turi didelę augimo potenciją, teikdamos vis daugiau gaminių ir paslaugų.

Raporto autoriai didžiausią dėmesį skiria humaniškajam informacijos ir techninės komunikacijos aspektams. Pati technologija savaime nėra nei gera, nei bloga. Tiesiog žmonės suteikia jai kažkokias funkcijas, panaudoja vienaip ar kitaip. Istorija rodo, kad technologinis progresas negreitai pakelia bendrąjį gyvenimo lygį – tai priklauso nuo ilgai trunkančių žinojimo ir institucinių procesų. Naujos technologijos vieniems žmonėms gali suteikti milžiniškas perspektyvas, o kiti lieka progreso šalikelėje, netekdami darbo ar prarasdami įgūdžius. Visa tai taikytina ir informacinėms bei komunikacinėms technologijoms.

Informacinės visuomenės kūrimas turi ir kitą žmogiškąjį aspektą. Informacinė visuomenė galbūt ateityje bus tiek įvairi, kiek įvairūs industrinės visuomenės modeliai. Tradicinės etninės Europos struktūros turėtų patirti esmingų pakitimų, nes juk informacinės visuomenės sąvoka suponuoja atvirumą ir sienų bei ribų susilpnėjimą bei nykimą, aktyvų Europos etoso solidarumo augimą.

Raporto autoriai akcentuoja keturis informacinės visuomenės aspektus.

Pirma, informacinę visuomenę reikėtų vertinti kaip “besimokančią visuomenę”. Mokymasis ir žinių gilinimas turi trukti visą gyvenimą. Galimybė gauti informaciją ir sugebėjimas ją suvokti nėra tapatūs dalykai. Reikia būti tikriems, kad galimybė gauti norimus duomenis “informaciniuose greitkeliuose” stimuliuos “žiniomis paremtos ekonomikos” plėtrą.

Antra, informacijai vaidinant vis didesnį vaidmenį žmonių gyvenime, nekelia abejonių, kad informacinės visuomenės piliečiai vis labiau priklausys nuo informacijos, o ne kontroliuos ją. Kuo toliau, tuo labiau informacinės paslaugos (ir technologijos) skverbiasi į individualų žmonių gyvenimą, įgydamos įvairias formas. Tai ir individualios darbo sutartys, vartojimo profiliavimas, individuali sveikatos priežiūra, individualus draudimo planavimas ir t. t. Iš vienos pusės, tai didina kiekvienos tokios paslaugų sistemos efektyvumą, geriau atitinka kiekvieno asmens poreikius, bet, iš kitos pusės, tai gresia invazija į asmeninį gyvenimą ir mažina socialinį solidarumą.

Trečia, telekomunikaciniai tinklai tampa vis svarbesniais kasdieninėje žmonių veikloje (darbas, poilsis, ryšiai su administracija, bankais ir t. t.). Tada žmonių veikla ima vis daugiau remtis tikrovės atspindėjimu (virtuali tikrovė), o ne pačia realybe. Toks ryšių pobūdis suteikia daug patogumų (operatyvesnis gaminių tiekimas bei paslaugų teikimas, mažiau nelaimingų atsitikimų bei fizinių traumų), tačiau virtuali tikrovė nėra realybė. Kai kurie iš mūsų nepajėgtų prisitaikyti prie egzistavimo virtualioje tikrovėje.

Ketvirta, kiekvienas stambus socialinis, ekonominis ar technologinis pasikeitimas turi savo privalumų, už kuriuos, deja, tenka mokėti. Informacinė visuomenė nėra išimtis. Pramonės struktūros pasikeitimus lydi darbo vietų netekimai, nauji darbo kokybės reikalavimai ir pan. Organizacijos bei jų darbuotojai turi parodyti didelį lankstumą, kad neatsiliktų nuo inovacijų, laiku įgytų reikiamus įgūdžius. Čia vėl iškyla nedarbo ir perkvalifikavimo problemos.

