Jauno žmogaus saviraiška
5 (100%) 1 vote

Jauno žmogaus saviraiška

11

JAUNO ŽMOGAUS SAVIRAIŠKA

Jaunuolis yra neramus savo psiche, bet ramus savo dvasia; nes ji dar nėra kaip reikiant atbudusi ir pasišovusi kūrybiniams žygiams… Tuo tarpu suaugęs žmogus yra ramus savo psiche, bet neramus savo dvasia… Subrendusio žmogaus dvasia yra nerami, nes ji yra kūrybiška.

( A. Maceina, Kaunas, 1940m.)

Jauno žmogaus saviraiška – tai jo adaptavimasis jį supančioje socialinėje aplinkoje; pagarbos sau ir pripažinimo, savęs įvertinimo ir savireguliacijos siekimas. Visa tai įtakoja savarankišką jauno žmogaus įsitvirtinimą visuomenėje, profesinėje veikloje, šeimos sukūrimą.

Išreikšt save – štai ko jaunas žmogus šiuo metu labiausiai trokšta ir siekia. Jis siekia aktyviai reikštis visuomeniniame gyvenime, dirbti ir tobulėti profesinėje veikloje, išreikšti save kūryboje, išsakyti savo nuomonę ir nori būti išgirstas. Siekia būti gerbiamas ir įvertintas, mylėti ir būti mylimas. Jaunam žmogui būtina save suvokti kaip žmogų – asmenybę ir pilnai save realizuoti. Nors ir nepatyręs, tačiau būdamas veržlus jis nori kuo greičiau pajusti tikrą gyvenimo skonį; bando įsijausti į laikmečio dvasią ir gyventi iš esmės.

„Šiandieninis jaunas žmogus gyvena nuolat besikeičiančioje, pilnoje informacijos ir įvykių aplinkoje, kuri turi tiesioginės įtakos asmenybei vystytis, vidinėms asmenybės savybėms formuotis“. ( Dž. Gečienė „ Socializacijos ir jaunos kartos ugdymo pokyčiai“ )

Saviraiška labai priklauso nuo įgimtų žmogaus charakterio bruožų, savojo veiklumo, sugebėjimo bendrauti su aplinkiniais, nuo individo savimonės bei savęs vertinimo lygio. Sėkmingai ar nesėkmingai tai vyks lemia socializavimosi šeimoje ir visuomenėje sąlygos.

Jau nuo pat gimimo žmogui būdingas socialumas, noras ir poreikis bendrauti, siekti profesinės karjeros ir žmogiškojo įvertinimo, būti reikalingu, rūpintis ir globoti, mylėti ir būti mylimam . Nuo mažo kūdikio iki pat brandaus amžiaus žmogus yra aktyvus socializacijos dalyvis. Tai sudėtingas, visą gyvenimą besitęsiantis procesas, kurio metu žmogus save sukuria ir realizuoja kaip asmenybę.

Pirmoji jauno žmogaus gyvenimo mokykla – šeima, kurioje jis gimsta, tarpsta, auga ir tampa žmogumi. Apie tai labai išsamiai savo knygoje „ Žmogus ir socialinė aplinka“ kalba I. Leliugienė.

„Šeima yra svarbiausias socializacijos institutas, nes žmogus ateina į šį pasaulį, vystosi ir numiršta“ ( I. Leliugienė „ Žmogus ir socialinė aplinka“)

Tėvai – pirmieji ugdytojai, vedantys mažą žmogutį į pasaulį.

1

Šeimos socializacijos stilių ( demokratinį ar autoritarinį ) sąlygoja šeimos ir giminės tradicijos, kultūra, socialinė priklausomybė ir išsilavinimas bei dar daugelis

