Interneto istorija
5 (100%) 1 vote

Interneto istorija

1962 iki 1997 metų arba naujųjų laikų.

Kompiuterijos ir interneto laikotarpių klasifikacija paremta JAV nekomercinės žiniasklaidos susivienijimo PBS (www.pbs.org) sudarytu „Gyvenimo internete“ modeliu.

Superkompiuterinio tinklo pradžia (1962 – 1969)

JAV gynybos departamento agentūra ARPA pradėjo projektuoti nedidelį superkompiuterinį tinklą „Arpanetą“. 1969 m. „Arpanetas“ sujungė keturis universitetus JAV: Stanfordo tyrimų institutą, Kalifornijos universitetą Los Andžele, Kalifornijos universitetą Santa Barbaroje ir Jutos universitetą. Vėliau šie ir kiti tokių paslaugų tiekėjai vadinami interneto mazgais (angl. internet hosts).

Tuo metu gerokai pakito tranzistorių gamybos kokybė (lyginant juos su vakuuminiais vamzdžiais), tačiau kompiuteriai dažnai kaisdavo, todėl buvo neatsparūs, dažnai gesdavo. Pradėti gaminti vis mažesni kompiuteriai, kurie mažiau kaisdavo, o jų sparta pamažu didėjo. Šios kartos kompiuteriai pasižymėjo dar ir tuo, kad jie jau galėjo dirbti su keliomis programomis vienu metu[1].

Elektroninio pašto plitimas (1970 – 1973)

„Arpanetas” buvo vadinamas labai sėkmingu projektu. Buvo sukurta silicio mikroschema, todėl ketvirtos kartos kompiuteriai ir ypač jų mikroprocesoriai ėmė smarkiai mažėti ir greitėti. Toje silicio plokštelės vietoje, kur anksčiau tilpo tik dešimtys komponentų, buvo talpinami tūkstančiai ir šimtai tūkstančių komponentų. Tokios permainos mikroprocesorių gamyboje įtakojo kompiuterių pigimą [2].

1971 m. buvo sukurta „Intel 4004“ mikroschema, kurioje pirmą kartą daugelis kompiuterio komponentų (CPU, atmintis, įėjimai ir išėjimai) buvo suderinti vienoje vienalytėje struktūroje. Ilgainiui tokiu pagrindu pagamintos mikroschemos užkariavo pačius įvairiausius buitinės elektronikos įrengimus. Naujos mikroschemos buvo universalios ir galėjo būti taikomos pačiose įvairiausiose srityse. „Arpanetas“ 1971 metais jungė jau 23 interneto mazgus[3] (šie mazgai – tai universitetai ir valstybiniai tyrimo institutai).

1972 m. „InterNetworking“ darbo grupė tapo pirmąja jau galinčia reguliuoti tinklą, o grupės pirmininkas Vintonas Cerfas vadinamas „interneto tėvu“.

1973 m. „Arpanetas“ buvo sujungtas su Londono universitetu-kolegija Anglijoje ir Karališkąja Norvegijos radaro tarnyba. Taip internetas tapo tarptautinės svarbos tinklu.

Vartotojiško tinklo kūrimas (1974 – 1981)

„Arpanetas“ iš karinės ir tyrimų srities po truputį perėjo į komercinį vartotojišką lygmenį, todėl juo naudotis pradėjo ir eiliniai vartotojai. 1974 m. pasirodė pirmoji tokio „Arpaneto“ versija – „Telnetas“ (angl. telnet) [4].

Būtent šio dešimtmečio viduryje kompiuteris tapo prieinamas daugeliui vartotojų, tobulėjanti programinė įranga leido techninio išsilavinimo neturintiems žmonėms valdyti kompiuterį. Populiariausi šios kartos plataus vartojimo kompiuteriai buvo „Commodore“, „Radio Shack“ ir „Apple“ [5].

1976 m. Jungtinės karalystės karalienė išsiuntė pirmąją karališkąją elektroninio pašto žinutę.

1979 m. įkurta pirmoji „Usenet“ naujienų grupė, skirta virtualioms diskusijoms.

