Interneto žiniasklaida Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Interneto žiniasklaida Lietuvoje

Vilniaus universitetas

Komunikacijos fakultetas

Informacijos ir komunikacijos katedra

Andrius Jurgelevičius, Jevgenij Kviatkovskij

Verslo informacijos vadyba, II kursas, I grupė

INTERNETINĖ ŽINIASKLAIDA LIETUVOJE

Vilnius, 2004

TURINYS

Įvadas

1. Interneto žiniasklaidos ypatumai ……………………………………………………………………………..

1. 1. Interneto žiniasklaidos samprata

1. 2. Tradicinės ir internetinės žiniasklaidos skirtumai ………………………………………..

1. 3. Interneto žiniasklaidos galimybių išnaudojimas…………………………………………..

2. Lietuvos interneto žiniasklaida …………………………………………………………………………………

2. 1. Interneto žiniasklaidos padėtis Lietuvoje…………………………………………………….

2. 2. Pagrindinės Lietuvos interneto žiniasklaidos keliamos problemos ………………..

2. 3. Lietuvos interneto žiniasklaidos šaltiniai ……………………………………………………

Išvados

Bibliografinių nuorodų sąrašas

Įvadas

Jau daugiau kaip dvidešimtį metų liepsnoja neoficialus karas tarp „senosios“ žiniasklaidos – spaudos, radijo, televizijos ir „naujosios“ – interneto žiniasklaidos.

Nuo pat 1969-ųjų, kai pasaulis pirmą kartą išgirdo tinklu sujungtų kompiuterių idėją, pradėta diskutuoti, kas ir kaip keisis tradicinėje žiniasklaidoje. Žiniasklaida tuoj puolė naujas technologijas sumaniai taikyti savo kasdieniniame darbe ir tai darė labai sėkmingai – žurnalisto darbas pradėjo keistis.

Tradicinė žiniasklaida konkurentą surado jau 1978-aisiais, kai du inžinieriai – Wardas Christensenas ir Randy’s Suessas – sukūrė sistemą, leidžiančią prie tinklo prisijungusiems vartotojams publikuoti savo tekstus taip, kad ir visi kiti juos matytų ir galėtų paskaityti – BBS (Bulletin Board System). Prisijungti prie sistemos buvo galima tik per modemą ir telefono liniją, nes tuo metu interneto dar nebuvo, o ARPANET buvo skirtas valstybinėms institucijoms ir moksliniams darbuotojams. Nenuostabu, kad jau kitais metais – 1979-aisiais, du studentai – Tomas Truscottas ir Jimas Ellis – iš Duke universiteto nutarė, naudodami UNIX sistemą, sukurti naują bendravimo priemonę. Pasikalbėję su savo draugu Steve’u Bellovinu iš kaimyninio Šiaurės Karolinos universiteto, vaikinai sujungė tris universitetų puslapius. Taip gimė USENET (sutrumpinimas iš „User Net“) ir naujienų grupės. Ši programa iš pradžių buvo labai lėta ir nepatogi, todėl netrukus ją perrašė C programavimo kalba. Tuo metu elektroninis paštas buvo labai lėtas, todėl ši programa, veikianti palyginti sparčiai, netruko išpopuliarėti kaip bendravimo priemonė [1].

Naujienų grupės atsirado labai greitai. Vadinamosiose „konferencijose“ vis tiek didžiąją lankytojų ir dalyvių dalį sudarė akademinio sluoksnio žmonės: daugiausiai studentai ir dėstytojai. Netruko išryškėti ir pagrindiniai USENET principai: visiška demokratija ir… visiška anarchija. Tik po kurio laiko išaugo tam tikros neoficialios elgesio normos, vadinamos tinklo etiketu. Pati naujienų grupė paprastai turi moderatorių, kuris gali ištrinti netinkamus tekstus, tačiau atsirado naujienų grupė, kuri iš principo nėra prižiūrima, todėl visi gali publikuoti ką nori. Tai demokratiška, nes visų žodžio ir minties laisvė yra gerbiama, tačiau kartu tai ir anarchistiška – ką noriu, tą „konferencijoje“ ir darau. Taip atsirado tinklo, o vėliau ir interneto, laisvės ir kontrolės nereikalingumo idėja, kurią dabar jau daugelis kritikuoja. Tada tai buvo revoliucinga ir paveikė už žmogaus teises ir demokratiją kovojančią visuomenės dalį tradicinės žiniasklaidos šalininkai tuoj pat įniko kritikuoti tokį nežabotą laisvės proveržį. Iš tiesų, nuo demokratijos iki anarchijos labai nedaug trūksta, tačiau visa palaima yra tai, kad viskas vyksta virtualioje bendruomenėje, kur kiekvienas gali keisti savo identitetą. Nuskambėjo ir tokia mintis, kad kiekvienas dabar gali būti žurnalistas, nes vietinėje „konferencijoje” parašo apie tai, kas naktį nutiko jo kaimynui ir kaip viskas toliau klostosi. Tradicinės žiniasklaidos atstovai vėl išpeikė tokį tinklo žiniasklaidos principą. Jei rašo ne žurnalistinį arba bent humanitarinį išsilavinimą turintys žmonės, apie kokybę negali būti nė kalbos. Apie šiuos du klausimus: laisvę internete ir diletantiškumą kalbama iki šiol, tačiau dabar situacija gerokai pasikeitusi, nors principai vis dar gyvuoja. Akivaizdu, kad konfrontacija tarp naujosios ir tradicinės žiniasklaidos išliks dar labai ilgai [1].

