Informatikos samprata
5 (100%) 1 vote

Informatikos samprata

Informacija

Informacijos ir informatikos samprata.(1)

Informatika – tai žinios, kuriasgalima perduoti, priimti, įsiminti.Informaciją nuolat gauname iš aplinkos. Ji mus pasiekiai per jutimo organus.Pav., pažvelgę pro langą,matome, koks lauke oras.Pirmąją informaciją žmogus gauna jau gimdamas. tai tėvų paveldėta genetinė informacija. Visą kitą informaciją žmogus gauna iš aplinkos, daugiausia iš kitų žmonių. Vaikai mokosi iš tėvų, vyresniųjų ir daugiau žinančių draugų.Turimą informaciją žmogus perduoda kitiems, bet ir naudoja ją.

Informacijos apykaita vyksta ne tiktarp žmonių, bet ir visoje gyvoje gamtoje. Net paprasčiausi vienalasčiai organizmai geba justi aplinkos veiksnius – šviesą – ir į juos reguoti.Tačiau kitaip negu kitos gyvos būtybės, žmogus perduoda, priima, įsimena ir netgi apdoroja informaciją – naudojasi ne tik jutimo organais, bet ir dirbtinėmis priemonėmis. Jau gilioje senovėja žmonės svarbiausiais žinias iškaldavo akmenyje, užrašydavo molinėse plytelėse, kad tos žinios išliktų ir būtų perduotos ateities kartoms. Laikius bėgant rašto reikmenys tobulėjo: atsirado papirusas, popierius.

Didžiulį perversmą saugant informaciją padarė spauszdintas žodis.Spausdintose knygose kaupėsi labai daug informacijos. Tai – žmonijos atmistis.Informacijos perdavimą labai pagreitino elektrinės ryšio ppriemonės – telefonas, radija, televizija. Tačiau elektinis ryšys turi savo trūkumų – brangiai kainuoja, neišvengiamas informacijos iškraipymas, klaidos.Todėl šio šimtmečio viduryje atsirado naujas mokslas, vadinamas informacijos teorija.

Žmogus stengiasi automatizuoti ne tik fizinį darbą, bet ir protinį darbą – informacijos apdorojimą. Šiam tikslui ir buvo sukurtos elektorinės skaičiavimo mašinos. Pastaruoju metu jos vadinamos kompiuteriais.Mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugijimą ir, svarbiasia apdorojimą – vadinamas informatika.

Diskretieji ir tolydieji dydžiai.(2)

Informacija yra abstrakti sąvoka. Tai pati ąinia, o ne konkreti jos išraoška. Konkretumo prireikia, kai norime informaciją kam nors perduoti. tada ją išreiškiame pranešimu.Pranešimas – tai konkreti informacijos išraiška.Pranešimai gali būti perduodami įvairiais signalais: šviesa, garsu, kvapu, elektros srove.Asmuo, siunčiantis pranešimą, vadinamas pranešimo siuntėju, o asmuo, priimantis pranešimą gavėju.Pranešimo siuntėjas ir gavėjas turi būti iš anksto susitarę, kokiu signalu bus perduodamas pranešimas.

Signalo prigimtis yra fizinė. Todėl signalą galimaišmatuoti ir nustatyti jį apibūdinančius dydžius, pvz., stiprumą, trukmę. Šie dydžiai ir panaudojami pranešimui išreikšti. Siuntėjas pranešimą išreiškia tam tikrų dydžių signalu, o gavėjas išmatuoja gautą signalą ir atpažysta, kas juo buvo perduota.

Pagal informacijos išraiškos būdą dydžiai skirstomi į tolydžiuosius ir diskrečiusius. Tolydžiais vadinami tokie dydžiai, kurių reikšmių skaičius bet kuriame intervale yra begalinis. Tolydieji dydžiai reiškiami tolydžiaisiais signalais.Pvz: ilgių atžymos, žemėlapis.Preišingi tolydiesiems dydžiams yra diskretieji dydžiai. Žodis diskretus reiškia nutrūkstamą, sudarytą iš atskirų dalių. Diskrešiaisiais vadinami tokie dydžiai, kurių reikšmių skaičius bet kuriame baigtiniame intervale yra baigtinis. Diskretieji dydžiai reiškiami diskrečiaisiais signalais.Pvz: Jono ūgis 156 cm, nubrėšta 24 cm atkarpa.

Kad perduodama ir apdorojama tolydžioji informacija išliktų tiksli, ji diskretizuojama.Daug kartų perduodant tolydųjį signalą, paklaidos gali nepastebimai virsti stambiomis klaidomis. Todėl tehnikoje vis labiau įsigali diskretusis informacijos vaizdavimo būdas. Daugėja matavimo prietaisų, kuriuose vietoj skalės su rodykle yra skaitmeninis indikatorius.

