Institucijų ir programų teikiančių paramą smulkiam ir vidutiniam verslui įvertinimas
5 (100%) 1 vote

Institucijų ir programų teikiančių paramą smulkiam ir vidutiniam verslui įvertinimas

TURINYS

ĮVADAS 2

1.VERSLO SAMPRATA 3

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO FORMAVIMOSI SĄLYGOS 3

3.SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SAMPRATA 4

4. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 6

5. PARAMOS SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTRAI ANALIZĖ IR PERSPEKTYVOS 8

6. REGIONINĖS PLĖTROS FONDO PARAMOS FORMOS SMULKIAM IR VIDUTINIAM VERSLUI 18

IŠVADOS 23

LITERATŪRA 25

PRIEDAS 26

ĮVADAS

Lietuvos kelias į rinką nėra lengvas: trūksta gerų vadybininkų, ekonomistų, tarptautinės teisės žinovų. Be jų sunku integruots tiek į Vakatų, tiek į Rytų šalių ūkius. Reikalingi specialistai , suprantantys bent jau verso organizavimo abėcėlę, gebantys dirbti kompiuteriais.

Mažosios įmonės yra Europos ekonomikos nugarkaulis. Jos yra pagrindinis darbų šaltinis ir subrandina verslo idėjas. Europos pastangos veikti naujoje ekonomikoje pavyks tik tada, kai į smulkųjį verslą bus kreipiama daugiausiai dėmesio.

Smulkaus ir vidutinio verslo samprata ir jo vykdymo vieta nuolat keičiasi. Skirtingi visuomenės sluoksniai jį vis kitaip vertina.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros klausimai sprendžiami kartu su viso Lietuvos ūkio atkūrimo, restruktūrizavimo ir integracijos į pasaulinę rinką problemomis. Smulkus ir vidutinis verslas yra šiandieninės ekonomikos varomoji jėga ir socialionio valstybės stabilumo garantas. Šio verslo reikšmės didėjimas tapo akivaizdžiu viso civilizuoto pasaulio esminiu bruožu.

Smulkaus ir vidutinio indėlis į užimtumo didinimą, naujų darbo vietų kūrimą, naujos technikos ir teachnologijos panaudojimą, visiškai naujų veiklos sričių atsiradimą ir plėtojimą yra be galo didelis . Kyla klausimas , o kas gi teikia paramą smulkiam ir vidutiniam verslui atsirasti ir plėtotis.

Taigi šio darbo tikslas – institucijų ir programų teikiančių paramą smulkiam ir vidutiniam verslui įvertinimas.

Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai :

1. Pateikti verslo sampratą;

2. Apžvelgti pagrindines smulkaus ir vidutinio verslo vystymosi sąlygas;

3. Charakterizuoti smulkaus ir vidutinio verslo subjektų sampratą;

4. Išanalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo privalumus ir trūkumus;

5. Pateikti:

 Paramos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai analizę ir perspektyvas;

 Regioninės plėtros fondo paramos formas smulkiam ir vidutiniam verslui.

Darbo metodas – mokslinės teorinės literatūros apžvalga, statistinių duomenų analizė, ekonominės informacijos apibendrinimas lentelėse bei grafinis atvaizdavimas, kompiuterinių įgūdžių taikymas.

1.VERSLO SAMPRATA

Verslas įvairiomis formomis klesti jau labai seniai. Jo užuomazgų galima pastebėti beveik visose kultūrose. Juo užsiėmė arabai, romėnai, egiptiečiai ir k.t. Žinoma, tada tokios sąvokos negalėjo būti , nes tebuvo smulkiojo verslo užuomazgų. Pagrindinis tuometinių verslininkų tikslas buvo kuo smarkiau apgauti pirkėją gaunant kuo dsaugiau naudos sau. Todėl smulkusis verslas tapo paniekos objektu, juolab kad ir prekės ne visada buvo kokybiškos. Net ir bažnyčia iki XIXa.pr. smerkė smulkųjį verslą ir vadinamuosius “verslininkus “

Verslininkystės samprata kūrėsi stebint kasdieninę žmonių ūkinę veiklą. XV a. Verslininkais buvo laikomi paprasti žmonės , jų veikla nebuvo specialių mokslinių tyrimų objektas. Kintanti socialinė aplinka sudarė sąlygas kurtis verslininkų bendrijoms. Nors esminiai verslininkystės skirtumai jau buvo atskleisti, vis dėl to pirmieji bandymai teoriškai įprasminti šį ypatingą reiškinį vyko tik XVII a. Viduramžiais sąvoka “ verslininkas “ vartota dvejopa prasme; verslininkai buvo parodų ir muzikos renginių organizatoriai bei didelių gamybinių arba statybinių projektų vadovai. Jie niekuo nerizikavo, tik vadovavo įgyvendinimo darbams, naudodami išskirtus jiems išteklius. Paprastai įgyvendinti statybos projektus būdavo pavedama dvarininkams.

