Juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas
5 (100%) 1 vote

Juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas

112131415161

TURINYS

ĮVADAS 3

1. JURIDINIO ASMENS SAMPRATA 5

2. JURIDINIŲ ASMENŲ PABAIGA 7

2.1. LIKVIDAVIMAS 8

2.1.1. LIKVIDATORIUS 11

2.2. REORGANIZAVIMAS 14

2.2.1. JURIDINIŲ ASMENŲ REORGANIZAVIMO BŪDAI IR SĄLYGOS 16

3. JURIDINIŲ ASMENŲ PERTVARKYMAS 20

IŠVADOS 22

LITERATŪROS SĄRAŠAS 23

ĮVADAS

„Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme.“

Senovės Romoje Hamurabio teisyne jau minimas juridinio asmens, kaip teisinių santykių objekto, institutas. Romėnų teisė savarankiškais teisės subjektais laikė įvairius kolektyvinius junginius. Kanonų teisės doktrina yra laikoma fikcijos teorijos pradininke, pagal kurią juridinis asmuo yra dirbtinai sukurtas teisės subjektas – fikcija arba susitarimo rezultatas, nes juridinio asmens nei pamatyti, nei paliesti nėra galimybės, juk visos juridinio asmens teisės ir pareigos iš tikrųjų priklauso fiziniams asmenims, t.y. juridinio asmens nariams.

Koncepcijos teorija, panašiai kaip ir fikcijos teorija, teigia, kad juridinis asmuo yra tik dirbtinis subjektas, kuriam valstybė teisės pagalba suteikia tam tikrą subjektiškumą, o teises ir pareigas gali turėti tik fiziniai asmenys.

Šiuo metu daugelyje valstybių vyrauja realistinė juridinio asmens aiškinimo teorija. Ji teigia, kad juridinis asmuo yra iš tikrųjų egzistuojantis subjektas ir nėra fikcija. Juridinis asmuo, kaip ir fizinis asmuo gali turėti savo subjektines teises ir pareigas. Juridinio asmens esmė – fizinių asmenų, suvienijusių savo pastangas tam tikram tikslui pasiekti, sąjunga, kuri nėra tapatinama su šios sąjungos nariais.

Juridiniais asmenimis civilinėje teisėje vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą ir gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže arba trečiųjų teisme.

Darbo tikslas – išanalizuoti juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo ypatumus, naudojant literatūros analizės metodą.

Uždaviniai :

1. Išnagrinėti juridinio asmens sampratą.

2. Išanalizuoti juridinių asmenų pabaigos atvejus: likvidavimą ir reorganizavimą.

3. Pateikti juridinių asmenų pertvarkymo analizę.

Objektas – darbo tyrimas nukreiptas į juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo analizę civilinėje teisėje.

Dalykas – juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo ypatumai.

Literatūros juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo tema yra pakankamai daug, pagrindiniai šaltiniai – Civilinis kodeksas, jo komentaras, civilinės teisės vadovėliai bei teisės aktai, reglamentuojantys atkirų juridinių asmenų veiklą.

1. JURIDINIO ASMENS SAMPRATA

„Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme, arbitraže ar trečiųjų teisme.“

Juridiniai asmenys yra ūkio subjektai, tokie kaip įmonės, bankai ir kredito įstaigos, draudimo organizacijos, kitos įstaigos (valstybinės valdžios ir valdymo, mokslo ir kt.), visuomeninės organizacijos, partijos. Jie vykdo labai įvairią ūkinę komercinę, kultūrinę, visuomeninę, politinę veiklą.

Civilinės teisės vadovėlyje nurodomi 4 požymiai:

• organizacinis vieningumas;

• atskiras turtas;

• turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įsigijimas savo vardu;

• savarankiška atsakomybė už prievoles.

Juridinių asmenų požymiai yra šie:

1. Organizacinis vieningumas.

2. Civilinis procesinis teisnumas.

3. Civilinis procesinis veiksnumas.

Tai pirminiai juridinio asmens požymiai, bet kuris juridinis asmuo turi turėti šiuos požymius.

