Juridiniu asmenu rusys ir ju steigimas
5 (100%) 1 vote

Juridiniu asmenu rusys ir ju steigimas

1121314151617181

Turinys

Įvadas 2

1. Juridinio asmens sąvoka 3

2. Juridinių asmenų rūšys 4

2.1. Juridiniai asmenys ir jų steigimas 6

2.1.1. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės 6

2.1.2. Viešosios įstaigos 10

2.1.3. Labdaros ir paramos fondas 12

2.1.4. Sodininkų bendrija 14

2.1.5. Politinių partijų ir politinių organizacijos 15

2.1.6. Biudžetinės įstaigos 18

2.1.7. Profesinės sąjungos 19

2.1.8. Asociacijos 20

2.1.9. Nuolatinio arbitražo institucija 21

2.2. Privatus juridiniai asmenys 21

2.2.1. Akcinė bendrovė ir Uždaroji akcinė bendrovė 21

2.2.2. Kooperatinė bendrovė 24

2.2.3. Individuali įmonė 25

2.2.4. Daugiabučių namų savininkų bendrija 26

2.2.5. Žemės ūkio bendrovė 28

2.2.6. Kredito unija 30

Išvados 32

Literatūros sąrašas 33

Priedas 35

Įvadas

Temos aktualumas. Lietuvos įmonės, bendrovės ar kitos organizacijos veikia pagal LR įstatymus, poįstatyminiųs aktus, jų pačių sudarytus įstatus ir nuostatas. Įmonių teisės pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose įstatymuose, tai yra “Civiliniame kodekse”, “Akcinių bendrovių įstatyme” bei “Juridinių asmenų registro įstatyme”.

Įmonių steigimas taip pat turi atitkti visus LR įstatymus ir norminius aktus, kitaip jos negalės veikti, neturės juridinio asmens statuso. Juridinių asmenų registro nuostatai reglamentuoja juridinių asmenų registro paskirtį, objektus, jų registravimą, juridinių asmenų registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą. Poįstatyminiai teisės aktai nustato juridinių asmenų registro tvarkymo taisykles, valstybės rinkliavos už įmonių registravimą bei už juridinių asmenų registre esančių duomenų ir dokumentų naudojimą dydžius.

Šio darbo tikslas aprašyti juridinių asmenų rūšis ir jų steigimo ypatumus.

Šio darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti juridinio asmens sąvoką, bei jų rūšis.

2. Aprašyti juridinių asmenų steigimo tvarką.

3. Aprašyti įvairių ūkinių bendrijų, valstybės ar savivaldybės įmonių, unijų, asociacijų steigimą.

4. Pateikti dokumentų sąrašą, reikalingų steigiant juridinius asmenis.

1. Juridinio asmens sąvoka

Pradedant kalbėti apie juridinių asmenų rūšis ir jų steigimą, svarbu išsiaiškinti juridinio asmens sąvoką. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Antroji knyga) juridinį asmenį apibūdina kaip savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Juridinio asmens veiklą reguliuoja valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai. Kad juridinis asmuo galėtų veikti, jis turi turėti materialinę bazę, tai vadinama turtiniu atskirtinumu. Savarankiškas disponavimas turtu, reiškiantis, jog juridinis asmuo gali savo vardu įgyti turtą ir juo disponuoti. Organizacinis vieningumas pasireiškia atskirų juridinio organų bei jo struktūrinių padalinių išskyrimu bei jų sąveika, savitarpio ryšiais, jų pavaldumu vienas kitam ir pagrindiniam organui, kurie realizuoja juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą. Juridinis asmuo savarankiškai atsako už savo skolas savo turtu, tai vadinama savarankiška turtinė atsakomybė. Taipogi, juridiniai asmenys siejamas su savarankišku dalyvavimu teisminėse institucijose.