XVII a. jau atsižvelgiama į rizikos veiksnį. Verslininkas – asmuo, sudaręs su valstybe sutartį, kurios įgyvendinimo vertė iš anksto aptarta. Toks žmogus finansiškai atsakydavo už sutarties sąlygų vykdymą, o jei sutaupydavo pinigų skirtumą pasisavindavo.

( Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M.Kučinskienė, J. Tamulevičius, – Verslas, 2003, p.7 )

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO FORMAVIMOSI SĄLYGOS

Smulkus verslas užsienio šalyse paskutinį XXa. dešimtmetį tapo tikru ekonominiu fenomenu. Jo mastai, augimo tempai ir vaidmuo visuomenėje tapo tokie įspūdingi, kad buvo svarbu išsiaiškinti tokio reiškinio priežastis. Ypač tai svarbu mūsų Respublikoje , kur ekonomika dažnai suprantama, kaip monopolistinė didelių įmonių bei mastų pramonė, energetika, telekomunikacijos priemonė. Ir smulkios bei vidutinės įmonės iki galo nėra įvertinamos kaip efektyvi priemonė išeiti iš krizės.

Įvairių šalių mokslininkai neskiria pakankamai dėmesio smulkaus ir vidutinio verslo plėtros problemoms, tačiau išreiškia įvairias ir kartais labai neįtikėtinas nuomones.

J.Salteris teigia, kad normali ekonominė sistema veikia savarankiškai. Anot A.Smitho sistemą valdo nematoma ranka – pati rinka.

Egzistuoja keletas s mulkaus verslo atsiradimo ir steigimosi motyvacijos teorijų.:

 Laisvosios rinkos teorija. Šią teoriją palaikė ir plėtojo R.Reaganas ir M.Thacher;

 Marksistinė teorija;

 Žaliasis
judėjimas.

(Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M.Kučinskienė, J. Tamulevičius, – Verslas, 2003, p.10 )

3.SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SAMPRATA

Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo ketegorija įteisinta tik 1998m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros programą bei priemones ir 1999m. sausio 1 d. Įsigaliojus Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymui.

Pasaulyje ši sritis išskirta ir jos svarba įvardyta 5 – 6 praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Pvz., Japonijoje 1948m.buvo įkurta smulkaus ir vidutinio verslo agentūra, o 1963m. buvo priimtas smulkaus ir vidutinio verslo“Bazinis įstatymas“, įvardijantis šią sferą kiap prioritetinę ir nurodantis valstybės vaidmenį ją stiprinant.

( V.Sūdžius, -Verslo administravimas ir valdymas, 2001, p.5 )

Įgyvendindamas 1996 m. balandžio 6 d. Europos Komisijos rekomendaciją dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (96/280/EC), Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 22 d. priėmė naują Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Įstatyme apibrėžti SVV subjektai, atitinkantys Europos Komisijos rekomendacijas, ir jiems teikiamos valstybės pagalbos formos, kitos šiam verslui svarbios nuostatos.

1 lentelėje pateiktas iki 2002 m. gruodžio 31 d. galiojusios SVV subjektų sampratos palyginimas su SVV subjektų samprata, galiojančia nuo 2003 m. sausio 1 d.

1 lentelė. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų sampratos palyginimas

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas

(galiojo iki 2002 12 31) Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas

(įsigaliojo nuo 2003 01 01)

SVV subjektai Vidutinės, smulkios įmonės, mikroįmonės bei fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu. Vidutinės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

Vidutinė įmonė Įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius – ne daugiau kaip 49. Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:

• dirba mažiau kaip 250 darbuotojų;

• metinės pajamos neviršija 138 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. Lt;

• yra savarankiška.*

Maža (iki 2002 12 31 – smulki) įmonė Įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius – ne daugiau kaip 9. Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:

• dirba mažiau kaip 50 darbuotojų;

• metinės pajamos neviršija 24 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. Lt;

• yra savarankiška.*

Mikroįmonė Individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai). Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:

• dirba mažiau kaip 10 darbuotojų;

• metinės pajamos neviršija 7 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. Lt;

• yra savarankiška.*

* Savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės įmonės. Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į SVV.

( www.svv.lt )

4. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Kiekviena veikla turi tiek teigiamų , tike neigiamų bruožų galinčių padėti ar pakenkti verslo plėtrai. Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kasmet dauigėja. Tai rodo, jog verslininkai daugiau pastebi šio verslo privalumų nei trūkumų. Ši perspektyvi verslininkavimo forma dominuoja Europoje. ES šalyse apie 98 % visų įmonių sudaro smulkaus ir vidutinio verslo įmonės.