Yra ir antriniai požymiai, kurie detalizuoja pirminius. Juos nulemia juridinio asmens teisinė forma. Asociacija, susivienijimas, kurie neturi pirminių požymių, negali būti laikoma juridiniu asmeniu. Yra juridinių asmenų, kurie neturi visų pirminių požymių. Pvz.: advokatų kontora. Ji turi organizacinę struktūrą. Advokatų kontora turi pavadinimą (antrinis požymis). Advokatų kontora gali būti civilinio proceso dalyviu t.y. ji turi civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą. Advokatūros įstatyme nurodyta, kad sutartis sudaro advokatas, t.y. ne kontora. Advokatų kontora neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo, vieno iš požymių. Toks asmuo, kuris turi dalinį požymį- vadinamas kvazijuridiniu asmeniu. Tokiam juridiniam asmeniui gali būti taikomos Civilinio kodekso II knygos normos. Advokatų kontora nėra juridinis asmuo pagal įstatymą. Tas pats yra ir su notarų biurais, ūkininkų ūkiais. Civilinis kodeksas įtvirtina uždarą juridinių asmenų sistemą- tik įstatymų valia gali būti sukurta nauja juridinio asmens forma. Kai kuriose šalyse gali būti atidaryta įmonė nenustatant juridinio asmens formos.

Organizacinis vieningumas kaip požymis pasireiškia šiais aspektais :

• Vidinė struktūra.

• Struktūrinių dalių sujungimas į visumą.

• Kiekvienas juridinis asmuo turi organizacinius
organus.

• Valdymo, kontrolės organai, skyriai, filialai- šie padaliniai tarpusavyje bendradarbiauja- tai nustatyta reglamentuose.

• Atskiras turtas. Tam kad būtų pasiektas juridinio asmens tikslas- būtinos materialinės vertybės. Atskiras turtas nebūtinai turi būti juridinio asmens, bet yra naudojamas dėl tam tikrų susitarimų.

• Pavadinimas- tai organizacinio vieningumo antrinis požymis. Pavadinimo sudarymo tvarką reglamentuoja CK ii firmų vardų įstatymas, kol pradės veikti registras.

Civilinis teisnumas ir veiksnumas vienas nuo kito skiriasi savo veiksmais. Civilinis teisnumas- galėjimas turėti teises ir pareigas, o veiksnumas- savo veiksmais galėjimas įgyti teises ir pareigas. Civilinis teisnumas ir veiksnumas juridiniam asmeniui atsiranda tuo metu, kai jis susikuria.

Pagal CK juridiniai asmenys gali būti ieškovais ir atsakovais teisme, arbitraže, pareiškėjais administraciniame teisme. Civilinis kodeksas neįvardija ribotos civilinės atsakomybės. Ji nėra juridinio asmens požymis. Ji yra preziumuojama juridinio asmens atžvilgiu, jei įstatymas nenustato kitaip. Ribota civilinė atsakomybė- juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles.

Atsakomybė ribojama akcijomis. Juridinis asmuo atsako savo turtu. Jei juridinis asmuo priskiriamas neribotos atsakomybės juridiniams asmenims- tai atsakomybė atsiranda ir dalyviui.

2. JURIDINIŲ ASMENŲ PABAIGA

„Svarbūs bendrovės raidos etapai yra bendrovės veiklos pertvarkymas ir nutraukimas.“ Nors kai kurie juridiniai asmenys dali daugybę metų sėkmingai gyvuoti nesusidurdami su minėtomis procedūromis, didelė dalis juridinių asmenų anksčiau ar vėliau yra pertvarkomi ir vienaip ar kitaip nutraukia savo veiklą. Faktiškai juridiniai asmenys savo veiklą gali nutraukti dėl įvairių priežasčių ir įvairiais būdais, pvz.: nutraukus vykdytą gamybą ar prekybą, pardavus visą verslą ar esminę jo dalį, bankrutuojant.