Organizacinis vieningumas. Jis būdingas juridiniam asmeniui, kaip organizacijai, ir pasireiškia tuo, kad atskiri juridiniai asmens organai ir jų padaliniai skiriasi vienas nuo kito bet sąveikauja tarpusavyje, yra susiję. Vieni organai yra pavaldūs kitiems bei pagrindiniam organui, kuris realizuoja juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą. Pvz., akcinę bendrovę sudaro akcininkai (visuotinis akcininkų susirinkimas – aukščiausias AB organas), stebėtojų taryba, AB valdyba, AB revizorius, AB administracija. Visų jų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos Akcinių Bendrovių įstatymas ir Akcinės bendrovės įstatai. Tai užtikrina jos organizacinį vieningumą.

Atskiras turtas. Kad juridinis asmuo galėtų veikti jis turi turėti materialinę bazę: pinigus, pastatus, patalpas, įrenginius, įrankius ir t.t. Šis turtas juridiniam asmeniui gali priklausyti nuosavybės arba patikėjimo teise. Patikėjimo teise turtą valdo ir naudoja valstybinės įstaigos. Juridiniam asmeniui priklausantis turtas yra atribotas nuo jį įteisinusių asmenų turto (dažniausiai savininkų).

Turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įsigijimas savo vardu. Juridinis asmuo visus sandorius sudaro savo vardu, logiška, kad kiekvienas juridinis asmuo turi savo vardą. Šį vardą jis naudoja komercinėje veikloje, reklamuodamas gaminius, pasirašydamas sutartis. Juridinis asmuo gali turėti prekių ir paslaugų ženklą, kuris turi būti įregistruotas. Prekinis ženklas būtinai turi turėti skiriamuosius požymius, kitaip jis nebus pripažintas prekiniu ženklu. Prekių ir paslaugų ženklais negali būti valstybių vėliavos ar herbai, oficialūs valstybiniai pavadinimai bei emblemos. Prekių paslaugų apsaugą garantuoja LR prekių ir paslaugų ženklų įstatymas (PPŽĮ). Savininkas gali ženklą perduoti arba leisti juo naudotis kitam asmeniui, sudarydamas licencinę sutartį.

Savarankiška atsakomybė už savo prievoles. Juridinis asmuo turi turtą ir savo vardu įgyja teises ir pareigas, todėl jis savo turtu ir atsako už neįvykdytas ar
netinkamai įvykdytas prievoles, padarytą žalą. T.y. už juridinio asmens skolas neatsako asmenys, jį įsteigę. Juridinis asmuo neatsako už šių asmenų skolas. Pvz., AB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, akcininkai atsakomybė apsiribuoja ta suma, kurią sumokėjo už akcija (jeigu bankrotas, tai atgal negaus), ŽŪB neatsako už narių, o nariai už ŽŪB skolas. Kadangi juridinio asmens atsakomybė atribota nuo steigėjų turtinės atsakomybės, tai tokia atsakomybė teisės aktuose vadinama ribota atsakomybė. Ji yra skiriamasis juridinių asmenų požymis.

Juridiniai asmenys yra: valstybė ir savivaldybės, religinės bendruomenės ir bendrijos, profesinės sąjungos, personalinės įmonės, žemės ūkio bendrovės, akinės bendrovės ir panašiai.

Kaip matome, Civilinis kodeksas juridinį asmenį apibrėžia pagal šiuos požymius:

1) savo pavadinimą;

2) galėjimą savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas;

3) savarankišką atsakomybę.

Juridinio asmens teisinis statusas gali būti suteiktas kiek pelno siekiantiems, tiek pelno nesiekiančioms organizacijoms.

“Iš esmės juridinis asmuo – tai fizinių asmenų sąjunga, kuri yra atskirta nuo tos sąjungos narių”.

