Juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas
5 (100%) 1 vote

Juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas

TURINYS

ĮVADAS 3

1. JURIDINIO ASMENS SAMPRATA 5

2. JURIDINIŲ ASMENŲ PABAIGA 7

2.1. LIKVIDAVIMAS 8

2.1.1. LIKVIDATORIUS 11

2.2. REORGANIZAVIMAS 14

2.2.1. JURIDINIŲ ASMENŲ REORGANIZAVIMO BŪDAI IR SĄLYGOS 16

3. JURIDINIŲ ASMENŲ PERTVARKYMAS 20

IŠVADOS 22

LITERATŪROS SĄRAŠAS 23

ĮVADAS

„Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme.“

Senovės Romoje Hamurabio teisyne jau minimas juridinio asmens, kaip teisinių santykių objekto, institutas. Romėnų teisė savarankiškais teisės subjektais laikė įvairius kolektyvinius junginius. Kanonų teisės doktrina yra laikoma fikcijos teorijos pradininke, pagal kurią juridinis asmuo yra dirbtinai sukurtas teisės subjektas – fikcija arba susitarimo rezultatas, nes juridinio asmens nei pamatyti, nei paliesti nėra galimybės, juk visos juridinio asmens teisės ir pareigos iš tikrųjų priklauso fiziniams asmenims, t.y. juridinio asmens nariams.

Koncepcijos teorija, panašiai kaip ir fikcijos teorija, teigia, kad juridinis asmuo yra tik dirbtinis subjektas, kuriam valstybė teisės pagalba suteikia tam tikrą subjektiškumą, o teises ir pareigas gali turėti tik fiziniai asmenys.

Šiuo metu daugelyje valstybių vyrauja realistinė juridinio asmens aiškinimo teorija. Ji teigia, kad juridinis asmuo yra iš tikrųjų egzistuojantis subjektas ir nėra fikcija. Juridinis asmuo, kaip ir fizinis asmuo gali turėti savo subjektines teises ir pareigas. Juridinio asmens esmė – fizinių asmenų, suvienijusių savo pastangas tam tikram tikslui pasiekti, sąjunga, kuri nėra tapatinama su šios sąjungos nariais.

Juridiniais asmenimis civilinėje teisėje vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą ir gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže arba trečiųjų teisme.

Darbo tikslas – išanalizuoti juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo ypatumus, naudojant literatūros analizės metodą.

Uždaviniai :

1. Išnagrinėti juridinio asmens sampratą.

2. Išanalizuoti juridinių asmenų pabaigos atvejus: likvidavimą ir reorganizavimą.

3. Pateikti juridinių asmenų pertvarkymo analizę.

Objektas – darbo tyrimas nukreiptas į juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo analizę civilinėje teisėje.

Dalykas – juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo ypatumai.

Literatūros juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo tema yra pakankamai daug, pagrindiniai šaltiniai – Civilinis kodeksas, jo komentaras, civilinės teisės vadovėliai bei teisės aktai, reglamentuojantys atkirų juridinių asmenų veiklą.

1. JURIDINIO ASMENS SAMPRATA

„Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme, arbitraže ar trečiųjų teisme.“

Juridiniai asmenys yra ūkio subjektai, tokie kaip įmonės, bankai ir kredito įstaigos, draudimo organizacijos, kitos įstaigos (valstybinės valdžios ir valdymo, mokslo ir kt.), visuomeninės organizacijos, partijos. Jie vykdo labai įvairią ūkinę komercinę, kultūrinę, visuomeninę, politinę veiklą.

Civilinės teisės vadovėlyje nurodomi 4 požymiai:

• organizacinis vieningumas;

• atskiras turtas;

• turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įsigijimas savo vardu;

• savarankiška atsakomybė už prievoles.

Juridinių asmenų požymiai yra šie:

1. Organizacinis vieningumas.

2. Civilinis procesinis teisnumas.

3. Civilinis procesinis veiksnumas.

Tai pirminiai juridinio asmens požymiai, bet kuris juridinis asmuo turi turėti šiuos požymius.

Yra ir antriniai požymiai, kurie detalizuoja pirminius. Juos nulemia juridinio asmens teisinė forma. Asociacija, susivienijimas, kurie neturi pirminių požymių, negali būti laikoma juridiniu asmeniu. Yra juridinių asmenų, kurie neturi visų pirminių požymių. Pvz.: advokatų kontora. Ji turi organizacinę struktūrą. Advokatų kontora turi pavadinimą (antrinis požymis). Advokatų kontora gali būti civilinio proceso dalyviu t.y. ji turi civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą. Advokatūros įstatyme nurodyta, kad sutartis sudaro advokatas, t.y. ne kontora. Advokatų kontora neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo, vieno iš požymių. Toks asmuo, kuris turi dalinį požymį- vadinamas kvazijuridiniu asmeniu. Tokiam juridiniam asmeniui gali būti taikomos Civilinio kodekso II knygos normos. Advokatų kontora nėra juridinis asmuo pagal įstatymą. Tas pats yra ir su notarų biurais, ūkininkų ūkiais. Civilinis kodeksas įtvirtina uždarą juridinių asmenų sistemą- tik įstatymų valia gali būti sukurta nauja juridinio asmens forma. Kai kuriose šalyse gali būti atidaryta įmonė nenustatant juridinio asmens formos.