dalykų. Tiek vidinės, tiek išorinės šeimos gyvenimo sąlygos tiesiogiai ir netiesiogiai veikia socialinės integracijos procesus. Nuo šeimos priklauso, kaip vyks fizinis, emocinis ir socialinis žmogaus vystymasis gyvenime. Esant ryškiam teigiamam emociniam bendravimui, nuolatiniam individualiam bendravimui su vaiku šeimoje, socialinės patirties perteikimui bendroje veikloje – sudaromos labai palankios sąlygos jauno žmogaus saviraiškai ugdyti. Vaikas, paauglys, jaunuolis turi būti aktyviai įtraukiamas į šeimos gyvenimą, jam turi būti skiriama pakankamai dėmesio jo problemoms spręsti, taip pat jis turi turėti ir pareigų, kurias būtina atlikti. Jis turi dalyvauti sprendžiant šeimai svarbius reikalus, jo nuomonė turi būti išklausoma ir reaguojama į ją. Atsakomybės už save ir kitus ugdymas, nors žodinis paskatinimas už teigiamą iniciatyvą, demokratiški sprendimai jo ir kitų šeimos narių atžvilgiu ir daugelis kitų veiksnių teigiamai įtakoja jauno žmogaus sugebėjimą sėkmingai socializuotis.

Labai svarbi jaunuolio socializacijai bendraamžių įtaka. Tai ypač ryškiai pasireiškia paauglystėje. Paauglius jungia bendra psichologinė – vertybinė orientacija.

„Jie tarsi yra lokalizuoti vienoje erdvėje, varžosi dėl pripažinimo ir lyderiavimo…“ ( A. Adler „ Menkavertiškumo kompensacija: kova už įsitvirtinimą ir pranašumą“ )

Paauglys bando įsitvirtinti savo bendraamžių tarpe, siekia būti originalus, nori, kad jį pastebėtų ir vertintų. Šiame amžiaus tarpsnyje jam tai svarbiau , nei suaugusiųjų įvertinimas. Bus ar nebus jis pripažintas ir priimtas į savo bendraamžių ratą – turės didelės reikšmės jo saviraiškos ugdymesi. Šiame asmenybės vystymosi etape jaunuolis yra labiausiai imlus ir pažeidžiamas. Viskas jo gyvenime keičiasi, jis bręsta lytiškai, keičiasi jo išorė, kas įtakoja fizinę ir psichinę sveikatą ir bendrą organizmo būklę. Jo asmenybės vystymasis taip pat vyksta nebe tolygiai, o tarsi šuoliais; jis nebe vaikas, bet į suaugusiųjų tarpą jis dar nepriimamas. Jis bando susivokti kas jis yra, koks jo tikslas gyvenime, bando suprasti savo jausmus, nuolat besikaitaliojančią nuotaiką, jausmų antplūdį. Jis nori būti individualus ir tuo pačiu iškelia sau kokį nors idealą ar pavyzdį, kuriuo nori sekti.
Vieną akimirką jaunuolis nori šėlti ir būti kompanijoje, o kitą akimirką jau trokšta vienatvės; pats būdamas grubus ar nepaklusnus – iš kitų laukia švelnumo ir supratimo. Visa tai reikalauja iš aplinkinių ir ypač iš tėvų didelės kantrybės, geranoriškumo, subtilaus sugebėjimo ir begalinio noro padėti savo vaikui susiformuoti teigiama ir brandžia asmenybe.

Kuo sėkmingesnė ir savalaikė socializacija vaikystėje – tuo lengviau jaunas žmogus savireguliuojasi tolimesniame savo raidos etape. Jaunuolio savęs vertinimas būna adekvatesnis, keliami reikalavimai sau būna realūs ir dažniausiai įgyvendinami. Susidūręs su sunkumais ar nesėkmėm jis lengvai tai įveikia ir eina toliau.

2

Jaunas žmogus palypėjęs dar vienu laipteliu aukštyn, iš paauglio, jaunuolio, gyvenusio tėvų globoje bei priežiūroje turi pereiti į suaugusių, savarankiškų žmonių

grupę ir gyventi sudėtingoje aplinkoje, jau pats atsakydamas už save. Ir tai, kaip jis sugebės save vertinti ir reikšti, lems jo santykius su kitais žmonėmis.

Aplinkiniai, ir ne tik tėvai, taip pat turi skatinti jauno žmogaus savarankiškumą, iniciatyvumą, pasitikėjimą savo jėgomis, nukreipti jį tinkama linkme, pasitikėti juo. Jausdamasis tvirtai, žinodamas, kad bus suprastas ir palaikomas, jis sugebės sėkmingiau spręst savo problemas, ras naujas socialiai priimtinas savęs vertinimo formas, stengsis atskleisti savyje slypinčias jėgas ir galimybes.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 996 žodžiai iš 1919 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.