„Juridinio asmens pasibaigimas – tai susivienijimo nustojimas egzistuoti kaip juridinio asmens.“

Juridinio asmens pabaiga – juridinio asmens veiklos nutraukimas, kuris pasireiškia organizacinės struktūros panaikinimu, registracijos, prievolių nutraukimu ir atskiro turto panaikinimu. Juridinio asmens teisinės formos pakeitimas nėra laikomas juridinio asmens pasibaigimu. Juridinis asmuo gali pasibaigti savo valia arba prievartos būdu. Juridinio asmens pasibaigimas savo valia reiškia, kad tokį sprendimą priėmė juridinio asmens organai. Juridinis asmuo gali pasibaigti prievarta tik tada, kai jis yra likviduojamas.

Savo valia juridinis asmuo pasibaigia, jei tokį sprendimą priima juridinio asmens dalyviai. Kvalifikuota balsų dauguma priimamas sprendimas, ir už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančiųjų balsų, bet juridinio asmens steigimo dokumentai gali numatyti ir didesnę nei 2/3 balsų kvalifikacinę daugumą.

Juridinis asmuo gali pasibaigti dviem būdais

1. Likvidavimo.

2. Reorganizavimo.

Taigi, yra du juridinių asmenų pasibaigimo būdai. Pirmasis būdas yra likvidavimas, antrasis – reorganizavimas. Likvidavimą ir reorganizavimą reikėtų skirti vieną nuo kito, nes jų teisinės pasekmės yra skirtingos. Likvidavimas yra visiškas juridinio asmens pasibaigimas, nutraukiant visas jo prievolines ir nuosavybės teises. O reorganizavimas yra “švelnesnis” juridinio asmens pasibaigimo būdas, nes reorganizavimas yra juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Reorganizavimas yra tik sąlyginis iki jo buvusio juridinio asmens prievolinių ir nuosavybės teisių nutraukimas.

Likvidavimo atveju atlikus likvidavimo procedūrą ar reorganizavi¬mo atveju perdavus teises ir pareigas kitiems juridiniams asmenims, ju¬ridinis asmuo yra išregistruojamas iš juridinių asmenų registro ir nuo to mo¬mento nustoja egzistuoti – jis pasibaigia.

Taigi, juridiniai asmenys pasibaigia reorganizavimo arba likvidavimo būdu, tačiau juridinio asmens pasibaigimu jokiu būdu nelaikoma juridinio asmens teisinės formos pakeitimas.

2.1. LIKVIDAVIMAS

Likvidavimas – tai juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims.

Likvidavimo procedūra ar teisių ir pareigų perdavimas gali būti at¬naujinta teismo sprendimu, kreditorių ar dalyvių prašymu, jeigu atlikus šiuos veiksmus išaiškėjo prieš tai nežinomos ar niekieno neperimtos teisės ir pareigos arba turtas bei jeigu dėl tokio turto turi būti atlikti likvida¬toriaus, o reorganizavimo atveju – juridinio asmens organo veiksmai. „Tokiu atveju juridinio asmens išregistravimas nepanaikinamas, tačiau likvidatorius ar kitas juridinio asmens organas teismo sprendimu įgyja teisę atlikti su išaiškėjusiu turtu susijusius veiksmus.“ Tokie veiksmai gali būti: pvz.: baigus likvidavimo procedūrą ir išregistravus juri¬dinį asmenį išaiškėjusio turto perdavimas kreditoriams ar dalyviams, dėl perduodant turtą padarytų klaidų turto neįregistravimas registre ir tokio turto perdavimas bei įregistravimas iš naujo ir pan.

Atskirų juridinių asmenų rūšių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra numatyta, kad likvidavimo procedūra vykdoma vadovaujantis tų įstatymų bei Civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl nagrinėsiu bendrąsias CK nuostatas, susijusias su likvidavimo procedūra.

Likvidavimas yra toks juridinio asmens
pasibaigimas, kai jo veikla nu¬trūksta, o tai lemia specialų likviduojamo juridinio asmens statusą ir likvi¬datoriaus uždavinį – veiksmingai per kiek įmanoma trumpesnį laiką nu¬traukti juridinio asmens veiklą.

