Turinys
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………..4
I. Bankų skirstymas……………………………………………………………………………………………………………5
II. Bankų veiklos reguliavimas………………………………………………………………………………………………7
III. Bankų apskaita………………………………………………………………………………………………………….8
IŠVADA……………………………………………………………………………………………………………………….10
Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………………………. 11
ĮVADAS
Terminas „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „banco“ – tai stalas už, kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitėjai. Pirmąsias bankines operacijas teikė bažnyčios – tais laikais tai buvo saugiausia vieta brangenybėms saugoti. Žmonės pradėjo tuo metu cirkuliavusius metalinius pinigus (auksines, sidabrines monetas) laikyti pas auksakalius, kurie už priimtus saugoti pinigus išrašydavo kvitus. Taigi jau auksakaliai teikė paslaugas, panašias į tas, kurias dabar, teikia bankai. Gautieji aukso kvitai buvo naudojami prekių mainuose. Laikui bėgant auksakaliai pastebėjo, kad savo poreikiams tenkinti žmonės atsiima tik dalį padėtų saugoti pinigų, o kiti lieka auksakalio saugykloje. Todėl šie pradėjo skolinti jiems patikėtus saugoti pinigus kitiems žmonėms už tam tikrą mokestį – palūkanas. Auksakaliai atrado pinigų „kūrimo“ mechanizmą, kuriuo grindžiama ir šiuolaikinė bankų sistema.
Bankas (bank) – tai finansų institucija, turinti specialią valstybės licenciją, kuri leidžia priimti pinigus ir suteikti paskolas.
Bankai atlieka šias funkcijas:
1. Telkia laikinai laisvas lėšas ir santaupas;
2. Iš sukauptų lėšų bankai teikia kreditus ir dažnai tampa pramonės įmonių akcininkais. Banko paskola – tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas išreiškia, skolindamas pinigus nustatytam laikotarpiui už tam tikras palūkanas;
3. Vykdant ūkinius sandėrius, bankai tarpininkauja piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose;
4. Leidžia apyvarton pinigus, vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas;
5. Konsultuoja klientus, suteikdami jiems reikiamą ekonominę bei finansinę informaciją.
Atlikdami šias funkcijas, bankai veikia tam tikrus ūkio procesus ir net juos kontroliuoja. Bankai gali perkelti pinigines lėšas į tas veiklos sritis, kur jų trūksta. Pagal nuosavybės formas bankai skirstomi į:
1. Akcinius bankus – bankus, kurių įstatinis banko kapitalas sukauptas iš
atskirų dalininkų lėšų;
2. Kooperatinius bankus – bankus, apimančius smulkaus kredito draugijas, jungiančias savo narių – miesto ar kaimo gyventojų – indėlius ir iš sukauptų lėšų teikiančius jiems trumpalaikes paskolas;
3. Municipalinius bankus – miestų savivaldos organų nuosavybę; jie teikia
miesto ūkio finansavimui ilgalaikius kreditus;
4. Valstybinius bankus – valstybės nuosavybę; jie atlieka emisijos ir komercijos bankų funkcijas;
5. Mišriuosius bankus – bankus, kurių akcijų dalį turi namų ūkiai, firmos bei
valstybė;
6. Tarptautinius bankus – bankus, atstovaujančius tarpvalstybiniams interesams. Pavyzdžiui, Pasaulio arba Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas yra tarpvalstybinė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) kredito institucija, įkurta 1944 m. Breton Vude (JAV). Jos nariais gali būti tik tos pasaulio šalys, kurios priklauso Tarptautiniam valiutos fondui (TFV). Oficialus banko tikslas – skatinti TFV priklausančių šalių gamybinių jėgų plėtotę, teikiant ilgalaikį (5-25 metams) kreditą.
I. Bankų skirstymas
Pagal veiklos pobūdį bankai skirstomi į:
1. Centrinį banką – vadinamąjį pirmos eilės banką;
2. Komercinius bankus (KB);
2.1. Komercinius universalius bankus;
2.2. Komercinius specializuotus bankus: – investicinius;
– taupomuosius;
– inovacinius;
– hipotekos.
3, Nebankinius finansinius tarpininkus (NFT):
– taupymo ir paskolų asociacijas;
– kreditines sąjungas.
Šiuolaikiniai bankai – tai finansiniai tarpininkai, iš savo veiklos gaunantys pelną. Finansinis tarpininkas – tai institucija, esanti tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo. Finansinis tarpininkas pinigus pasiskolina savo vardu, o vėliau juos skolina savo skolininkams. Vadinasi, KB ir NFT yra:
a) finansiniai tarpininkai tarp skolintojų ir besiskolinančiųjų, t.y. paskolų tiekėjai;
b) finansiniai tarpininkai mainuose, t.y. tarpininkai mainuose taip prekių savininkų ir pinigų savininkų, nes dalis bankų pasyvų, būtent čekiniai indėliai, plačiai naudojami kaip mokėjimo priemonė ir yra pagrindinė pinigų kiekio šalyje dalis.
KB, tiesiogiai negamindami materialinių vertybių, o tik aprūpindami ūkio subjektus finansiniais ištekliais ir organizuodami jų srautus, siekia visoms įmonėms būdingo tikslo – pelno maksimizavimo. Banko pelno maksimizavimo procesą apima du etapai:
1. Būtina įtikinti žmones teikti jiems pinigus, atidarant indėlio sąskaitas.
Kadangi pradedantis bankas turi konkuruoti su jau
veikiančiais bankais, tai jis turi sudaryti palankesnes sąlygas potencialiems indėlininkams. Pavyzdžiui: naujame banke indėlininkai gali gauti šiek tiek didesnes palūkanas; nemokamą čekinį aptarnavimą ir panašiai.
Jei bankas turi kurių nors privalumų, palyginti su kitais bankais, tai jis taps patraukliu, ir žmonės noriai jame laikys savo indėlius.