Be jokios abejonės, naujos informacinės ir
komunikacinės technologijos suteikia naujas darbo ir kūrybos galimybes. Jų taikymas leidžia efektyviau, racionaliau panaudoti energetinius, medžiaginius ir kapitalo išteklius, turtinti visuomenę; suvienodinti miesto ir kaimo plėtotę; kurti naujas, labiau decentralizuotas organizavimo formas; decentralizuoti ir demokratizuoti visuomenę. Svarbu tai, kad didesnis gamybinis augimas labai priklauso nuo technologinio, ekonominio ir socialinio matmens proporcingumo. Tad lygiai kaip naujų technologijų taikymas įmonėje yra įvairiapusės analizės objektas ir retai tesiremia vien technologiniais kriterijais, taip ir socialinis prisitaikymas prie naujų informacinių ir komunikacinių technologijų turi būti diskutuojamas ir ieškoma tinkamo informacinės visuomenės ekonominės bei socialinės integracijos įvertinimo.

1.1 Informacinių technologių raida

Informacija – tai žinios, kurias galima perduoti, priimti ir įsiminti. Jutimo organai (regos, klausos, lytėjimo ir kiti) informaciją iš aplinkos perduoda į smegenis , o šios ją apdoroja ir kontroliuoja tolesnius mūsų veiksmus. Taip mes suvokiame aplinką, kurioje gyvename, įgyjame įgūdžių ir patirties.

Netgi paprasčiausi vienaląsčiai gyvūnai geba justi aplinkos veiksnius (pavyzdžiui, šviesą, maistą) ir į juos reaguoti. Tobulesnės sandaros būtybės gali ne tik instinktyviai reaguoti į aplinką, bet ir apdoroti ar įsiminti informaciją. Štai paukščiai, pastebėję vanago šešėlį, tuojau sprunka į krūmus, voverės rudenį paslepia maistą ir žiemą, bado metu, jį atsikasa. Tai padeda išgyventi gamtoje. Kai kuriuos gyvūnus įmanoma išmokyti apdoroti ir dar sudėtingesnę informaciją: išdresiravus šunį jis gali lengvai atlikti įvairias komandas, beždžionės išmoksta naudotis įvairiais įrankiais ir t.t.

O žmogus, kitaip negu kitos būtybės, dar ir sąmoningai mąsto. Tačiau ir jis netapo toks iš karto. Per ilgą evoliucijos raidą ištobulėjo jo smegenys, todėl apdorojo daugiau informacijos. Taip žmogus pradėjo vartoti primityviausius įrankius, palaipsniui perėjo prie sudėtingesnių ir sudėtingesnių ir pagaliau tapo tokiu, kokį mes dabar visi matome.

Pirmykštės bendruomenės nariai dar neturėjo savo kalbos. Jie buvo tarsi izoliuoti vieni nuo kitų. Savo nuotaiką, idėjas perduodavo sutartiniais judesiais ir riksmais. Tačiau, vis dėlto, tai buvo jau protaujanti asmenybė. Eidami į medžioklę jie suplanuodavo kaip greičiau ir saugiau pagauti žvėrį, nepasiklysti miškuose. Ilgainiui žmonės pradėjo tarti vis ilgesnius skiemenis ir taip atsirado kalba. Tai labai pakeitė jų gyvenimą. Žodžiais buvo galima išreikšti viską: savo būseną, jausmus, mintis ir t.t. Žmonės turimą informaciją perduodavo draugams, vaikams, anūkams. Taip žinios keliavo iš vieno pasaulio krašto į kitą, iš kartos į kartą, tačiau kada nors vis tiek užsimiršdavo. Todėl pirmykščiai žmonės pradėjo informaciją užrašinėti molinėse plytelėse, iškalti akmenyse. Tada raštas dar nebuvo toks tobulas kaip dabar. Buvo piešiami įvairūs simboliai ir gyvūnai.