Kiekvienam juridiniam asmeniui yra būdingas civilinis teisinis subjektiškumas. Tai reiškia kad, kiekvienas juridinis asmuo turi veiksnumą ir teisnumą. Teisnumas ir veiksnumas – tai galėjimas turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikoje gali veikti šios teisinės formos įmonės: akcinės bendrovės, Uždarosios akcinės bendrovės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, individualios įmonės, Europos ekonominių interesų grupės, Europos bendrovės.

2. Juridinių asmenų rūšys

Juridinių asmenų gali būti laibai įvairių ir gali būti įvairių skirstymo būdų. Vienas pagrindinių būdų – skirstymas pagal teisines formas. Juridinio asmens teisinė forma – tai teisinė juridinio asmens struktūra. Juridinio asmens teisinės formos priklauso nuo įstatymų leidėjo valios, fiksuojamos įstatymuose juridinio asmens atsiradimo tikslais. Steigiamas, kad būtų suvienyti atskirų asmenų interesai ir turtas. Priklausomai nuo to kokiai grupei priklauso, juridiniam asmeniui galima išskirti 2 pagrindinius tikslus:

1. viešųjų interesų tenkinimas;

2. privačiųjų interesų tenkinimas;

Priklausomai nuo to juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius juridinius asmenis. CK (Civilinis kodeksas) 2.34 str. apibrėžia viešą juridinį asmenį – juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.

Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Viešieji juridiniai asmenys steigiami valstybės institucijos aktų pagrindu.

Viešosios teisės juridiniai asmenys paprastai turi valdinius įgalinimus, tačiau civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip lygiateisiai civilinės teisės subjektai. Viešosios teisės juridinių asmenų materialinę bazę sudaro valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį šie juridiniai asmenys valdo, juo naudojasi ir disponuoja patikėjimo teise. Viešieji juridiniai asmenys civilinės apyvartos srityje prilyginami privatiems juridiniams asmenims.

Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Privatūs juridiniai asmenys steigiami privačių asmenų iniciatyva. Dažniausiai juridinių asmenų steigėjai yra fiziniai asmenys, bet taip pat gali buti juridiniai asmenys tame tarpe ir viešieji. Atskirais atvejais juridinių asmenų steigėjas gali būti tik vienas fizinis asmuo. Steigėjai, steigiant juridinį asmenį, jam suteikia turtą, tai yra sudaro materialinę bazę. Steigėjai gali keistis, bet tik tuo atveju kai tai nedaro įtakos juridinio asmens veiklai jo teisėms.

Juridiniai asmenys taipogi gali būti klasifikuojami pagal veiklos pobūdį ar kurioje srityje veikia. Tokiu atveju juridiniai asmenys yra:

1. švietimo,

2. mokslo,

3. gamybos,

4. paslaugų sritis.

Juridiniai asmenys gali būti klasifikuojami pagal dalyvių atsakomybę: ribotos ir neribotos atsakomybės. Tai pat, gali būti klasifikuojami pagal veikimo teritoriją: vietiniai, veikiantys Lietuvos teritorijoje, ir užsienio. Gali būti skiriami pagal veiklos rūšis kaip transnacionalinės bendrovės. Jas sudaro grupė juridinių asmenų, tarpusavyje susietų valdymu, dukterinės ir motininės bendrovės ryšiais. Juridiniai asmenys gali būti klasifikuojami pagal teisines formas. Gali būti išskiriama atskira įmonių, kaip juridinių asmenų pagal teisines formas grupė. Įmonių įstatymo 6 str. išvardina atskiras rūšis: individuali įmonė, akcinė bendrovė, kooperatinė bendrovė.

Juridiniai asmenys gali būti – pelno siekiantys ar pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Pelno nesiekiančiais juridiniais asmenimis yra įstaigos ir įvairios visuomeninės (nevyriausybinės) organizacijos (politinės, profsąjunginės, religinės, kultūros, švietimo, mokslo ir kt.), siekiančios
vadinamųjų idealistinių (humanistinių) tikslų (mokymo, auklėjimo, labdaros ir kt.). Šitų juridinių asmenų gaunamos pajamos turi būti panaudojamos tik organizacijų siekiamiems tikslams įgyvendinti, o ne steigėjams pasipelnyti. [Juozas Šatas “Komercinės teisės subjektai” 1998 m., KTU psl. 14].