Juridinio asmuo gali būti likviduojamas tik šiais pagrindais:

1. Kai yra juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;

2. Kai priimamas teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį;

3. Kai teismo priimamas sprendimas likviduoti juridinį asmenį;

4. Kai pasibaigia laikotarpis, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo;

5. Kai juridinio asmens dalyvių skaičius sumažėja mažiau nei įstaty¬mų leidžiamas minimumas ir jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorga¬ nizuoti ar pertvarkyti;

6. Juridinio asmens steigimas pripažįstamas negaliojančiu.

Baigtinio pagrindų sąrašo tikslas — įgyvendinti nesikišimo į privačius santykius principą (kuris reikalauja sudaryti sąlygas patiems privačių santykių dalyviams priimti sprendimus, kaip ir kada dalyvauti civiliniuose santykiuose) juridinio asmens veiklos atžvilgiu. Taip sukuriamos prielaidos tinkamam asociacijų teisės, kuri reikalauja užtikrinti laisvę steigti asociacijas ir riboti jų priverstinio likvidavimo pagrindus, įgyvendinimui ga¬rantuoti.

Pagrindinis juridinio asmens likvidavimo pagrindas yra juridinio asmens dalyvių sprendimas. Juridiniai asmenys gali būti likviduojami ir esant bet kokioms kitoms steigimo dokumen¬tuose numatytoms, tačiau kituose punktuose nenurody¬toms aplinkybėms, kurios lemia juridinio asmens likvidavimą. Tokios aplinkybės gali būti numatytos tik steigimo dokumentuose ir joms at¬siradus juridinio asmens dalyviai privalo priimti sprendimą likviduoti

juridinį asmenį, o jeigu sprendimas likviduoti juridinį asmenį nepriimamas, bet kuris juridinio asmens dalyvis vadovaujantis atitinkamu LR CK straipsniu turi teisę kreiptis į

teismą dėl juridinio asmens pripažinimo likviduojamu

Juridinio asmens likvidavimo pagrindas taip pat yra ir LR Įmonių ban¬kroto įstatymo nustatyta teisė likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį. Sprendimą gali priimti teismas arba kreditorių susirinkimas. Teismas taip pat gali priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį, kai atliekamas juridinio asmens veiklos tyrimas ir taikomos atitinkamos priemonės, kai juridinis as¬muo nebevykdo veiklos ir kai likviduojamas neteisėtai įsteigtas juridinis as¬muo.

„Juridinis asmuo taip pat turi būti likviduojamas pasibaigus laikotarpiui, kuriam jis buvo įsteigtas, ar juridinio asmens dalyvių skaičiui sumažėjus daugiau nei įstatymo leidžiamas minimumas.“ Kai atsira¬nda šios aplinkybės juridinis asmuo turi būti laikomas likviduoja¬mu, o juridinio asmens dalyviai privalo skirti likvidatorių. Juridinis asmuo gali būti likviduojamas dėl jo dalyvių skaičiaus su¬mažėjimo tik tada, kai nuo sumažėjimo laiko praeina ne mažiau kaip šeši

mėnesiai ir per tą laikotarpį nepriimamas sprendimas reorganizuoti arba pertvarkyti juridinį asmenį. Jeigu toks sprendimas nepriimamas – juridinis asmuo laikomas likviduojamu pasibaigus šešių mėnesių ter¬minui.

Juridinis asmuo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu tik teismo ir tik tais atvejais, jei visi steigėjai buvo neveiksnūs arba nebuvo įstatymų nustatyto stei¬gėjų minimumo, nebuvo sudaryti įstatymuose nustatyti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos įstatymų nustatytos imperatyviosios juridinio as¬mens steigimo taisyklės, tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai yra neteisėti arba prieštarau¬ja viešajai tvarkai, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suformuotas mini¬malus įstatinis kapitalas ar juridinio asmens dokumentuose nenumatytas jo pavadinimas, tiks¬lai, įstatinio kapitalo ar dalyvių asmeninių įnašų dydis, jei to reika¬lauja atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojan¬čių įstatymų imperatyviosios normos. Ieškinį teismui gali paduoti juridinio asmens dalyvis, valdymo organai ar proku¬roras.