Vėliau simboliai tapo vis įvairesni ir sudėtingesni – taip atsirado raštas. Sparčiausiai jis tobulėjo išsivysčiusiose civilizacijose. Maždaug prieš 4000m. egiptiečiai tekstus pradėjo rašyti ant papiruso. Tačiau tuo metu juos galėjo įsigyti tik turtingiausi žmonės, nors ir patys dar nelabai mokėjo skaityti. Atsiradus vis daugiau raštingų žmonių, knygų skaičius ėmė didėti. Maždaug III a. pr. Kr. Aleksandrijoje (Egipte) buvo įkurta viena pirmųjų pasaulio bibliotekų. Pasiuntiniai keliaudavo po pasaulio kraštus ir supirkinėdavo pergamento ritinius ir rankraščius. Prasidėjo didelių informacijos kiekių kaupimas ir saugojimas. Vėliau įvairiose šalyse buvo išrastas būdas popieriui gaminti. Kinijoje jį pradėta naudoti apie 105m., Japonijoje 610 m., Arabijoje 701 m. Popierius tapo patogiausia ir pigiausia priemonė ant ko rašyti, todėl greitai išplito. O knygų paklausa ir toliau kilo, todėl J. Gutenbergas 1438m. išrado spausdinimo mašiną, kuri paskatino raštingumo plitimą ir mokslo pažangą. Buvo galima pigiai ir greitai spausdinti raštus. Knygos tapo prieinamos visiems. Pradėjo eiti spauda. Bet šis informacijos perdavimo būdas buvo lėtas, nes reikėjo gabenti (pervežti) patį informacijos užrašą. Žmonės gaudavo pasenusią informaciją. Norint skubiai pranešti apie pavojų dar buvo kuriami laužai arba vykstama į kitą gyvenvietę, nes mokslas dar nebuvo tiek pažengęs, kad būtų galima labai greitai pasiųsti žinutę. Informacijos perteikimo greitis ir tikslumas įvairiais atstumais iš esmės labiausiai pasikeitė XIX a. 1837m. amerikietis S. Morzė išrado telegrafo aparatą. Juo buvo galima greitai pasiųsti informaciją įvairiais atstumais. Telegrafo kabeliai buvo nutiesti tarp didžiųjų pasaulio miestų. O 1839m. atsirado ir Vilniuje. Tačiau norint juo naudotis reikėjo mokėti Morzės abėcėlę, kuri sudaryta iš taškų ir brūkšnių. Šis būdas yra gana keblus, nes galima greitai susipainioti. Norėdamas to išvengti amerikietis A.G.Belas 1837m. išrado telefoną. Juo buvo galima greitai perduoti garsą iš vieno telefono aparato į kitą. Visa tai labai pagreitino informacijos perdavimą, nes nebereikėjo rašyti laiškų ir laukti kol jie pasieks adresatą , tapo įmanoma labai greitai susisiekti su tolimomis
Vėliau pradėta ieškoti būdų kaip informaciją perduoti be telefono ar telegrafo laidų. Informacijos mainai ir toliau tobulėjo.

1895 m. rusų mokslininkas A.Popovas sukūrė pirmąjį radijo imtuvą. O 1901 m. perduotas signalas iš Europos į Ameriką. Radijo bangos galėjo sklisti erdvėje, joms nebereikėjo kabelių kaip telefonui ar telegrafui. Iš radijo stoties transliuojamų laidų galėjo klausytis daug gyventojų.

Sekantis tobulėjimo etapas buvo ieškoti būdų kaip perduoti vaizdą. Teoriškai ši galimybė jau buvo pagrįsta XIX amžiaus 8 – 9 dešimtmetyje, bet niekaip nerasta būdų kaip tai padaryti. Pirmuosius optinius mechaninius prietaisus vaizdui suskaidyti elementais 1884 m. sukūrė P. Nipkovas (Vokietija). 1907 m. B. Rozingas (Rusija) sukūrė prietaisų kurie tapo dabartinės televizorių sistemos pagrindu. Maždaug po 30 metų labiausiai išsivysčiusiose šalyse pradėtos transliuoti reguliarios televizijos laidos. Gyventojai galėjo ne tik girdėti garsą, kaip per radiją, bet ir matyti vaizdą. Prasidėjo filmų, televizijos laidų kūrimas. Informacijos perdavimas toli pažengė į priekį.