Informacijos kodavimas.(5)

Seniausia žmonių bendravimo priemonė yra šnekamoji kalba. Čia informacija išreiškiama garsais. Iš garsų sudaromi žodžiai, iš žodžių – sakiniai. Šnekamoji kalba gerai tinka informacijai perduoti. Jai išsaugoti žmonės sukūrė raštą. Pirmieji ženklai buvo piešiniai, kurie reikšdavo juose pavaizduotus daiktus arba veiksmus. Vėliau piešiniai tapo hieroglifais. Čia vienas žodis arba viena savoka dažniausiai žymima vienu simboliu. Tačiau šis būdas nėra patogus, nes reikia atsiminti labai daug simbolių. Laikui bėgant įvairios tautos savaip prastino abėcėlę, dauguma Europos tautų vartoja lotynų abėcėlę, turinšią 26 raides. Kiekviena jos raidė dažniausiai žymi vieną garsą. Lietuvių abėcėlę sudaro 32 raidės, tai 23 lotynų raidės ir 9 šiek tiek perdirptos lotyniškos raidės, žyminčios lietuvių kalbai būdingus garsus. Nors užrašytas raidėmis tas pats tekstas būna ilgesnis nei užrašytas hieroglifais, tačiau raidžių yra daug mažiau. Dėl to raidžių forma gali būti paprastesnė negu hieroglifų, jes lengviau įsiminti.

Mes įpratę laikyti, kad abėcėlė – tai lietuvių ar kurios kitos kalbos raidės. Tašiau informatikoje abėcėlė suprantama bendresne prasme. Abėcėlė – tai simbolių, vartojamų pranešimams išreikšti, aibė.

Kitą mums žinomą abėcėlę sudaro saitmenys. Ji turi dešimt simbolių. Be šių abėcėlių naudojamos ir kitos, tai zodijako ženklai, planetų ženklai, kortų ženklai.Kompiuteriu apdorojama informacija turi būti
išreikšta jam patogiu pavidalu. Patogiausia kompiuteriu abėcėlė turi du simbolius, kurie žymimi 0 ir 1. Ši abėcėlė vadinama dvejetaine. Vienos abėcėlės simbolių keitimas kitos abėcėlės simboliais, vadinamas kodavimu, o taisyklės, nustatančios, kaip koduoti, vadinamos kodu.

Informaciją koduoti labai paprasta, kai abi abėcėlės turi vienodą skaišių simbolių – tereikia juos suporuoti. Taigi vienu dvejetainės abėcėlės simboliu galima koduoti tik abėcėlės, turinšios dvi raides, simbolius. Norint dvejetaine abėcėle koduoti kitą abėcėlę, turinčią daugiau negu du simboliu, kiekvieną kitos abėcėlės simbolį tenka žymėti keliais dvejetainiais simboliais.

Šiulaikiniuose kompiuteriuose vartojama abėcėlė turi virš 128 simbolių. Todėl vienam simboliui koduoti dažniausiai skiriami 8 dvejetainiai simboliai. Jais galima užkoduoti abėcėlę, turinčią 256 simbolius. Kol kas daugumai kompiuterių vartotojų šitiek simbolių užtenka.

Informacijos kaupimo, saugojimo ir apdorojimo priemonės.(3)

Kitaip negu kitos gyvos būtybės žmogus perduoda, priima, įsimena ir netgi apdoroja informaciją – naudojasi ne tik jutimo organais, bet ir dirbtinėmis priemonėmis. Jau gilioje senovėja žmogus svarbiausiais žinias iškaldavo akmenyje, užrašydavo molinėja lentelėja, kad tos žinios išliktų ir būtų perduotos ateities kartoms.

Didžiulį perversmą saugant informaciją padarė spausdintas žodis. Spausdiniuose kaupėsi labai daug informacijos. Raštas tinka ne tik informacijai saugoti, bet ir jai perduoti. Vieno žmogaus parašytą tekstą perskaito kitas žmogus. Tai jau informacijos perdavimas. Informacijos perdavimą labai pagreitino elektrinės ir elektroninės ryšio priemonės – telegrafas, telefonas, radija, televizija. Tačiau šios priemonės turi ir trūkumų – brangiai kainuoja, klaidos bei informacijos iškraipymai. Todėl imta ieškoti ekonomiškesnių bei patikimesnių priemonių.

