Iuolaikinės moralės principai
5 (100%) 1 vote

Iuolaikinės moralės principai

ĮVADAS

Kas yra moralė? Išvertus iš lotyniško žodžio „moralis“ – tai dorovė, žmonių elgesi reguliuojančios normos,principai, viena visuomeninės sąmonės formų. Jei bandyčiau parašyti jos apibrėžimą, jis skambėtų maždaug taip: moralė yra žmonių tarpusavio santykius reglamentuojančių elgesio normų sistema. Skamba labai sausai. Aš manau, kad moralė yra kiekvieno žmogaus viduje. Mano požiūris į kitus žmones parodo mano žmogiškumą. Aš į kitą žmogų žvelgsiu kaip į daiktą tik tada, jei užmiršiu jo, o drauge ir savo orumą , nepripažinsiu jo ir savo panašumo į Dievo paveikslą. Taigi kitas žmogus, požiūris į jį, yra mano kaip žmogaus matas. Moralė, kuri kyla iš tokio požiūrio į kitą, išsaugo tiesą apie žmogų ir jo orumą. Moralę galima tapatinti su Biblijos įsakymu: „Mylėk savo artimą kaip pats save“. Tik save priimantis ir mylintis žmogus mylės kitą su jo silpnybėm. Tokia būtų žmogiška patirtis ir meilė, kuri tikrai neatkartos Dievo, ateinančio į mąstymą. Mano artimas, kaip ir kiekvienas žmogus turi kūną, sielą ir dvasią, bet anaiptol jis nėra toks kaip aš. Dievas kuria tik „vienetinius egzempliorius“. Kiekvienas yra vienintelis ir nepakartojamas. Nelengva filosofiškai išdėstyti tai, kas išoriškai atrodo labai aišku. Juk tereikia su kitais žmonėmis elgtis taip, kaip norėtum, kad jie su tavimi elgtųsi. I. Kantas išdėstė moralės koncepciją, kad kiekvienas individualiai gali susikurti moralines taisykles, tačiau vėliau jis skatino pripažinti žmogiškumą, į asmenybės individualumą. Aristotelis nagrinėjo gėrio sampratą kaip siekiamybę, atėjusią iš Dievo, tačiau neužsiminė apie blogį, lyg jo nebūtų. Tomas Akvinietis dėstė, kad sprendimui vien proto neužtenka, dar reikalinga valia, kad pasirinkimas būtų teisingas. Kitaip sakant žmogus turi norėti daryti gėrį. Nuo netinkamų sprendimų mus sulaiko sąžinė, kuri liudija, sulaiko, skatina, kaltina, kankina ir prikaišioja. Žmogaus asmenybę tobulina jo dorybės: išmintis, kilnumas, teisingumas, tvirtumas, santūrumas. Žmogaus valios gerumas priklauso nuo Dievo. Jei žmonės laikytųsi Dekalogo, pasaulis būtų tobulas.

Vydūnas apibūdina žmogų kaip „aukščiausią ir tobuliausią regimo pasaulio gyvį“, kartu pažymi, jog tasai „tobulumas nesiranda pavidale ir toje gyvybėje, neigi jo sąmonėje“, t.y. jog žmogaus esmės nėra jo kūne. Toji esmė glūdi dvasinėje būtyje. Žmoguje, anot Vydūno, telpa visa visata: „Mes esame pasaulio dalelė, o vėl visas pasaulis yra mumyse“ (2, 137). „Žmogaus asmuo yra sudėtas dalykas. Jame randasi visi tie gyvenimo skyriai, kurie šiuomi dabar ir pasaulyje“ (1, 259). Žmogumi kartu esanti pasiekta dabartinė aukščiausia pakopa – per jį, jo savimonę, dvasingumą absoliutas yra suvokęs save patį. Žmogus, sąmoningai siekia dvasinio šviesumo, žino kaip jo siekti ir įgauna galią jį pasiekti yra absoliutan beveik sugrįžusi jo dalelė. Tas grįžimas yra viso gamtos vyksmo tikslas. Remdamasis ne tik indiškaisiais šaltiniais, bet ir vieno iš savo betarpiškų mokytojų pagrindinio imanentinės filosofijos atstovo V.Šupės mintimis, Vydūnas tvirtina: „Taip matyti, jog gamta, ką steigiasi apsireikšti, ant aukštesnio laipsnio sąmone, galutinai nori apsireikšti išmanymu, sąžine, išmintimi. Tad pasirodo todėl viso pasaulio gyvenimo tikslu“ (1, 56). Tuo tarpu žmogui gamtiškąją savo dalį reikia valdyti pačiam, tapti jos šeimininku, o ne vergu. Čia esanti jo visokeriopo, ypač dorovinio, tobulėjimo prasmė. O šį tobulėjimą mūsų mąstytojas susieja su pasaulio tobulėjimu, t.y. jo dvasine evoliucija. Sfera, kuria į tą evoliuciją įsijungia žmonija, Vydūno yra traktuojama kaip kultūros sfera. Vydūnas į pirmą planą iškėlė žmogaus dvasinį tobulumą ir tvirtumą.

ŠIUOLAIKINĖS MORALĖS PRINCIPAI

Dabartinė, viešpataujanti, moralė remiasi trimis pagrindinėmis prielaidomis:

1) lygybės prielaida: visi yra lygūs, visų teisės ir pareigos yra vienodos;

2) laisvės prielaida: kiekvienas privalo būti laisvas ir nevaržyti kitų laisvės;

3) moralinės vertybės prielaida: moralinė vertybė yra besąlygiška, ir nebūtinąją pagrįsti nurodant, kad ji yra reikalinga gyvybei ar sveikatai, nes ji nėra priemonė, ji yra

galutinis tikslas.

Šitomis prielaidomis remiasi atskiri dabartinės moralės principai, pirmiausia tokie:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 706 žodžiai iš 2322 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.