1. Interneto žiniasklaidos ypatumai

1. 1. Interneto žiniasklaidos samprata

Per pastaruosius aštuonerius metus (nuo pirmųjų internetinių laikraščių atsiradimo 1996) Lietuvoje atsirado nauja žiniasklaidos rūšis – interneto žiniasklaida. Iki šiol bandoma ją tiksliai apibūdinti, nustatyti tam tikrus parametrus ir normas, bet
apibrėžimas yra gana prieštaringas, iškyla daugybė klausimų, apibrėžiant interneto žiniasklaidą. Iš esmės, kiekvienas, mokantis paskelbti tam tikrą informaciją, susijusią su masine žiniasklaida, ar tiesiog ją sugrupuoti tam tikrame portale, yra priskiriamas interneto žiniasklaidos kategorijai.

Interneto žiniasklaida – tai visiškai nauja daugelio informacijos terpių koegzistencija, užtikrintai įsitvirtinanti informaciją skleidžiančių terpių jūroje. Geriausias tokio įsitvirtinimo pavyzdys – tradicinė žiniasklaida priima moderniosios informacijos technologijos pasiūlytą iššūkį ir savaip bando taikytis prie naujų darbo sąlygų [6].

1. 2. Tradicinės ir internetinės žiniasklaidos skirtumai

Dar iki šiol kai kurie masinės žiniasklaidos žurnalistai nepatikliai žiūri į naują internetinę informavimo priemonę, visų pirmą, dėl jos polinkio laužyti jau priimtas normas ir sąvokas. Virtualusis pasaulis siūlo milžinišką informacijos kiekį apie daugybę įvairiausių dalykų. Interneto žiniasklaida bando įrodyti, kad visa galva yra pranašesnė už laikraščius, radiją ir televiziją. Naujoji žiniasklaida jungia tokias „senosios” žiniasklaidos formas, kaip radijas, televizija ir spauda, kuria naujas – naujienų portalai. Interneto žiniasklaida yra visiškai naujas reiškinys, daugeliu aspektu skiriantis nuo tradicinių masinės informacijos priemonių, pradedant nuo kultūros ir baigiant rašymo stiliumi ir informacijos pateikimo forma. Palyginus internetinę ir tradicinę žiniasklaida, nustatyti pagrindiniai skirtumai:

• Žurnalistai – žurnalistai, rašantys internete, dažniausiai save laiko kitokiais ir kitų yra vertinami skirtingai nei, pavyzdžiui, spaudos pasaulio atstovai. Interneto žurnalistai turi daug daugiau laisvės – tuo pat metu, žinoma, ir mažiau įtakos. Su jais lengviau sutinka kalbėtis „dideli asmenys“, nebijodami prišnekėti dalykų, kurių nekalbėtų, žinodami, kad jų interviu pasirodys „Lietuvos ryto“ pirmajame puslapyje.

• Informacijos pateikimo forma – esminiai tradicinės ir naujosios žiniasklaidos metodai ir bruožai yra tie patys, bet jų forma radikaliai skiriasi. Pagrindinis skirtumas yra tas, kaip parašyta informacija. Interneto žurnalistika artimesnė šnekamajai kalbai, lakoniškesnė, lengviau suprantama skaitytojui.

• Veiklos sritis – interneto žiniasklaida tampa viduriu tarp spaudos ir televizijos. Čia galima rašyti ne taip formaliai kaip laikraštyje, ir kartais tinkamesnis būtų televizinis stilius. Paprastai žmonės labiau linkę tik permesti akimis straipsnį, bet jo neskaityti. Į kompiuterio ekraną jie žiūri beveik kaip į televizorių, spaudydami nuorodas tarsi perjunginėja kanalus. Tik kai kurie vartotojui reikalingi straipsniai yra perskaitomi ir kartais išsaugomi asmeniniame kompiuteryje.