1981 m. „Arpanetas“ sujungė 213 interneto mazgų. Beje, po vieną naują mazgą atsirasdavo vidutiniškai kas 20 dienų. Tais pačiais metais IBM pristatė pirmąjį asmeninį kompiuterį (angl. PC – personal computer), skirtą naudoti namuose, biure, mokyklose ir kitur[6].

Interneto atsiradimas (1982 – 1987)

1982-1987 metais kompiuteriams sukurta bendra kalba – TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet Protocol). Atskiri tinklai, sudarę „Arpanetą“, pirmą kartą virto tuo, ką dabar vadiname internetu. Sparčiai imta plėtoti asmeninių kompiuterių gamyba. Kompanijos plėtė savo verslo ryšius internetu. Pasirodė pirmosios vaizdo žaidimų konsolės „Pac Man“ ar „Atari 2600“, kurios įžiebė dar didesnį eilinio vartotojo susidomėjimą kompiuterijos pasauliu.

1981 metais (visame pasaulyje) buvo pagaminta du milijonai asmeninių kompiuterių, 1982 metais – jau 5.5 milijono [7].

1982 m. pirmą kartą pradėtas vartoti terminas „internetas“. 1983 metų pradžioje interneto pirmtaku laikytas Jungtinių Valstijų gynybos departamento sukurtas „Arpaneto“ tinklas, taigi šis tinklas oficialiai perėjo nuo NCP (Network Control Protocol) prie TCP/IP ir buvo apibrėžtas protokolu[8], kuriuo ir šiandien grindžiamas visų mūsų naudojamas internetas.

1984 m. užvirė konkurencija tarp IBM ir „Apple Macintosh“. „Apple Macintosh“ kompiuteriai pasižymėjo ypač palankia vartotojui sąsaja. „Apple“ pirmieji kompiuterijos pasaulyje įdiegė langų pagrindu veikiančią OS, kurią vėliau kopijavo ir Billas Gates. Būtent „Apple Macintosh” (o ne „Microsoft“ ar IBM) sukūrė visiems suprantamą simbolių ir ikonų kalbą – ekrane nebereikėjo rinkti komandinių eilučių. Šiais metais buvo įregistruota daugiau nei tūkstantis interneto mazgų (1024).

1986 m. atsirado pirmas nemokamas viešas tinklas „Freenet“.

1987 m. įregistruota daugiau nei dvidešimt tūkstančių interneto mazgų (28 174).

Internetas: laimėjimų pradžia (1988 – 1990)

Iškilo privatumo bei saugumo skaitmeniniame pasaulyje problema. 1988 m. programa „Internet Worm“ laikinai sutrukdė
šešių tūkstančių (iš 60 000) interneto mazgų veiklą. Tais pačiais metais įkuriama darbinė MPEG grupė (ISO/IEC Moving Picture Experts)[9] skaitmeninės garso ir vaizdo kodų reprezentacijos standarto vystymui.

1989 m. viduryje buvo pasiektas net 130 000 interneto mazgų skaičius.

1990 m. „Arpaneto“ era baigėsi, tačiau dabar plito internetas. 1990 metų pabaigoje šis tinklas sujungė 313 000 interneto mazgų.

Ypatinga naujovė – nešiojamas kompiuteris (1991 – 1996)

1991 m. duomenimis, pasaulyje jau buvo pagaminti 65 mln. asmeninių kompiuterių. Nuo 1991 m. pradėti gaminti pirmieji nešiojamieji kompiuteriai (angl. laptop), vis labiau tobulinami stalo kompiuteriai (angl. desktop), o taip pat ir kišeniniai kompiuteriai (angl. palmtop). Kompiuteriai tapo vis galingesni, pradėti kurti kompiuterių centrai su tarnybinių stočių prototipais.

1992 m. JAV prezidento rinkimų metu kandidatas Al Gore pažadėjo prioritetine sritimi pasirinkti didžiąją informacijos magistralę (angl. information superhighway) [10]. Tais pačiais metais įvyko pirmoji garsinė ir vaizdinė internetinė transliacija. O metų pabaigoje užfiksuota 1 136 000 interneto mazgų.