Teismui pripažinus juridinio asmens įsteigimą neteisėtu, juridi¬nis asmuo turi būti likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau prieš tai teismas dar privalo suteikti protingumo kriterijų atitinkantį laiko tarpą ištaisyti klaidoms, dėl kurių juridinio asmens įsteigi¬mas pripažintinas neteisėtu.

Teismas priimdamas sprendimą privalo atsižvelgti į juridinio asmens darbuotojų ir jo

dalyvių, nedalyvavusių įsteigiant juridinį asmenį, interesus.

Juri¬dinio asmens likvidavimo pagrindus taip pat galima būtų klasifikuoti pagal

institucijas, priimančias sprendimą j į likviduoti.

Institucijos, turinčios teisę primti sprendimą likviduoti juridinį asmenį:

• juridinio asmens dalyviai,

• teismas,

• kreditorių susirinkimas.

Yra nustatyta likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka:

1. Iš pradžių tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeiti¬mu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės.

2. Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, fizinių asmenų reikalavimai ap¬mokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio
produkciją.

3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir pri-valomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės arba Vyriausybės garantija.

4. Trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.

Civilinio kodekso 2.111 straipsnyje teigiama, kad likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, ku¬rie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numa¬tyti sprendime likviduoti juridinį asmenį. Tai reiškia, kad likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie skirti turtui ap¬skaityti, atsiskaityti su kreditoriais ir dalyviais, baigti vykdyti sandorius ir veiksmingai per kiek įmanoma trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą. Tačiau priimant sprendimą likviduoti juridinį asmenį gali būti nu¬statyti konkretūs veiksmai, kuriuos turi atlikti likvidatorius, ar nustatoma speciali likvidavimo procedūrų atlikimo tvarka arba kitokios juridinio as¬mens veiklos taisyklės, iki galutinai nutraukiama veikla.

Ši tvarka taikoma neatsi¬žvelgiant į tai, kuo remiantis likviduojamas juridinis asmuo, išskyrus bankroto atvejus, be to, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visų pirma iš likviduojamo juridinio asmens turto tenkinami įkeitimu užtikrinti reikalavimai. „Kai įkeisto turto vertės ne¬pakanka reikalavimui patenkinti, likusi dalis tenkinama trečiąja eile, jeigu toks reikalavimas neatitinka pirmajai ir antrajai eilėms keliamų reikala¬vimų.“ Taigi, visi kiti reikalavimai turi būti suskirstyti į tris grupes ir tenkinami paeiliui. Kai patenkinami visų kreditorių reikalavimai, likęs likviduojamo juridinio asmens turtas paskirstomas dalyviams. Yra nustatyta taisyklė, kad pirmiau¬sia visiškai patenkinami pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai, o juos patenkinus, tenkinami kitos eilės kreditorių reikalavimai. Visi vienos eilės kreditorių reikalavimai, kuriems patenkinti neužtenka lėšų, tenki¬nami proporcingai.

2.1.1. LIKVIDATORIUS

„Juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas, juridinių as¬menų registro tvarkytojas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti ju¬ridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių.“

Gali būti nustatytas konkretus likvi¬datorius arba juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai gali nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles, kurios nesaisto teismo, kreditorių susirinkimo ar juridinių asmenų registro tvarkytojo.

Likvidatoriumi turi būti turintis reikiamą kvalifikaciją asmuo. Galima skirti ir keletą likvidatorių – tokiu atveju sudaroma likvidacinė komisija ir vienas iš likvidatorių skiriamas likvi¬dacinės komisijos pirmininku.

Tam tikrais atvejais juridi¬nio asmens valdymo organai ar juridinio asmens dalyviai, turintys ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, taip pat juridinių asmenų registro tvarky¬tojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių. Kitais atvejais kol juridinio asmens dalyvis paskirs likvida¬torių, likvidatoriaus pareigas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar jos įgaliotas amuo.