• Pranešimo pateikimo tempai – senieji laiko terminai dabartinei žiniasklaidai nebetinka. Nebėra prasmės skelbti „Sensacija!“ virš straipsnio laikraštyje, nes jis bus sensacinga naujiena tik artimiausias penkiolika minučių. Čia geresnes galimybes turi interneto žiniasklaidos atstovai, nes jie gali iš karto pateikti trumpą žinutę apie įvykį internete, o jau kiek vėliau gilintis ir analizuoti.

• Interaktyvumas – tai pagrindinis interneto ir tradicinės žiniasklaidos skirtumas. Tradicinės masinės žiniasklaidos atstovai yra atskirti nuo tų, kurie juos mato ar skaito. Jie ne visada žino, kaip juos vertina.. O interneto žurnalistai turi labai tiesų ir staigų kontaktą su puslapio lankytoju kaip lygus su lygiu. Jie gali laisvai bendrauti su vartotojais virtualioje erdvėje Eteryje esantis žurnalistas kartais sužino žiūrovų reakciją į vieną ar kitą naujieną ar laidą, o internete atsakas atsiranda tuoj pat. Čia rašo skaitytojai su pačiais įvairiausiais požiūriais, kritikuoja labai skirtingus dalykus, pastebėdami ir gramatines klaidas, ir techninius nesklandumus. Interneto žurnalistas jau yra įpareigotas atsakyti arba pakeisti, kas negerai. Skaitytojas internete yra ne tik kažkas ten, toli, bet asmuo, atsakantis ir reaguojantis ir to paties reikalaujantis iš žurnalisto.

• Demokratija – darbas interneto srityje daug demokratiškesnis, jame mažiau galimybių pasireikšti vienpusiškų, kraštutinių pažiūrų autoriams, nes jie greitai gali būti kritikuojami.

• Technologinės galimybės – šiuolaikinėje žiniasklaidoje jau nepakanka tiesiog parašyti tekstą ir nusiųsti jį redakcijai, internetas suteikia naujas technines galimybes, tokias, kaip galimybe įdėti nuorodas, paveikslėlius, filmuota medžiagą ir kt.

1. 3. Interneto žiniasklaidos galimybių išnaudojimas

Apžvelgus daugelį interneto žiniasklaidos šaltinių, pastebima, kad pilnai išnaudojamos tik kai kurios naujosios žiniasklaidos galimybės, kurios tiesiog suteikia galimybę patogiau naudotis žiniasklaidos priemone. Iš jų galima išskirt tokias galimybės:

• Archyvas

• Personalizavimas

• Klausimų uždavimas

• Komentavimas

Bet vis dėlto tenka pripažinti, kad tokio informacijos efektyvumo, objektyvumo ir kitų privalumų, kurių buvo tikimasi iš interneto žiniasklaidos pasauliniame tinkle rasti labai sudėtinga. O daugelyje lietuviškų tinklapių pasaulinio tinklo privalumai visai neišnaudojami.

Tokį nuo teorinių galimybių nukrypstantį informacijos pateikimo pobūdį
lemia keletas faktorių [4]:

• Ekonominis faktorius. Interneto tyrėjas Sam’as Hinton’as taip kalba apie tinklapius: „portalai yra tos vietos internete, kurios skirtos visų pirma tam, kad pritrauktų didelį interneto vartotojų skaičių ir iš to generuotų reklamos pajamas ir pelną iš internetu parduotų produktų ir prekių“. Interneto auditorija nebėra pasyvi, jos nuomonė formuojama sunkiai – ji turi ir daugiau galimybių išvengti nepageidaujamo turinio, bet tuo pat metu tampa mažiau dėmesinga gaunamiems pranešimams, todėl jie pateikiami ne taip atsakingai parengti, kaip kitose žiniasklaidos priemonėse. Čia iškyla uždaras ratas tarp informacijos internete ir jos vartotojo: vartotojas turi labai daug galimybių rinktis, jį pritraukti sudėtinga, o informacijos stengiamasi pateikti kuo daugiau; tuo pat metu vartotojas „šokinėja“ nuo vieno šaltinio prie kito, pastebi, kad neretai informacijos portalo prioritetas yra kiekybė, o ne kokybė, ir nepasitiki jame pateikiama medžiaga.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1495 žodžiai iš 4576 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.