Ekonominiu požiūriu, smulkaus ir vidutinio verslo įmonės taip pat turi nemažai privalumų, užrikrinančių nuolatinį mažų įmonių augimą bei populiarėjimą:

 Naujų darbo vietų kūrimas.

Kiekviena nbaujai įsikūrusi įmonė sukuria bent po kelias darbo vietas, todėl nesunku suprasti , jog bendra SVV augimo tendencija parodo naujų darbo vietų kūrimą. Užimtumo didinimas – vienas svarbiausių smulkaus verslo privalumų. Tai akivaizdžiai buvo galima pastebėti Lietuvoje po Nepriklausomybės atkrimo. Bankrutaavus nemažam kiekiui stambių įmoniį, smulkausir vidutinio verslo įmonės daugeliui žmonių tapo tikru išsigelbėjimu. Net ir dabar galima pastebėti, kad smulkiose ir vidutinėse Lietuvos įmonėse daugėja darbo jėgos;

 Komercinis lankstumas.

Mažos įmonės daug greičiau sugeba adaptuotis prie sparčiai kintančių rinkos aplinkybių nei stambios korporacijos. Jos palengvina ekonominių išteklių perkėlimą iš žlungančių į besiplėtojančius sektorius, tad šias įmones galima vadinti atsinaujinimo mechanizmu. Mažųjų įmonių persiorientavimasdiegiant naujus produktus ar paslaugas yra daug paprastesnis bei nereikalaujantis milžiniškų investicijų kaip stambiose įmonėse. Be to, personalo apmokymas nesudarytų problemų nei laiko, nei papildomų investicijų atžvilgiu.;

 Stambaus verslo priklausomybė.

šalių ekonomika labai priklauso nuo smulkaus verslo, nes mažos įmonės realizuoja stambių įmonių rodukciją , teikia stambioms įmonėms daugybę paslaugų, aprūina jas būtinomis prekėmis bei žaliavomis. Taip yra todėl, kad srtambūs tiekėjai negali savo produkcijos teikti žemesnėmis kainomis. Tai ypač būdinga prekėms, teikiamoms mažais kiekiais, kurioms būtinas glaudus ryšys su vartotoju ar kurios gaminamos pagal individualius užsakymus. Taigi galima teigti, kad smulkios ir stambios įmonės vienos kitas papildo.

 Inovacijos.

Daugelyje Europos šalių atlikti tyrinėjimai parodo, kad ne tik mažareikšmiai, bet ir stambūs išradimai vieodai padaryti tiek stambiose, tiek smulkiose įmonėse. Mažose įmonėlėse ar net pavienių asmenų pastangomis buvo sukurti personaliniai kompiuteriai, kopijavimo aparatai, reaktyviniai varikliai, ir daug kitų išradimų. Dėl šių aplinkybių smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys bei parama;

 Finansiniai aspektai.

ES šalyse smulkių ir vidtuninių efektas lenkia stambų veslą.Smulkios įmonės kapitalo didėjimo atžvilgiu vidutiniškai gauna didesnį pelną nei stambios. Manoma, kd svarbiausios šio padarinio priežastys yra tos, jog smulkus verslas greičiau ir su mažesnėmis išlaidomis įdiegia techninės pažangos naujoves, skirtas gamybai, paslaugoms.

Be išvardintų pagrindinių šio verslininkavimo formos privalumų, dar galima paminėti ir tai, kad smulkus verslas pasižymi veilos organizavimo formų unikalumu, netradicinėmis preikių pateikimo formomis, sudarant nedidelius, bet perspektyvius projektus, taupiai naudojant lėšas pradiniose jų diegimo etapuose. Smulkus verslas didina negausių vietos gamtos išteklių panaudojimo galimybes, nes sugeba juos perdirbti ir panaudoti.Visa tai rodo, kad mažos įmonės pasirymi veiklos įvairove, sieka patenkinti visų prekių ar paslaugų vartotojų poreikius, daryti įtaką šalies ekonomikai.

Deje netikrumas, padidėjusi rizika, būtinumas atsisakyti ankstesnių malonumų ir įpročių, net draugų, nuolaat stebėti aplinką ir prie jos derintis, nenustoti tobulėti, visą laiką būti įsitempus ir, galiausia, grėsmė viską prarasti yra kita verslumo pusė, susijusi su verslo antimotyvacija.