Organizacinis vieningumas kaip požymis pasireiškia šiais aspektais :

• Vidinė struktūra.

• Struktūrinių dalių sujungimas į visumą.

• Kiekvienas juridinis asmuo turi organizacinius
organus.

• Valdymo, kontrolės organai, skyriai, filialai- šie padaliniai tarpusavyje bendradarbiauja- tai nustatyta reglamentuose.

• Atskiras turtas. Tam kad būtų pasiektas juridinio asmens tikslas- būtinos materialinės vertybės. Atskiras turtas nebūtinai turi būti juridinio asmens, bet yra naudojamas dėl tam tikrų susitarimų.

• Pavadinimas- tai organizacinio vieningumo antrinis požymis. Pavadinimo sudarymo tvarką reglamentuoja CK ii firmų vardų įstatymas, kol pradės veikti registras.

Civilinis teisnumas ir veiksnumas vienas nuo kito skiriasi savo veiksmais. Civilinis teisnumas- galėjimas turėti teises ir pareigas, o veiksnumas- savo veiksmais galėjimas įgyti teises ir pareigas. Civilinis teisnumas ir veiksnumas juridiniam asmeniui atsiranda tuo metu, kai jis susikuria.

Pagal CK juridiniai asmenys gali būti ieškovais ir atsakovais teisme, arbitraže, pareiškėjais administraciniame teisme. Civilinis kodeksas neįvardija ribotos civilinės atsakomybės. Ji nėra juridinio asmens požymis. Ji yra preziumuojama juridinio asmens atžvilgiu, jei įstatymas nenustato kitaip. Ribota civilinė atsakomybė- juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles.

Atsakomybė ribojama akcijomis. Juridinis asmuo atsako savo turtu. Jei juridinis asmuo priskiriamas neribotos atsakomybės juridiniams asmenims- tai atsakomybė atsiranda ir dalyviui.

2. JURIDINIŲ ASMENŲ PABAIGA

„Svarbūs bendrovės raidos etapai yra bendrovės veiklos pertvarkymas ir nutraukimas.“ Nors kai kurie juridiniai asmenys dali daugybę metų sėkmingai gyvuoti nesusidurdami su minėtomis procedūromis, didelė dalis juridinių asmenų anksčiau ar vėliau yra pertvarkomi ir vienaip ar kitaip nutraukia savo veiklą. Faktiškai juridiniai asmenys savo veiklą gali nutraukti dėl įvairių priežasčių ir įvairiais būdais, pvz.: nutraukus vykdytą gamybą ar prekybą, pardavus visą verslą ar esminę jo dalį, bankrutuojant.

„Juridinio asmens pasibaigimas – tai susivienijimo nustojimas egzistuoti kaip juridinio asmens.“

Juridinio asmens pabaiga – juridinio asmens veiklos nutraukimas, kuris pasireiškia organizacinės struktūros panaikinimu, registracijos, prievolių nutraukimu ir atskiro turto panaikinimu. Juridinio asmens teisinės formos pakeitimas nėra laikomas juridinio asmens pasibaigimu. Juridinis asmuo gali pasibaigti savo valia arba prievartos būdu. Juridinio asmens pasibaigimas savo valia reiškia, kad tokį sprendimą priėmė juridinio asmens organai. Juridinis asmuo gali pasibaigti prievarta tik tada, kai jis yra likviduojamas.

Savo valia juridinis asmuo pasibaigia, jei tokį sprendimą priima juridinio asmens dalyviai. Kvalifikuota balsų dauguma priimamas sprendimas, ir už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančiųjų balsų, bet juridinio asmens steigimo dokumentai gali numatyti ir didesnę nei 2/3 balsų kvalifikacinę daugumą.

Juridinis asmuo gali pasibaigti dviem būdais

1. Likvidavimo.

2. Reorganizavimo.

Taigi, yra du juridinių asmenų pasibaigimo būdai. Pirmasis būdas yra likvidavimas, antrasis – reorganizavimas. Likvidavimą ir reorganizavimą reikėtų skirti vieną nuo kito, nes jų teisinės pasekmės yra skirtingos. Likvidavimas yra visiškas juridinio asmens pasibaigimas, nutraukiant visas jo prievolines ir nuosavybės teises. O reorganizavimas yra “švelnesnis” juridinio asmens pasibaigimo būdas, nes reorganizavimas yra juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Reorganizavimas yra tik sąlyginis iki jo buvusio juridinio asmens prievolinių ir nuosavybės teisių nutraukimas.

Likvidavimo atveju atlikus likvidavimo procedūrą ar reorganizavi¬mo atveju perdavus teises ir pareigas kitiems juridiniams asmenims, ju¬ridinis asmuo yra išregistruojamas iš juridinių asmenų registro ir nuo to mo¬mento nustoja egzistuoti – jis pasibaigia.