Pirmoji grafinė naršyklė tapo prieinama vartotojams 1993 metais. 1995 m. rugpjūčio mėn. prekyboje pasirodė operacinė sistema „Windows 95“. 1996 m. internetas jungė jau daugiau kaip 4 000 0000 vartotojų. Tų pačių metų viduryje buvo pasiektas 12 881 000 interneto mazgų skaičius.

Bus tęsiama: kitame straipsnyje rasite interneto ateities prognozes.

Parengė Linvydas Krivickas

——————————————————————————–

[1] Ričardas Mažrimas, Trečioji karta (1964 – 1971), „Kompiuterio istorija”, prieiga: http://www.ebiz.lt/article.php3/12/3803/7

[2] Ričardas Mažrimas, Ketvirtoji karta (1971 – šiandiena), „Kompiuterio istorija”, prieiga: http://www.ebiz.lt/article.php3/12/3803/7

[3] Interneto mazgų daugėjimui sekti yra pasitelkti „Internet Domain Survey Number of Internet Hosts“ duomenys, gauti iš Internet Systems Consortium, Inc., nepelno korporacijos (jos prieiga: http://www.isc.org), prižiūrinčios interneto infrastruktūros kokybę.

[4] Telnetas – tai sistema, leidžianti tvarkyti dokumentus iš kito kompiuterio.

[5] Ričardas Mažrimas, Ketvirtoji karta (1971 – šiandiena), „Kompiuterio istorija”, prieiga: http://www.ebiz.lt/article.php3/12/3803/7

[6] ten pat

[7] ten pat

[8] Vienas iš garsesnių mokslininkų, rengusių TCP protokolą, buvo B. Bradenas. Perėjimo nuo NCP prie TCP/IP planai jau buvo žinomi 1981 metais, ir kai kurie administratoriai tuo metu savo prižiūrimuose tinkluose pradėjo diegti naująjį protokolą.

[9] Produktai: MPEG-1 standartas, kuriuo remiasi Video CD ir MP3, MPEG-2 standartas, kuriuo remiasi skaitmeninė Televizija ir DVD, MPEG-4, multimedia standartas fiksuotam ir mobiliam tinklui, MPEG-7 standartas garsinio ir vaizdinio turinio paieškai, standartas MPEG-21 arba „Multimedia Framework“, pradėtas 2000 metų birželį (daugiau prieigoje: http://mpeg.telecomitalialab.com).

[10] Ričardas Mažrimas, Ketvirtoji karta (1971 – šiandiena), Kompiuterio istorija, http://www.ebiz.lt/article.php3/12/3803/7

Paskutinė šio straipsnių ciklo dalis: joje aptarta kompiuterijos bei interneto istorija nuo 1997 metų arba naujųjų kompiuterijos laikų pradžios, peržvelgtos ateities prognozės.

Pirmoje dalyje buvo pasakojama apie pirmuosius kompiuterijos bandymus (1941–1944), šiuolaikinių kompiuterių kūrimą (1945–1956) ir jų panaudojimą strateginių tyrimų laboratorijose (1956–1962). Antroje dalyje aptartas superkompiuterinio tinklo atsiradimas (1962–1969), elektroninio pašto plitimas (1970–1973), vartotojų tinklo kūrimas (1974–1981), interneto atsiradimas (1982–1987), su interneto atsiradimu susiję laimėjimai (1988–1990) ir nešiojamojo kompiuterio gimimas (1991–1996) [1].

Internetinio ryšio amžius (1997– iki šiandienos)

Nuo 1997 metų internetas teisėtai tapo svarbiausia ryšių dalis, mokymo įstaigos juo pradėjo naudotis kaip biblioteka ar nuotoliniu švietimu, gydytojai pradėjo konsultuoti pacientus per atstumą, taigi prasidėjo tikras „internetinio ryšio amžius“. Ankstų 1997 metų liepos 17 dienos rytą „Network Solutions“ žmogaus padaryta klaida korumpavo domenus[2] su plėtiniais „com“ ir „net“, todėl milijonai sistemų tapo nepasiekiamos[3].

