JT Lietuvos makroekonomikos apžvalga
Parengė:
Roma Rimašiūtė 1d kl.
JT Lietuvos makroekonomikos apžvalga
Bendrasis vidaus produktas
Atsigaunanti kaimyninių šalių ekonomika įtakoja ir Lietuvoje gaminamų prekių eksporto apimčių didėjimą (pirmą šių metų ketvirtį eksportas išaugo 28,48 proc.), kuris didele dalimi sąlygojo Lietuvos pirmo ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimą 4,1 procentu. Ekonomikos augimą patvirtina pridėtinės vertės padidėjimas pramonėje 7,8%, transporto paslaugose 27,2%, vidaus prekyboje 6,1%. Ūkio gamybinėse veiklose, o jos sudaro 38,0% bendrosios pridėtinės vertės struktūroje, sukurta BVP dalis išaugo 2,1%, paslaugų veiklose 5,3%, kurios sudaro 62,0% bendrosios pridėtinės vertės.
Pirmą ketvirtį lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu pastebimai išaugo didžiausių veiklos rūšių pardavimai: transportas, sandėliavimas ir ryšiai išaugo 19,1 proc., apdirbamosios pramonės – 7,6 proc., didmeninė ir mažmeninė prekyba – 6,1 procentais. Tuo tarpu statybų apimtys sumažėjo net 16,2 proc., o elektros, dujų ir vandens tiekimas – 11,9 proc.
Tačiau atsižvelgus į pastarųjų kelių mėnesių sumažėjusias apdirbamosios pramonės ir eksporto apimtis šių metų antrojo ketvirčio BVP turėtų augti kur kas lėčiau. Nors kasybos ir apdirbamosios pramonės pardavimai birželio mėnesį lyginant su geguže išaugo 8,1 proc., tačiau per visą pirmąjį pusmetį apdirbamosios pramonės pardavimai lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu išaugo tik 0,8 procentu.
Nedarbas birželį nesikeitė – liko tokiam pačiam lygyje kaip ir gegužę – 11,1 proc., tačiau natūrine reikšme bedarbių skaičius Lietuvoje padidėjo 1,0 tūkst. iki 196,7 tūkst. bedarbių. Tai didele dalimi lėmė absolventų registravimas darbo biržose, dėl ko padidėjo darbingų žmonių grupė ir bedarbių skaičiaus padidėjimas neturėjo žymesnės įtakos bendram nedarbo lygiui Lietuvoje.
Po penkių mėnesių pertraukos birželį vėl užfiksuota infliacija (0,7 proc., o nuo metų pradžios infliacijos dydis 1,7 proc.). Tokį vartotojų kainų indekso pokytį per birželio mėnesį labiausiai įtakojo 9,8 proc. pabrangusi kiauliena ir transporto prekių bei paslaugų grupės kainos padidėjimui 3,6 procento. Tam didžiausią įtaką turėjo pabrangęs benzinas bei dyzeliniai degalai, kurių kainos atitinkamai padidėjo 8,3 proc. ir 4,9 proc. Naftos produktų brangimas įtakojo ir gamintojų parduotos produkcijos kainų indeksą, kuris birželio mėn. palyginus su ankstesniu mėnesiu pakilo 1,6 proc., nors be naftos produktų visos pramonės parduotos produkcijos kainos sumažėjo 0,01 procento.
Užsienio prekyba ir mokėjimų balansas
Gegužės mėnesį mėnesį 2,6 proc. sumažėjo eksporto apimtys, tuo tarpu importas padidėjo 13,8 procento. Eksporto mažėjimą lėmė net 44 procentais sumažėjęs mineralinių produktų eksportas, tuo tarpu beveik visų kitų rūšių prekių eksportas po nesėkmingo balandžio mėnesio pastebimai atsigavo. Mineralinių produktų eksportą mažino nepakankamas naftos žaliavos tiekimas „Mažeikių nafta“ perdirbimo gamyklai. Tai atsispindėjo ir mineralinių produktų importo rodikliuose – balandžio ir gegužės mėnesiais šių produktų importas lyginant su ankstesniu mėnesiu sumažėjo atitinkamai 34 proc. ir 15,5 procentais. Tačiau didesnį nei įprastą užsienio prekybos deficitą lėmė kitų importuojamų prekių rūšių apimčių didėjimas.