Gautą ir įsimintą informaciją nuolat lyginame, gretiname. Žmogus stengiasi automatizuoti ne tik vizinį, bet ir protinį darbą – informacijos apdorojimą. Šiam tikslui buvo sukurtos skaičiavimo mašinos. Pastaruoju metu jos vis dažniau vadinamos kompiuteriais.Pastaraisiais metais ištobulėjo elektronika. Kompiuterio sukūrimą ir visuomenės kompiuterizaciją daug kas laiko antraja tehnikos revoliucija. Kompiuteris išvaduoja žmogų nuo nuobodaus protinio darbo.

Skaičiavimo mašiną sudaro penkios pagrindinės dalys:

1) Įvesties įrenginys – informacijai įvesti.

2) Atmintis – informacijai saugoti.

3) Aritmetinis įrenginys – vygdantis skaičiavimo procesą.

4) Valdymo įrenginys – programos vygdymui kontroliuti.

5) Išvesties įrenginys – rezultatams matyti.

Informacijos matavimas,matavimo vienetai. Informacijos kiekis.(4)

Preiš gaudami informaciją žinome mažiau, ją gavę – žinome daugiau. Kiek gauname naujos informacijos, tiek padidėja mūsų žinios. Ar galima išmatuoti informacijos kiekį? Informacijos kiekis, kurį duoda vienas iš dviejų vienodai tikėtinų atsakymų į klausimą, vadinamas bitu.( paimi skaičių intervale nuo 1 iki 8 ir spėlioji koks tas skaičius) Nagrinėtame pavyzdyje bitas buvo informacijos kiekis, sumažinantis skaičių intervalą perpus. Vadinasi, su kiekvienu atsakymu gavome po vieną bitą informacijos, iš viso – tris bitus. Jeigu kuriuo nors būdu sužinotume draugo pasirinktą skaičių iš karto, tai ta žinia pateiktų mums tris bitus informacijos. Galima sakyti, kad bitas yra informacijos kiekis, padidinantis žinais du kartus.

Gyvenime dažniausiai susiduriame ne su intervalais, o su aibėmis. Tiktai tos aibės būna ne skaičių, o galimų atsakymų į klausimą. Nesunku apskaišiauoti informacijos kiekį, kai visų intervalų ilgiai dalijasi iš 2. O tai būna tuomet, kai pradinio intervalo ilgis išraiškiamas skaičiumi 2 iš n. Tada klausimų arba bitų skaičius lygys n.

Informacija ir tikėtinumas, kaip žinai, atvirkštiniai dalykai. Kuo didesnis tikėtinumas, tuo mažiau informacijos. Neįtikėtini, sencatyvūs dalykai yra informatyvūs. Informacijos negalima sutapatinti su medžiaga ar energija. Ji kitokia. Tai trešiasis visatos veikėjas. Apskritai informacija dar priklauso nuo aplinkybių. Dar blogiau, matuodami informaciją bitais, nieko – nesakome apie jos vertę, įdomumą.

Informacijos modelevimo samprata.(6)

Informacija – ta iąinios apie kokius nors objektus, fiksuotos baigtinės abėcėlės priemonėmis, t.y. pavaizduotos tekstu. Bet kurį tekstą mes vadiname informacija, jei nereikia nurodyti jo sukūrimo priežasties. O kai sakome “ informacijos modelis “, tai galvoje visada turime objektą, kurio atvaizdas yra šis modelis, vadinamas jo informacijos modeliu.

Daugelyje mokslinių disciplinį bei žmogaus veiklos rūšių susiformuoja sava iš dalies formalizuotos teūtų sudarymo sistema. Pertvarkyti tekstus įmanoma ir techniniu įrenginiu – kompiuteriu. Taip pavaizduotos žinios idealiai tinka bet kokioms komunikacijos formoms: užrašymui, persiuntimui, kodavimui.( Formulavimas – modeliavimas – algoritmavimas – programavimas – rezultatas)

Modeliavimo ir algoritmavimo atskyrimas yra sąlygiškas, nes iš esmės tai yra vieningas procesas, kuriame susilieja du skirtingo turinio aspektai. Gana ilgai į informacinį modeliavimą nebuvo kreiptas deramas dėmesys. Tai susiję su informatikos, kaip mokslo šakos, formavimosi istorija.
tiksliau jų informaciniams modeliams šiuolaikinėse programavimo kalbose teko pagrindinis vaidmuo: Atsirado į objektus orientuotos kalbos. Informaciniai modelai gaminami iš raidžių.

Patys paprasčiausi informacinio modeliavomo atvejai yra įvairūs žymenys. Tai labiausia paplitus informacinio modeliavimo tipas. Informaciniai modelai kuriami iš paprasčiausių žodžių. Mūsų veikla diktuoja savitą modeliuojamo objekto tyrimo, analizės logiką, kurią išreiškime kelais porterais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1642 žodžiai iš 5398 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.