Taigi, juridiniai asmenys pasibaigia reorganizavimo arba likvidavimo būdu, tačiau juridinio asmens pasibaigimu jokiu būdu nelaikoma juridinio asmens teisinės formos pakeitimas.

2.1. LIKVIDAVIMAS

Likvidavimas – tai juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims.

Likvidavimo procedūra ar teisių ir pareigų perdavimas gali būti at¬naujinta teismo sprendimu, kreditorių ar dalyvių prašymu, jeigu atlikus šiuos veiksmus išaiškėjo prieš tai nežinomos ar niekieno neperimtos teisės ir pareigos arba turtas bei jeigu dėl tokio turto turi būti atlikti likvida¬toriaus, o reorganizavimo atveju – juridinio asmens organo veiksmai. „Tokiu atveju juridinio asmens išregistravimas nepanaikinamas, tačiau likvidatorius ar kitas juridinio asmens organas teismo sprendimu įgyja teisę atlikti su išaiškėjusiu turtu susijusius veiksmus.“ Tokie veiksmai gali būti: pvz.: baigus likvidavimo procedūrą ir išregistravus juri¬dinį asmenį išaiškėjusio turto perdavimas kreditoriams ar dalyviams, dėl perduodant turtą padarytų klaidų turto neįregistravimas registre ir tokio turto perdavimas bei įregistravimas iš naujo ir pan.

Atskirų juridinių asmenų rūšių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra numatyta, kad likvidavimo procedūra vykdoma vadovaujantis tų įstatymų bei Civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl nagrinėsiu bendrąsias CK nuostatas, susijusias su likvidavimo procedūra.

Likvidavimas yra toks juridinio asmens
pasibaigimas, kai jo veikla nu¬trūksta, o tai lemia specialų likviduojamo juridinio asmens statusą ir likvi¬datoriaus uždavinį – veiksmingai per kiek įmanoma trumpesnį laiką nu¬traukti juridinio asmens veiklą.

Juridinio asmuo gali būti likviduojamas tik šiais pagrindais:

1. Kai yra juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;

2. Kai priimamas teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį;

3. Kai teismo priimamas sprendimas likviduoti juridinį asmenį;

4. Kai pasibaigia laikotarpis, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo;

5. Kai juridinio asmens dalyvių skaičius sumažėja mažiau nei įstaty¬mų leidžiamas minimumas ir jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorga¬ nizuoti ar pertvarkyti;

6. Juridinio asmens steigimas pripažįstamas negaliojančiu.

Baigtinio pagrindų sąrašo tikslas — įgyvendinti nesikišimo į privačius santykius principą (kuris reikalauja sudaryti sąlygas patiems privačių santykių dalyviams priimti sprendimus, kaip ir kada dalyvauti civiliniuose santykiuose) juridinio asmens veiklos atžvilgiu. Taip sukuriamos prielaidos tinkamam asociacijų teisės, kuri reikalauja užtikrinti laisvę steigti asociacijas ir riboti jų priverstinio likvidavimo pagrindus, įgyvendinimui ga¬rantuoti.

Pagrindinis juridinio asmens likvidavimo pagrindas yra juridinio asmens dalyvių sprendimas. Juridiniai asmenys gali būti likviduojami ir esant bet kokioms kitoms steigimo dokumen¬tuose numatytoms, tačiau kituose punktuose nenurody¬toms aplinkybėms, kurios lemia juridinio asmens likvidavimą. Tokios aplinkybės gali būti numatytos tik steigimo dokumentuose ir joms at¬siradus juridinio asmens dalyviai privalo priimti sprendimą likviduoti

juridinį asmenį, o jeigu sprendimas likviduoti juridinį asmenį nepriimamas, bet kuris juridinio asmens dalyvis vadovaujantis atitinkamu LR CK straipsniu turi teisę kreiptis į

teismą dėl juridinio asmens pripažinimo likviduojamu

Juridinio asmens likvidavimo pagrindas taip pat yra ir LR Įmonių ban¬kroto įstatymo nustatyta teisė likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį. Sprendimą gali priimti teismas arba kreditorių susirinkimas. Teismas taip pat gali priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį, kai atliekamas juridinio asmens veiklos tyrimas ir taikomos atitinkamos priemonės, kai juridinis as¬muo nebevykdo veiklos ir kai likviduojamas neteisėtai įsteigtas juridinis as¬muo.

„Juridinis asmuo taip pat turi būti likviduojamas pasibaigus laikotarpiui, kuriam jis buvo įsteigtas, ar juridinio asmens dalyvių skaičiui sumažėjus daugiau nei įstatymo leidžiamas minimumas.“ Kai atsira¬nda šios aplinkybės juridinis asmuo turi būti laikomas likviduoja¬mu, o juridinio asmens dalyviai privalo skirti likvidatorių. Juridinis asmuo gali būti likviduojamas dėl jo dalyvių skaičiaus su¬mažėjimo tik tada, kai nuo sumažėjimo laiko praeina ne mažiau kaip šeši

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1862 žodžiai iš 6052 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.