Juridinių asmenų registro reikšmė
5 (100%) 1 vote

Juridinių asmenų registro reikšmė

11

TURINYS

1. Įvadas …………………………………………………………………………………………………………………… 3

2. Juridinių asmenų registras ………………………………………………………………………………………. 4

3. Registro veiklos naujovės ………………………………………………………………………………………. 5

4. Registro duomenys ………………………………………………………………………………………………… 7

5. Juridinių asmenų išregistravimo tvarka ……………………………………………………………………. 9

6. Išvados ………………………………………………………………………………………………………………… 10

7. Literatūra ……………………………………………………………………………………………………………… 11

ĮVADAS

2003 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1407, kuriuo buvo įsteigtas Juridinių asmenų registras bei patvirtinti Registro nuostatai. Registras pradėjo veikti 2004 m. sausio 1 dieną. Nuo tos dienos taip pat įsigaliojo ir 2000 m. LR civilinio kodekso taisyklės dėl juridinio asmens registravimo Registre bei duomenų atskleidimo Registrui. Įsigaliojusios taisyklės numatė nemažai naujovių. Šio darbo tikslas yra trumpai apžvelgti įsigaliojusias naujas normas.

Juridinių asmenų registro steigimo ir veiklos pagrindai išdėstyti 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse. Kadangi Registro veiklai buvo reikalinga nemažai poįstatyminių aktų bei pasiruošimo darbų, Registras pradėjo veikti tik 2004 m. sausio 1 d. Tikėtasi, kad naujojo Registro duomenys bus patikimi bei patogūs naudoti.

JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRAS

2004 m. sausio 1 d. oficialiai pradėjo veikti pagrindinis valstybės registras – Juridinių asmenų registras, o Įmonių rejestras bei kitos atskiros registravimo sistemos (politinių partijų, visuomeninių organizacijų ir pan.) veikla baigta. Juridinių asmenų registre registruojami visi privatieji ir viešieji juridiniai asmenys (uždarosios akcinės bendrovės, individualios įmonės, ūkinės bendrijos ir kt.).

Nuo 2004 m. sausio 1 d. taip pat likviduotas Firmų vardų registras, kadangi pagal galiojantį Civilinį kodeksą firmų vardai neregistruojami atskirame registre, bet yra saugomi nuo tos dienos, kai Juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį arba prašymas laikinai įtraukti į Juridinių asmenų registrą būsimo (steigiamo) juridinio asmens pavadinimą (laikinai įtrauktas į Registrą juridinio asmens pavadinimas saugomas 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo Registro tvarkytojui dienos). Taigi nuo 2004 m. sausio 1 d. registruojant įmonę Valstybinio patentų biuro išduoto liudijimo firmos vardui pateikti nebereikia.

VĮ „Registrų centras” (buvusi Valstybinė žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonė) duomenimis, 2003 m. gruodžio mėn. pradžioje Lietuvoje buvo užregistruota per 164 tūkstančių juridinių asmenų, iš kurių 77,7 tūkstančiai buvo individualios įmonės, o 48,8 tūkstančiai – uždarosios akcinės bendrovės.

Iki 2004 m. sausio 1 d. įregistruotos įmonės ir kiti juridiniai asmenys naujajame Registre persiregistruoti neturėjo, tačiau Registro tvarkytojas turėjo išsiuntinėjo jau egzistuojantiems juridiniams asmenims prašymus atnaujinti Registro duomenis. Buvo keičiami ir įmonių kodai – nuo 2004 m. liepos 1 d. visiems juridiniams asmenims buvo suteikti 9 skaitmenų kodai. Naujas kodas naudojamas nuo naujo registravimo pažymėjimo išdavimo dienos. Įmonėms, kurios iki 2005 m. sausio 1 d. kreipėsi su raštišku prašymu dėl naujo registravimo pažymėjimo išdavimo, naujas registravimo pažymėjimas buvo išduodamas nemokamai.

