Internetas prijungia mūsų kompiuterius prie pasaulinių informacijos lobynų bei sujungia mus vienus su kitais. Iš pirmo žvilgsnio Internete viskas atrodo labai saugu, patikima, informatyvu ir t.t. Tačiau kiekvienas žmogus, bent kažkiek giliau domėjęsis ar dažnai besinaudojantis Internetu žino ir kitą dalyką – tai pavojų. Ypač paskutiniais metais padidėjo rizika užsikrėsti kokiu nors pavojingu virusu ar leisti pilnai išnaudoti savo kompiuterį pačiam visai to nežinant.
Kadangi Interneto “gerųjų” galimybių yra tiek daug, kad jų neina apibūdinti, nei vienu sakiniu, tai “blogųjų” galimybių yra lygiai taip pat daug. Kas svarbiausia, galimybės keičiasi kasdien. Jei dar prieš kelis metus kompiuterio BIOS’o sugadinimas atrodė kaip kažkokia nesąmonė ar utopija, tai dabar nuo „Černobylio“ jau yra nukentėję milijonai kompiuterių. Net šiandien kai kuriems “kietiems” kompiuteristams atrodo, kad užsikrėsti virusu tik perskaičius elektroninio pašto žinutę ar peržiūrėjus Interneto puslapį neįmanoma, tačiau praktika sako kai ką kita. Žmonės, pirmieji išsiuntę elektroninę žinutę, buvo labai patenkinti, ilgai tai atrodė stebuklas, labai geras dalykas, tačiau net ir mažai Internetu besinaudojantis žmogus gali pasakyti, kad kartais ateina “neprašytų žinučių”, iš niekur. O kartais jų būna labai daug. JAV jau seniai žmonės perka įvairiausias prekes Internetu, atsiskaitydami kreditine kortele, juk tai labai patogu. O Lietuvoje (be abejo, ir kitose valstybėse) „Internautai“ moka ne tik tai, jie tai pat moka nusipirkti prekių kreditine kortele, tik jiems tai beveik nekainuoja. Bet tai – tik smulkiųjų darbas, yra kietų hakerių, kurie Internetą ir kompiuterį moka nuo A iki Z, kurie sugeba įsilaužti į tokias sistemas, kur apsauga maksimali, jie sugeba ištraukti iš ten duomenis ar net juos pakeisti. O ką kalbėti, kad pasaulyje yra milijonai vargšų “Internautų”, po kurių kompiuterius knaisiojasi vos metus ar du praktikos turintys „hakeriukai“.
Absoliuti dauguma „įsilaužimų“ į kompiuterius iš pasaulinio tinklo lieka nepastebėti. Pasak JAV federalinio tyrimų biuro (FBI), šiuo metu užregistruojami tik maždaug penki procentai nelegalaus landžiojimo po svetimus kompiuterius atvejų. Niekieno netrukdomi hakeriai patenka į bankų duomenų apdorojimo sistemas ir naudojasi kitų indėlininkų santaupomis, elektroninio pramoninio špionažo profesionalai ir šiaip mėgėjai per „Internetą“ vagia slaptus naujausios produkcijos planus. Viskas šioje situacijoje būtų pakenčiama, jei būtų įstatymai, kurie šitai draustų, tačiau, deja, pasaulyje apie 200 valstybių, ir įstatymai kiekvienoje skirtingi. JAV pavojų jau suuodė ir yra jau nemažai nuveikta, tuo tarpu Europoje ir ypač rytų bei centrinėje, įskaitant Rusiją, atsirado labai daug panašius dalykėlius pamėgusių žmonių.
Gali kilti klausimas, kas kaltas dėl tokių dalykų. Atsakymas – žmonės. Yra labai daug nesaugios programinės įrangos, joje pilna klaidų, labai daug nemokančių ja naudotis arba darančių klaidų konfigūruojant serverius, net “geležis” kartais turi problemų. Pagrindinė problema – blogos, nepatikimos programos. Jūs galite naudotis pačia saugiausia pasaulyje sistema, kokia nors RedHat Linux, su naujausiais papildymais ir saugiausiu konfigūravimu, tačiau jei būsite paleidę kokią nors mėgėjo parašytą programą, kokia ji gera bebūtų, tačiau “blogiukai” ras kaip ja pasinaudoti.
Pagrindinės kaltininkės programos – operacinės sistemos ir dažniausiai vartojamos programos. Juk pasaulyje apie 90% vartotojų naudoja kokią nors Microsoft Windows versiją. Iš jų – 80% Windows 95 arba Windows 98, kuriose yra tiek klaidų ir “skylių”, kad be didelio vargo galima Internetu tiesiog suformatuoti kietąjį diską. Daug saugesnė yra Windows NT (3.5x arba 4.0), tačiau iš praktikos daugelis tinklo administratorių gali pasakyti, kad mėlynąsias lenteles jie pamato gana dažnai. Toliau – tokios programos kaip Internet Explorer, Outlook Express, Word, Excel. Jomis naudojantis taip pat galima daug nuveikti. Įsivaizduokite, kas gaunasi sudėjus visas programų „skyles“ ir dar savo gamybos programas. Kas blogiausia, kad populiariausiu paketu (Windows 9x, IE 4.0 ar IE 5.0, kokia nors OE versija ir Office 9x ar 2000) naudojasi ne mažiau 50% vartotojų, o realiai apie 70%. Taigi atradus „skylę“, galima paveikti apie 70% vartotojų. Visa laimė, kad daugelis jų naudojasi dial-up linija, t.y. Internete būna tik keletą valandų per dieną, taigi, laužėjams reikia sekti, kada “auka” Internete.