Pelno siekiančius juridinius asmenis galima suskirstyti į gamybinius ir negamybinius. Gamybiniai juridiniai asmenys patys gamina produkciją realizavimui. Ne gamybiniai juridiniai asmenys pelno siekia prekių perpardavimu, tarpininkavimu, paslaugų teikimu ar kitokia pelną teikiančią veikla.

Juridiniai asmenys gali sudaryti šiuos junginius: kartelį, koncerną, konsorciumą, trestą ar asociaciją.

Kartelis – tai monopolinis įmonių susivienijimas, kurio dalyviai išsaugo finansinį, ekonominį ir teisinį savarankiškumą. Karteliai steigiami sutarties pagrindu. Kartelio steigimo sutartyje gali būti numatytos užsakymų ir pelno pasiskirstymo sąlygos.

Koncernas – tai įmonių susivienijimas. Koncerno dalyviai išsaugo savo teisinį subjektiškumą. Koncernai stiegiami: bendrai gamybai, investicijoms, įtakai rinkos kainoms, savo interesų gynybai.

Konsorciumas – tai laikinas įmonių susivienijimas koordinuotai komercinei veiklai. Konsorciumas steigiamas dalyvių sutartimi. Konsorciumo dalyvių atsakomybė užsakovams solidarinė.

Trestas – tai įmonių susivienijimas, kurio dalyviai praranda gamybinį komercinį, komercinį ir teisinį subjektiškumą. Trestą valdo patikėtiniai.

Asociacija – tai savanoriškas juridinių asmenų susivienijimas, kurio tikslas siekti gamybinių – komercinių, mokslinių, kultūrinių ar kitų tikslų. Asociacijos dalyviai neprivalo dalyvauti tik tame susivienijime, jie gali būti ir kitų asociacijų nariais.

2.1. Juridiniai asmenys ir jų steigimas

2.1.1. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės

Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.

Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Tiek valstybės, tiek ir savivaldybė įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Valstybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „VĮ“. Savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Kaip ir visos įmonės, tokio tipo juridiniai asmenys privalo turėti bent vieną sąskaitą banke. Be to, įmonės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Įmonė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei savo įstatais.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato tokių įmonių teises ir pareigas. Aišku, tos teisės ir pareigos, kurias gali įgyti ir turėti, privalo neprieštarauti įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams. Įmonė taipogi įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per įmonės vadovą. Įmonė negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per įmonės savininką ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. Įmonei draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve.

Savo prievolių įvykdymui užtikrinti įmonė gali įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. Valstybės ar savivaldybės įmonė gali nustatyti savo produkcijos bei teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, išskyrus atvejus, kai juos įstatymų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė, savivaldybės taryba ar kita įstatymų nustatyta institucija. Įmonė turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.

Buvo jau minėta, kad tokių įmonių buveinė privalo būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įmonės buveinėje turi būti saugomi dokumentai ir kita informacija apie įmonės turtą bei veiklą. Įmonės filialų ir atstovybių buveinėse turi būti saugomi dokumentai ir kita informacija apie šiems filialams bei atstovybėms perduotą turtą, taip pat informacija apie jų veiklą.

Valstybės įmonės savininkė yra valstybė. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės valdymo institucija. Savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė. Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją.

Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, taip pat savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti savivaldybės valdymo institucija vadinamos įmonės savininko teises ir
įgyvendinančiomis institucijomis, kurios:

1) nustato įmonės veiklos strategiją;

2) tvirtina įmonės įstatus;

3) skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus. Sprendimas dėl savivaldybės įmonės vadovo skyrimo ir atšaukimo gali būti priimamas tik savivaldybės tarybai pritarus;

4) skiria ir atšaukia valdybos narius, jei sudaroma valdyba;

5) tvirtina įmonės metinę finansinę atskaitomybę ir pelno (nuostolių) paskirstymą;

6) parenka audito įmonę;

7) priima sprendimą reorganizuoti įmonę;

8) priima sprendimą pertvarkyti įmonę, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis;

9) priima sprendimus likviduoti įmonę ir atšaukti įmonės likvidavimą;

10) paskiria ir atleidžia įmonės likvidatorių.

Kokia yra tokių įmonių steigimo tvarka? Valstybės įmonę nutarimų steigia Vyriausybė, o savivaldybės – steigia savivaldybės taryba. Kaip jau buvo minėta, valstybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „VĮ“, o savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Be to, turi būti nurodomas įmonės pavadinimas, įmonės steigimo tikslas, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, įmonės savininko patikėjimo teise perduodamas turtas. Teisės aktas, kuriuo steigiama įmonė, pateikiamas juridinių asmenų registrui kartu su kitais, teisės aktų nustatytais įmonei įregistruoti, dokumentais. Taip pat, įmonės steigimo išlaidos kompensuojamos iš įmonės lėšų.

Valstybės ar savivaldybės įmonės steigimo dokumentas yra įstatai, kuriais įmonė vadovaujasi savo veikloje. Tame dokumente turi būti nurodyta:

1) įmonės pavadinimas;

2) įmonės teisinė forma;

3) įmonės buveinė;

4) įmonės veiklos tikslai, kurie turi būti apibrėžti aiškiai ir išsamiai, nurodant įmonės veiklos sritis bei rūšis;

5) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir jos kompetencija;

6) įmonės valdybos, jei ji sudaroma, kompetencija, valdybos sudarymo ir atšaukimo tvarka;

7) įmonės vadovo kompetencija, jo skyrimo bei atleidimo tvarka;

8) įmonės skelbimų ir pranešimų skelbimo tvarka, Lietuvos Respublikos dienraštis, kuriame bus skelbiama įmonės vieša informacija;

9) įmonės savininko patikėjimo teise įmonei perduoto turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarka ir sąlygos;

10) įmonės įstatų keitimo tvarka;

11) įmonės veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas.

Steigimas. Valstybės įmonės steigimas: 1) priimamas teisės aktas, kuriuo steigiama įmonė (dažniausiai savo nutarimu įmonę steigia Vyriausybė); 2) steigėjai gali pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą forma dėl pavadinimo laikino įtraukimo į Registrą; 3) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija parengia ir patvirtina įstatus; 4) sudaroma valdyba (jeigu įstatuose numatyta, kad ji sudaroma), paskiriamas vadovas; 5) įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Savivaldybės įmonės steigimas: 1) savivaldybės taryba priima sprendimą steigti įmonę; 2) steigėjai gali pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą (forma JAR-5) dėl pavadinimo laikino įtraukimo į Registrą; 3) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija parengia ir patvirtina įstatus; 4) sudaroma valdyba (jeigu įstatuose numatyta, kad ji sudaroma), paskiriamas vadovas; 5) įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.

Įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymui, LR Civiliniam kodeksui ir kitiems įstatymams. Steigiamos įmonės įstatus rengia ir tvirtina teisės akte, kuriuo steigiama įmonė, nurodyta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Pakeistus įmonės įstatus tvirtina įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Įstatai tvirtinami įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir institucijos antspaudu, jeigu institucija antspaudą privalo turėti.