1998 metų kovo 27 dieną interneto vartotojai tapo 12 pasaulio šokių ant ledo čiuožimo čempionų pasirodymo teisėjai, taip pirmą kartą televizijos sportinio renginio rezultatai buvo nulemti žiūrovų. „Network Solutions“ tų pačių metų gegužės 4 d. užregistravo savo antrą milijoninį domeną. Atsirado elektroniniai pašto ženklai. JAV paštas (angl. US Postal Service) leido savo ženklus pirkti ir spausdinti iš internetinio tinklalapio.

1998 metų liepos mėnesį buvo nurodytas 36 739 000 interneto mazgų skaičius[4]. Imtos plėtoti elektroninės prekybos (angl. E-Trade) technologijos.

1999 metų vasario 22 dieną atsidaro pirmas tik internete dirbantis bankas „First Internet Bank of Indiana“ (prieiga: http://www.firstib.com). O Serbijos-Kosovo karui jau galėjo prilygti skaitmeniniai karai.

Toliau buvo plėtojamos elektroninės prekybos bei internetinės bankininkystės (angl. online

banking) technologijos, MPEG įdiegė skaitmeninį garso standarto sluoksnį MP3.

2000 metų gegužės mėnesį vartotojus masiškai užklupo „Meilės laiško“ (angl. Love Letter) virusas. Tačiau tų pačių metų liepos mėnesį buvo nurodytas jau 93 047 785 interneto mazgų skaičius. Pritaikyti ir įdiegti aktyvieji serverio puslapiai (angl. Active Server Pages), internetinė muzikos bylų keitimosi paslauga „Napster“. Plito bevielių priemonių (angl. wireless devices) technologijos. Tarnybinių stočių sistemoje įdiegtas naujos kartos protokolas IPv6. Pasak ICANN (angl. Internet Corporation for Assigned Names and Numbers)[5] valdybos pirmininko Vintono Cerfo, šis protokolas leido interneto adresą turėti kiekvienam asmeniui (arba prietaisui).

2001 metų birželio 22 dieną Europos Taryba suderino tarptautinę skaitmeninių nusikaltimų sutartį ir tų pačių metų lapkričio 9 dieną ją aprobavo. Tai buvo pirmoji kriminalinius išpuolius internete reglamentuojanti sutartis. Atsirado tinklinės kompiuterijos technologijos (angl. grid computing). Toliau tobulėjo bylų mainai P2P (angl. peer-to-peer – vartotojo vartotojui teikiamos paslaugos).

2002 metų liepos mėnesį buvo nurodytas net 162 128 493 interneto mazgų skaičius! Nuosavo naujienų puslapio (angl. Blog) turėjimas tapo mada.

2003 metų sausio 7 dieną Šveicarijoje (Anières savivaldoje) įvyko pirmieji oficialūs rinkimai internetu. Tuo tarpu Prancūzijoje tų pačių metų liepos mėnesį kultūros ministerija uždraudė žodžio „e-mail“ vartojimą ir pritaikė šiam atvejui daug „prancūziškesnį“ žodį courriel.

2004 metų kovo 24 dieną „Network Solutions“ ėmė siūlyti domenų registravimą šimtui metų. 2004 metų liepos mėnesį nurodytas dar didesnis – 285 139 107 – interneto mazgų skaičius. Tų pačių metų rugpjūčio 19 dieną pasaulis išvydo „Google“ sistemą[6].

2005 metų vasario mėnesį internete pasirodė vaizdo įrašus kaupianti svetainė „Youtube.com“. Tų pačių metų spalio mėnesį internete buvo jau 17 milijonų naujų svetainių.

2006 metų liepos mėnesį nurodytas 439 286 364 interneto mazgų skaičius, o rugpjūčio mėnesį užfiksuota net 92 615 362 interneto svetainės.