Tačiau žmogus stengėsi automatizuoti ne tik fizikinį bet ir protinį darbą – informacijos apdorojimą. Šiam tikslui ir buvo pradėta kurti elektronines skaičiavimo mašinas. 1945 m. JAV sukurta pirmoji elektroninė mašina, skirta balistikos (artilerijos) uždaviniams spręsti. Tai buvo ENIAC. Ilgainiui tokio tipo mašinos tobulėjo, jų taikymo sritis nuolat plėtėsi, jos pradėjo apdoroti vis įvairesnę ir įvairesnę informaciją. O 1976 m. JAV buvo sukurtas ir pirmasis asmeninis kompiuteris APPLE. Iš pradžių jie buvo labai brangūs, griozdiški, dažnai gesdavo. Dėl to juos naudojo daugiausia mokslininkai.

Ištobulėjus elektronikai kompiuteriai labai atpigo ir smarkiai padidėjo jų galimybės. Šiuo metu jie gali apdoroti tekstinę, vaizdinę, grafinę, garsinę ir kitą informaciją. Jie įsikišo į viso pasaulio žmonių gyvenimą. Didžiųjų pasaulio bankų, gamyklų darbą iš dalies valdo kompiuteriai. Jie patys gali kontroliuoja kitų įrenginių darbą, parduotuvėse skaičiuoja pirkinių kainas. Taigi daug darbo iš žmonių perima kompiuteris. Mes jau nebegalime savo rankomis padaryti tokių kokybiškų daiktų, kuriuos padaro kompiuterinės technologijos. Žmonės ir kompiuteriai bendrauja skirtingai: kalba ir daina sklinda garso bangomis, kurių kiekvienas tonas kompiuteryje virsta 1 ir 0 rinkiniu, vaizdas ir kita informacija taip pat perteikiama dvejetaine sistema. Kad ir ką galvotume – elektroninė kompiuterių kalba yra ateities kalba. Ateityje juo naudotis reikės išmokti taip kaip skaityti ar rašyti.

Tačiau didžiausią perversmą ryšių technologijose padarė Interneto atsiradimas. Kad ir kaip keista, bet jis buvo kurtas ne tokiems tikslams kaip dabar naudojamas. JAV reikėjo patikimos kompiuterinės sistemos, kuri išliktų gyvybinga net branduolinio smūgio atveju, kai sunaikinus vieną valdymo centrą, jo valdymą perimtų kitas ir t.t. Tokia sistema įgavo pirmąjį veikiantį pavidalą 1969 m. ir vadinosi Arpanetas. 1971 m. per kompiuterių tinklą buvo pasiųsta pirmoji elektroninio pašto žinutė. Po poros metų R. Metkalfas sukūrė technologiją Elthernet, skirtą palaikyti ryšiui tarp atskirų kompiuterių, ir sukonstravo pirmąsias tinklo kortas. Vėliau, praėjus didžiausiam karo pavojui, rinkos jėgos išstūmė šią sistemą iš vyriausybės glėbio. Tačiau ji, kaip pagrindinis Interneto kamienas, veikė tik iki 1990m. Specialaus tinklinio protokolo TCP/IP sukūrimas žymi, jog atsirado Internetas. Tais pačiais 1990m. Šveicarijoje buvo sukurtas WWW (pasaulinio voratinklio) prototipas. Prasidėjo masinis Interneto serverių augimas. WWW dokumentai gali būti įvairiausių formų: tekstas, grafika, vaizdas (video), garsas (audio). Internetas stumia gyvenimą už senų fizikinių laiko ir erdvės ribų, įgalina klajoti po pasaulį neišeinant iš namų, susipažinti su naujais žmonėmis, keistis mokslinių tyrimų rezultatais su kolegomis visame pasaulyje, skaityti ką tik pasirodžiusius straipsnius ir t.t. Dešimtys milijardų skaičiais užkoduotų žodžių kasdien cirkuliuoja Internete. Informacinės technologijos plinta ir tobulėja neregėtu greičiu. Bet kokią informaciją galima paskleisti po pasaulį per dieną. Niekas nežino kokie ryšių tinklai seks po Interneto.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 2231 žodžiai iš 6617 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.