Nepaisant visų smulkaus ir vidutinio verslo privalumų, būtina atkreipti dėmesį ir į trūkumus, kurių ignoravimas mažoje ar vidutinėje įmonėje labai lengvai gali privesti prie bankroto. Galima išskirti kelias pagrindines verslo žlugimo priežastis:

 Vadovavimo kompetencijos trūkumas;

 Per didelės steigėjų ambicijos ir asmeninis vartojimas;

 Išsimokslinimo ir techninės kompetencijos trūkumas;

 Rinkodaros žinių trūkumas;

 Sunkiai sprendžiamos finansinės problemos.

( Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M.Kučinskienė, J. Tamulevičius, – Verslas, 2003, p.15 )5 . PARAMOS SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTRAI

ANALIZĖ IR PERSPEKTYVOS

Mažosios įmonės yra Europos ekonomikos nugarkaulis. Jos yra pagrindinis darbų šaltinis ir subrandina verslo idėjas. Europos pastangos veikti naujoje ekonomikoje pavyks tik tada, kai į smulkųjį verslą bus kreipiama daugiausiai dėmesio. Mažosios įmonės jautriausiai reaguoja į visus verslo aplinkos pakitimus. Jos nukenčia pirmosios, jeigu jas prislegia per didelė biurokratija. Ir taip pat jos pirmosios suklesti nuo iniciatyvų, paskatinimų ir sėkmės pripažinimo“ (Europos mažųjų įmonių chartija)

Lietuvai stojant į Europos sąjungą smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių padėtis Lietuvos ekonomikoje įgyja vis didesnę reikšmę. SVV įmonių darbuotojai sudaro daugiau nei pusę (apie 66%) visų ES darbuotojų, o jų gaminama produkcija sudaro apie 55% visų įmonių apyvartos.

( P.Baršauskas,-Smulkaus ir vidutinio verslo politikas ES ir Lietuvoje, 2002, p. 11)

SVV įmonių rėmimas turi būti viena iš svarbiausių mūsų valstybės bei ES darbo krypčių. Toliau yra aprašoma, kokią paramą SVV gauna iš Lietuvos valstybės, bei kokia parama teikiama iš Europos Sąjungos; prieš ir po įstojimo.

Lietuvos Valstybės SVV teikiama parama:

1. Mokesčių, rinkliavų ir kitos lengvatos;

2. Verslo, eksporto ir pramonės skatinimas (specialiosios programos);

3. Verslo inkubatoriai;

4. Lietuvos eksporto ir importo draudimas;

5. „Investicijų ir verslo garantijos“;

6. Parama naujų darbo vietų kūrimui.

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, vykdydami savo veiklą, gali pasinaudoti mokestinėmis paskolomis, mokesčių ir kitomis lengvatomis.

Mokesčių administravimo įstatymas nustato, kad mokesčio mokėtojui gali būti suteikiama mokestinė paskola atidedant mokestinės nepriemokos mokėjimą. Mokestine nepriemoka vadinamos mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėtos mokesčių, baudų, delspinigių, palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis sumos. Mokestinės paskolos sutartys sudaromos tarp mokesčio mokėtojo ir vietos mokesčio administratoriaus. Šiose sutartyse nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei kitos mokestinės nepriemokos atidėjimo sąlygos.

( Mokesčių administravimo įstatymas; Valstybės žinios 1995 Nr.61 – 1525)

Pelno mokestis.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas numato, kad visos įmonės privalo mokėti pelno mokestį nuo pajamų, uždirbtų tiek Lietuvoje,
užsienyje. Visų įmonių pelnas apmokestinamas, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Įstatymas nustato, jog tam tikrus kriterijus atitinkančios įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, gali taikyti vieną iš dviejų taisyklių:

1. Įmonės, kuriose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. Lt, apmokestinamąjį pelną gali apmokestinti taikydamos 13 proc. tarifą.

2. Įmonės, kuriose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Lt, apmokestinamojo pelno dalį, lygią 25 tūkst. Lt, gali apmokestinti 0 proc. tarifu, o likusią apmokestinamojo pelno dalį – 15 proc. tarifu. Ši taisyklė galioja individualioms įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms. Pagal šią taisyklę apskaičiuojamas 2004 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme yra numatyti atvejai, kada šios taisyklės negali būti taikomos.

Įmonės, kurios apmokestinamąjį pelną apmokestina 13 proc. mokesčio tarifu, ilgalaikio turto grupėms gali pačios nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdamos į normatyvus, nustatytus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje (išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus). Pasikeitus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymui, nuo 2005 metų mokestinio laikotarpio, Socialinės įmonės apmokestinamajam pelnui galės taikyti 0 proc. mokesčio tarifą, jeigu atitiks visus šiuos kriterijus:

1.per mokestinį laikotarpį įmonės darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir

2.per mokestinį laikotarpį įmonė nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2614 žodžiai iš 8589 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.