Pabaigai apie ateitį

Dabar pasaulinis interneto vartotojų skaičius gali siekti net 1.40 milijardo, nors kitais metais šios prognozės nebebus tokios aktualūs, bus vis dažniau sprendžiami intelektinių vertybių apsaugos klausimai. Vartotojai naudosis bevielėmis priemonėmis (angl. wireless devices) prisijungimui prie interneto, mobiliais telefonais arba kišeniniais kompiuteriais (PDA)[7]. Tekstinį bendravimą tarpusavyje keis interaktyvus ISO/IEC MPEG (angl. Moving Picture Experts grupės) standartas skaitmeninei garso ir vaizdo kodų reprezentacijai[8]. Kartais atrodo, jog avatarų (vartotojų agentų) paslaugos gali išstumti ir tiesioginį virtualios terpės kontaktą tarp dabar gana anonimiškai bendraujančių žmonių.

Tinklų tinklu vykdomi telefoniniai skambučiai gali pakeisti visos telefonų sistemos ateitį, nes skambinti internetu jau ir dabar yra pigiau, o tokiems skambučiams skirti nešiojami telefonai ne tik kuriami, bet jau ir išbandomi.

Svarstant ateities prognozes, reikia suprasti, jog internetas buvo kuriamas kaip atvira sistema, skirta informacijos mainams tarp vis daugėjančių sistemos vartotoju. Buvo siekiama, kad naujų vartotojų prisijungimas būtų kuo paprastesnis, o informacija būtų visiems prieinama. Todėl interneto tinklas buvo kuriamas kaip neapsaugota sistema, neskirta konfidencialios informacijos saugojimui ir apdorojimui, tačiau dauguma vartotojų jau dabar nori, kad internetas taptų sistema su tvarkingai išdėliota informacija, o aptarnaujant atskiras vartotojų grupes, būtų laikomasi saugumo politikos reikalavimų[9]. Tinklo saugumo silpnybės ypatingai bus juntamos elektroninės komercijos srityse. Todėl atsiras vis naujesni įrankiai tinklo saugumui užtikrinti, bus kuriami duomenų siuntimo saugumą užtikrinantys protokolai. Visa tai turėtų nulemti geresnį duomenų apsaugos lygį, tačiau kalbėti apie globalaus tinklo saugumą dar anksti.

Peržvelgę svarbiausias kompiuterijos plėtros bei interneto raidos datas, galime daryti dar išvadą: svarbiausia, ką internetas jau sugebėjo įtakoti (ir šis procesas dar vyks) – žiniasklaidos išlaisvinimą. Propagandinei žiniasklaidai išlikti lieka vis mažiau šansų, o diktatorių valdomų šalių cenzoriams tampa vis sunkiau kontroliuoti informacijos srautus, nors, tiesa, interneto pažanga naudojasi ir jie.

Linvydas Krivickas

——————————————————————————–

[1] Čia naudojamų laikotarpių klasifikacija yra paremta PBS (prieiga: www.pbs.org), JAV nekomercinės žiniasklaidos susivienijimo, sudarytu „Gyvenimo internete“ modeliu.

[2] Domenas (angl. domain) – tai simbolinis kompiuterio vardas, kuris elektroninio pašto adrese yra simbolio „@” dešinėje pusėje.

[3] Šis ir dauguma kitų jau vėliau nutikusių reikšmingų įvykių, kurie bus minimi šiame straipsnyje, buvo akcentuojami ir „Hobbes’ Internet Timeline“ vardu pavadintoje „Arpaneto“ ir interneto istorijoje, kurią galima rasti adresu: www.zakon.org/robert/internet/timeline

[4] Šie ir kiti tolimesni statistiniai duomenys yra paimti iš Internet Systems

Consortium, Inc.(jos prieiga: http://www.isc.org), ne pelno korporacijos, prižiūrinti interneto infrastruktūros kokybę, sudarytos lentelės.

[5] Los Andžele įsikūrusiai ICANN (prieiga: www.icann.org) JAV vyriausybė yra patikėjusi atsakomybę už interneto vardų sistemos stebėjimą.

