Jav prezidento vaidmuo vidaus politikoje
5 (100%) 1 vote

Jav prezidento vaidmuo vidaus politikoje

Turinys

Įvadas 3

1. Konstitucinės JAV prezidento galios ir funkcijos 4

2. Prezidento galių augimas 5

2.1. Imperialistinis prezidentavimas nuo 1933 iki 1970 5

2.2. Nuo 1970 m. iki šių dienų 6

3. Prezidento santykis su kitomis institucijomis 6

3.1 Prezidentas ir vykdomoji valdžia 6

3.2 Prezidentas ir Kongresas 7

3.3 Prezidento santykis su masinėmis informavimo institucijomis 8

4. Kabinetas 8

4.1. Kabineto pasirinkimas 9

4.2. Kabinetų vaidmuo ir praktika 9

5. Pagalba prezidento institucijai 10

5.1. Prezidento administracijos įsteigimas ir veikla 10

Išvados 12

Literatūros sąrašas: 13

Įvadas

Prezidentas yra vadovas, bet tik viena iš trijų valdžios šakų. Vieno žymaus politiko žodžiais JAV prezidentas yra Amerikos politinio žaidimo superžvaigždė. Kaip visos tautos išrinktas atstovas jis yra visos tautos ir valdžios simbolis. JAV prezidento institucijos vaidmuo yra ypatingai svarbus formuojant tiek vidaus tiek užsienio politiką. Galima teigti, kad JAV prezidento galios yra vienos didžiausių pasaulyje, tačiau jo įtaka vidaus politikos formavime niekada neperžengia demokratijos ribų. Iš tiesų, iš JAV prezidento visuomenė tikisi labai daug, tačiau tikrovėje jo galioms yra tam tikrų apribojimų, kurie varžo prezidento veiklą.

Reikia pažymėti, kad vienas pirmųjų nemalonių dalykų, su kuriuo tenka susidurti ką tik išrinktam prezidentui – tai paveldėta biurokratinė struktūra, kuri yra ypač sunkiai valdoma ir vangiai keičia savo kryptį. Teisė skirti naujus pareigūnus turi tik trys tūkstančiai valdininkų iš daugiau nei 3 mln., valstybinių įstaigų darbuotojų.

Visa administracija veikia kaip ir seniau, praktiškai nepaisydama prezidento kišimosi. Išrinktąjį šalies vadovą iš kart užgriūva problemos, kurias paliko senoji valdžia. Biudžetas – sudarytas ir patvirtintas gerokai anksčiau nei naujasis vadovas atėjo į postą, prezidentai privalo laikytis anksčiau sudarytų sutarčių, neformalių susitarimų – kitaip tariant, naujoji šalies „galva“ privalo užtikrinti prieš tai vykdytos politikos tęstinumą.

Darbe naudota informacija iš D. Watts knygos „Understanding American government and politics“. Šioje knygoje pateikta labai daug bendros informacijos apie prezidento instituciją, charakterizuojami konkretūs prezidentai ir jų valdymas. Taip pat rėmiausi JAV Konstitucija kur išdėstytos konstitucinė JAV prezidento teisės ir pareigos.

Darbo tikslas yra apibendrinti prezidento galias, įtakojant šalies vidaus politiką ir įtaką šalies gyventojams.Turbūt geriausiai JAV prezidento galias ir funkcijas padeda atskleisti jo santykių su atskiromis institucijomis nagrinėjimas. Šiame rašto darbe bus nagrinėjamas prezidento santykis su įstatymų leidžiamąja ir vykdomąja valdžiomis. Taip pat bus išdėstyta, kaip prezidento galios kito šios institucijos istorijoje, kokios konstitucinės šio pareigūno funkcijos ir kokį poveikį jam daro masinės informavimo priemonės. Taip pat bus pristatytas JAV prezidento pagalbinio administracinio aparato formavimo ir veikimo procesas, kuris stipriai palengvina didelės biurokratijos kontrolę.

1. Konstitucinės JAV prezidento galios ir funkcijos

Pirmiausia Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucija Prezidentui suteikia vykdomąją valdžią. Galima teigti, kad JAV Prezidento galia yra viena didžiausių pasaulyje. JAV Konstitucija apie prezidento įsipareigojimus kalba labai suglaustai. Ji beveik nieko nesako apie prezidento administracines pareigas, tik pareiškia, kad vykdomoji valdžia turi būti patikėta JAV Prezidentui ir jis turi rūpintis, kad įstatymai būtų pagarbiai vykdomi. Šiuos netikslius apibrėžimus reikėtų interpretuoti kaip prezidento pareigą vadovauti įvairiems departamentams, biurams ir programoms, sukurtoms Kongreso. Kitaip sakant, prezidentas turi būti federalinės biurokratijos vadovu, kuri yra sudaryta beveik iš trijų milijonų civilių tarnautojų. Jų pagrindinis tikslas – “padėti” prezidentui įgyvendinti Kongreso įstatymus, federalinio teismo nuosprendžius ir sutartis, pasirašytas JAV. Konstitucija nustato šias pagrindines prezidento funkcijas:

1. Kongreso leidžiamų įstatymų vetavimas.

2. Vadovavimas ginkluotosioms pajėgoms.

3. Malonės prašymų tenkinimas.

4. Sutarčių sudarymas.

5. Ambasadorių skyrimas.

6. Teisėjų skyrimas.

7. Vyriausybės narių skyrimas.

8. Ataskaitos apie valstijų būklę teikimas.

9. Įstatymų Kongresui rekomendavimas.

10. Specialiųjų Kongreso sesijų sušaukimas.

Tačiau nereikėtų pamiršti ir to, kad JAV Prezidentas, kaip pagrindinis valstybės vidaus politikos reiškėjas, vaidina svarbų vaidmenį ir įstatymų leidyboje. Jam priklauso bene svarbiausia teisė sustabdyti Kongreso priimtus įstatymus; pastarieji įsigalioja tik tada, kai abu rūmai priima juos iš naujo dviejų trečdalių balsų dauguma. Nemaža įstatymų projektų, svarstomų kongrese, yra parengiami vykdomosios valdžios iniciatyva. Reikalingus jo nuomone, įstatymus Prezidentas gali siūlyti metiniuose ir specialiuose laiškuose Kongresui. Jeigu kongresas pertraukia darbą neišnagrinėjęs šių pasiūlymų, Prezidentas turi teisę sušaukti specialiąją sesiją. Be viso to, Prezidentas gali veikti viešąją nuomonę kaip
politinės partijos lyderis ir aukščiausias JAV valdžios pareigūnas ir šitaip daryti įtaką įstatymų leidimui Kongrese.

2. Prezidento galių augimas

Galima teigti, kad prezidento galios pradėjo augti nuo pat institucijos įsikūrimo, kai visuomenė suprato ir pradėjo žiūrėti į šią instituciją kaip į tokią, kuri gali daug ką pakeisti. Buvo tarsi užpildytos spragos, atsiradusios dėl inertiškumo ir neveiklumo Kongrese, valstijose ir privačiame versle. Prezidentų galia nustatoma pagal tai, kaip jie sugeba įgyvendinti savo rinkiminėje kampanijoje užsibrėžtus tikslus. Tų prezidentų, kurie nusistatė ir įgyvendino savo tikslus, darbas laikomas kaip sėkmingo ir stipraus prezidentavimo praktika ir, priešingai, tie, kurie neturėjo tam tikrų tikslų arba nesugebėjo jų įgyvendinti, laikomi silpnais prezidentais.

Tokiu būdu nuo pat pirmojo prezidento jo galios palaipsniui vystėsi, keitėsi, formavosi – taip susikūrė tradicija, kas ir suteikia šioms galioms teisėtumą bei pripažinimą.

2.1. Imperialistinis prezidentavimas nuo 1933 iki 1970

Šiuolaikinis prezidentizmas prasidėjo 1933 m. dėl didžiosios pasaulinės ekonomikos krizės, kuri stipriai įtakojo ir kai kuriuos fundamentalius pokyčius JAV politiniame gyvenime. Buvo tikimasi, kad federalinė vyriausybė išspręs visas viešųjų ir asmeninių interesų problemas. F. D. Ruzvelto administracija neprieštaravo įvairioms iniciatyvoms ir priemonėms šaliai atgaivinti. Nuo tada JAV politinė sistema tapo labai prezidentine ir nuo tada politinis procesas, galima sakyti, reikalavo nuoseklaus prezidento iniciatyvumo vidaus ir užsienio politikoje. 1960 m. prezidento galios pasiekė viršūnę. Tai patvirtino daugelis po antrojo pasaulinio karo vykusių konferencijų delegatų. Į visuomeninį valdymą buvo pradėta žiūrėti skeptiškiau nei anksčiau. Apskritai, tai kėlė daug debatų ir nesutarimų, tačiau ekonomikos plėtra buvo gerai vystoma, buvo pasitikima ekonomikos valdymu ir visa padėtis JAV palaipsniui gerėjo, todėl visiems atrodė protinga leisti prezidentui laisvai valdyti šalį. Johnsono prezidentavimo metais daugeliui atrodė, kad tai yra pagrindinė institucija, kuri gali išspręsti beveik visas problemas. Kongresas taip pat tikėjosi vadovavimo iš prezidento puses.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1041 žodžiai iš 3400 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.