Tai priklauso nuo to, kokiais pagrindais juridinis asmuo yra likviduojamas.

Likvidatorių skyrimo tvarkos, likvidatoriaus kompetencijos ir jam keliamų reikalavimų nustatymas sudaro prielaidą įgyvendinti nesikišimo į privačius santykius principą. Vadovaujantsi šiuo pricipu, net kai juridinis asmuo likviduojamas pri¬verstinai, esant galimybei, likvidatorius turi būti skiriamas juridinio as¬mens dalyvių.

Likvidatorių skiria teismas arba kreditorių susirinkimas, juridinio asmens dalyviai, juridi¬nių asmenų registro tarnyba taip pat priklausomai nuo to, kuriuo pagrindu juridinis asmuo yra likviduojamas.

Subjektas, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų nuostatų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams.

Jeigu likviduojamo juridinio asmens likvidatorių skiria dalyvių su¬sirinkimas, steigimo dokumentuose gali būti numatytos likvidatoriaus skyrimo taisyklės, nurodomas konkretus likvidatorius. Likvidatoriaus sky¬rimo taisyklės netaikomos, kai likvidatorių skiria teismas, kreditorių su¬sirinkimas ar juridinių asmenų registro tvarkytojas.

Juridinio asmens dalyvių paskirtas juridinio asmens likvidatorius gali būti atšauktas. Tam užtenka paprastos juridinio asmens dalyvių, dalyvaujančių susirinkime, balsų daugumos. Tai netaikoma, kai juridinio asmens likvidatorių skyrė ne juridinio asmens dalyviai.

Į teismą prašydami pakeisti likvidatorių turi teisę kreiptis:

1. Juridinio asmens dalyviai, kurių balsai sudaro ne mažiau kaip 1/10 visų balsų;

2. Kreditorius, turintis ne mažesnę kaip penkiasdešimt tūks¬tančių litų vertės reikalavimo teisę;

3. Ne mažiau kaip 1/5 visų juridi¬nio asmens darbuotojų.

Šie subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl likvidatoriaus pakeitimo, jei šis veikia netinkamai, taip pat nesąžiningai atsiskaito su kreditoriais, juridinio asmens dalyviais, nesąžiningai atlieka kitas pareigas arba pažeidžia juridinio asmens dalyvių, kreditorių ar juridi¬nio asmens darbuotojų teises.

Ši nuostata yra taikoma neatsižvelgiant į tai, kas skyrė
likvidatorių. „Juridinio asmens steigimo dokumentuose gali būti nustatyti pa¬pildomi juridinio asmens likvidatoriaus atšaukimo pagrindai, taip pat išplėstas ratas asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl likvidatoriaus atšau¬kimo.“ Likvidatorius privalo veikti tinka¬mai. Tinkamo veikimo sąvoka reiškia, kad likvidatorius privalo vykdyti bendrąsias juridinio as¬mens valdymo organo narių pareigas. Būtina atsižvelgti į likvidatoriaus veiklos tikslus, kurie skiriasi nuo valdymo organo

bendrųjų tikslų.

Teismui priėmus sprendimą likviduoti juridinį asmenį arba kai sprendimas steigti juridinį asmenį yra pripažintas negaliojančiu įstatymo nurodytas likvidatorius bet kuriuo atveju gali būti pakeistas be atšaukimo procedūros. Dalyvių susirinkimas tokiu atveju skiria savo likvidatorių, o įstatymo nurodytas likvidatorius nuo tokio likvidatoriaus paskyrimo netenka sa¬vo teisių.

Juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvida¬toriui nuo likvidatoriaus paskyrimo, o tam tikrais atvejais – nuo sprendimo dėl juridinio asmens likvida¬vimo įsigaliojimo. Likvidatoriui taip pat pereina juridinio asmens dalyvių kompe¬tencija dėl sandorių sudarymo, tokiais atvejais

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3054 žodžiai iš 6052 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.