[6] Šis ir kiti jau vėliau nutikę įvykiai yra paminėti „Fifteen years of the web“ suvestinėje, kurią galima rasti adresu: http://news.bbc.co.uk/2/hi/technology/5243862.stm

[7] PDA (angl. personal digital assistant ) – tai asmeninis skaitmeninis pagalbininkas.

[8] Įgyvendinamas MPEG-21, kurios tikslas — multimedijos turinio perdavimas per įvairiausias tinklo ir bevieles ryšio priemones. Daugiau galima rasti šiuo adresu: http://ipsi.fhg.de/delite/Projects/MPEG7/Mpeg21.html

[9] Svarstymai iš straipsnio „Kaip po dešimties metų atrodys kompiuterių vartotojų sąsajos?“, kurį galima rasti adresu: http://rtn.elektronika.lt/rtn/0202/sasajos.html

5. Interneto paslaugos

Interneto atsiradimas įnešė revoliucinius pokyčius kiekvienoje žmogaus veiklos srityje. Šiandien internetas ir su juo susijusios technologijos — tai plačiai išvystyta informacinė infrastruktūra, kuri paliečia vos ne kiekvieną mūsų gyvenimo sritį. Internetas sudaro sąlygas informacijos perdavimui, sąveikai tarp kompiuterių ir jų naudotojų, nepriklausomai nuo geografinės buvimo vietos. Interneto populiarumas įgavo pakankamą pagreitį, jo net nebereikia reklamuoti.

Internetas yra bendravimo, mokymo, mokymosi ir informacijos paieškos priemonė. Informacijos mainai internetu tampa vis įprastesni, nes tai daug pigesnė ir greitesnė alternatyva paštui, tarpmiestiniams telefono pokalbiams, faksams, kurjeriams ar būtinybei dalyvauti konferencijose, norint gauti reikalingą informaciją. Internetas atveria naujas verslo galimybes. Šiandien tiesiog būtina apie savo verslą tinkamai paskelbti internete. Tūkstančiai organizacijų leidžia nemokamai naudoti jų informaciją, siekdamos populiarinti savo veiklą. Kasdien augančios interneto galimybės ir komercinės informacijos paslaugos daro labai didelį poveikį mūsų informacinės visuomenės formavimuisi. Pramogų, produktų ir bankinių paslaugų pardavimas per internetą, galimybė virtualiai mokytis bei dirbti paskatino ir el. valdžios idėjos atsiradimą ir plėtrą.

Informacinėje visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyja žmonių žinios ir kompetencija. Svarbus įrankis šios kompetencijos didinimui yra informacinės ir telekomunikacijų technologijos (ITT), kurios leidžia greitai ir patogiai pasiekti įvairius informacijos šaltinius, atlikti tiek su darbinėmis, tiek su asmeninėmis reikmėmis susijusias veiklas. Pastaruoju metu kompiuterių ir interneto naudojimo apimtys Lietuvoje auga, nors per paskutinius metus augimo tempai sulėtėjo; Lietuvai, kaip ir daugeliui naujų ES narių, interneto prieigos klausimas išlieka labai aktualus (2004 metų pradžioje kompiuteriais naudojosi mažiau negu pusė, internetu — mažiau negu trečdalis šalies gyventojų). Išlieka gana ryški tendencija, kad kompiuteriais ir internetu naudojasi dažniausiai jauni, gaunantys sąlyginai dideles pajamas, gyvenantys didmiesčiuose žmonės. [LIETUVOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS STRATEGIJA, 2004 m.]

Aiškėja, kad ateityje žmonės, kurie šiuo metu nesinaudoja internetu, gali tapti dar labiau atskirti, kadangi švietimas, naujos technologijos bei politinis procesas vis labiau bus prieinami internautams (ang. internaut, cybernaut, netizen, cybercitizen), kurie naudojasi interneto teikiamais privalumais ir paslaugomis: žiniatinkliu, elektroniniu paštu, duomenų saugyklomis, naujienų grupėmis, pokalbiais internetu ir pan.).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2557 žodžiai iš 8119 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.