REGISTRO VEIKLOS NAUJOVĖS

Nuo 2004 m. sausio 1 d. steigiami juridiniai asmenys registre įregistruojami per 5 darbo dienas, gavus visus registracijai būtinus dokumentus. Tokie patys terminai nustatyti ir juridinio asmens, filialo ar atstovybės išregistravimui. Tai susiję su to, jog steigiamų juridinių asmenų bei po reorganizacijos įsteigtų naujų juridinių asmenų duomenų tikrumą ir dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams tikrina nebe juridinių asmenų registras, o notarai.

Visus dokumentus juridinių asmenų registrui galima pateikti bet kuriame VĮ “Registrų centras” padalinyje, o kreipiantis į juridinių asmenų registrą reikia naudoti nebe laisvos formos prašymus ir pranešimus, bet tik tokius, kurių standartines formas patvirtino teisingumo ministerija. Kai kuriuos dokumentus juridinių asmenų registrui reikia pateikinėti ne tik popierine, bet ir skaitmenine forma: steigimo sandorio dokumentai, steigimo dokumentas, finansinė atskaitomybė, auditoriaus išvada ir audito ataskaita.

Ne vėliau kaip nuo 2007 m. pradžios steigimo dokumentus, prokūras, įmonės nuomos sutartis, finansines atskaitomybes, auditorių išvadas ir ataskaitas bei kitus dokumentus bus galima pateikti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, t.y. naudojant elektroninį parašą.

Naujovė ir tai, jog pasikeitus juridinio asmens steigimo dokumentams, filialo
ar atstovybės nuostatams registrui reikia pateikti ne tik po 2 egzempliorius steigimo dokumento pakeitimų, bet ir visą pakeistą steigimo dokumento (įstatų, statuto) tekstą (naują redakciją).

Pradėjus veikti juridinių asmenų registrui, nebereikia pateikinėti informacijos apie juridinio asmens dalyvius, akcininkus užsieniečius. Akcininkas (nepriklausomai nuo to ar jis yra užsienietis ar ne) registre bus nurodomas tik tokiu atveju jei jis yra vienintelis tos akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas.

Pradėjus veikti juridinių asmenų registrui, atsirado galimybė juridiniam asmeniui nustatyti kiekybinį atstovavimą, t.y. taisyklę pagal kurią juridinio asmens vardu sandorius gali sudaryti tik keletas asmenų kartu – tokiu atveju, sandoris juridinio asmens vardu sudarytas tik vieno iš asmenų, turinčių teisę jį sudaryti, nesukurs prievolių juridiniam asmeniui. Tačiau tam reikės, jog tokia taisyklė būtų nurodyta ir juridinio asmens steigimo dokumentuose (įstatuose, statute) ir atskirai juridinių asmenų registre.

Pažymėtina, jog pradėjus veikti juridinių asmenų registrui registravimo duomenų tikslumas turi būti svarbus ir kitu aspektu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, o neradus juridinio asmens atstovų šiuo adresu dokumentai pateikiami juridinių asmenų registre nurodytiems administracijos vadovui arba valdymo organų (valdybos, stebėtojų tarybos) nariams, taip pat ir pilnamečiams jų šeimos nariams jų gyvenamosios vietos adresu. Taigi, neatnaujinus duomenų juridinių asmenų registre ar pateikus klaidingus duomenis, gali būti, jog įmonei siunčiami procesiniai dokumentai (įskaitant ir ieškinius) gali įsigalioti ir nepasiekę adresato.

Civilinio proceso kodekse nustatyta, jog jei proceso šalies gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, taip pat šaliai, kuri neturi jai atstovaujančio organo, bylą nagrinėjantis teismas suinteresuotos šalies prašymu gali paskirti kuratorių. Kodeksas taip pat numato, jog procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais šaliai nuo jų įteikimo kuratoriui dienos. Taigi, jei juridinio asmens duomenys registre buvo neatnaujinti ir tokio asmens atstovai nesužinojo apie juridiniam asmeniui paskirtą kuratorių (informacija skelbiama teismo skelbimų lentoje ir viename iš pagrindinių Lietuvos dienraščių), teisme kuratorius turės ginti tokį juridinį asmenį tik remiantis tais dokumentus, kuriuos jam pateiks kitos proceso šalys, o teismas galutinį sprendimą priims tokiam juridiniam asmeniui nedalyvaujant.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 968 žodžiai iš 1916 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.