Steigiamos įmonės įstatai pateikiami juridinių asmenų registrui. Steigiamos įmonės įstatai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 6 mėnesius nuo įstatų patvirtinimo dienos. Pakeisti įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Tokiais atvejais kartu su teisės aktų nustatytais dokumentais juridinių asmenų registrui turi būti pateikti pakeisti įmonės įstatai ir nurodyti jų pakeitimai. Įmonė laikoma įsteigta ir gali pradėti veiklą nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Įmonė įregistruojama po to, kai yra patvirtinti įmonės įstatai, sudaryta valdyba (jeigu įstatuose nustatyta, kad ji sudaroma), įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu paskirtas įmonės vadovas ir juridinių asmenų registrui pateikti Civiliniame kodekse, LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodyti dokumentai. 2.1.2. Viešosios įstaigos

Viešoji
− tai pagal LR Viešųjų įstaigų ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Viešoji įstaiga turi turėti bent vieną sąskaitą banke. Kaip ir valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Civiliniu kodeksu, LR Viešųjų įstaigų ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais.

Viešoji įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, viešosios įstaigos įstatams ir veiklos tikslams. Viešajai įstaigai neleidžiama:

1) gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose;

2) neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus LR Viešųjų įstaigų Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį (likviduojamos viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. Likus nepaskirstyto turto, jis perduodamas kitiems juridinių asmenų registre įregistruotiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė ir (ar) savivaldybė, likusi nepaskirstyta turto dalis, proporcinga valstybės ir (ar) savivaldybės įnašo vertei, likvidavus viešąją įstaigą, atitenka valstybei ir (ar) savivaldybei.);

3) skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;

4) užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

Viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. Taip pat Viešoji įstaiga turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Viešosios įstaigos filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.

Viešosios įstaigos steigimas. Viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybės ar savivaldybės institucijos ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. Steigėjų skaičius neribojamas. Steigimo teisinis pagrindas yra LR Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka steigėjų sudaryta viešosios įstaigos steigimo sutartis, kurią pasirašo visi steigėjai. Jeigu steigėjas yra vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties jis surašo ir pasirašo steigimo aktą. Jeigu steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, ji priima sprendimą steigti viešąją įstaigą. Asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai Viešajai įstaigai, gali steigiamos viešosios įstaigos vardu ir dėl jos interesų sudaryti sandorius. Pagal šiuos sandorius Viešajai įstaigai prievolės atsiranda tuomet, kai juos po viešosios įstaigos įsteigimo patvirtina viešosios įstaigos vadovas ar įstatuose nustatytas kitas organas. Jeigu viešosios įstaigos organas šių sandorių nepatvirtina, už šiais sandoriais pagrįstas prievoles juos sudarę asmenys atsako solidariai. Iki viešosios įstaigos įregistravimo turi būti sušauktas steigiamasis susirinkimas. Jis turi paskirti viešosios įstaigos vadovą, taip pat sudaryti kolegialius organus, jeigu jie yra numatyti viešosios įstaigos įstatuose. Steigiamajame susirinkime turi teisę balsuoti visi viešosios įstaigos steigėjai. Vienas steigėjas steigiamajame susirinkime turi vieną balsą, jei viešosios įstaigos steigimo sutartyje nenustatyta kitaip. Kai steigėjas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami steigiamojo susirinkimo sprendimams.

Viešosios įstaigos įstatai. Įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo Viešoji įstaiga vadovaujasi savo veikloje. Įstatuose turi būti nurodyta:

1) viešosios įstaigos pavadinimas;

2) teisinė forma;

3) viešosios įstaigos buveinė;

4) veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;

5) veiklos tikslai (jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis);

6) naujų dalininkų priėmimo tvarka;

7) dalininko teisių perleidimo kitiems asmenims tvarka;

8) dalininkų įnašų perdavimo Viešajai įstaigai tvarka;

9) visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka;

10) kolegialių organų, jei tokie organai sudaromi, kompetencija, jų sudarymo ir atšaukimo tvarka;

11) viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka, jo kompetencija;

12) įstatų keitimo tvarka;

13) filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka;

14) dokumentų ir kitos informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo dalininkams tvarka;

15) pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka; leidinys, kuriame skelbiama vieša informacija;

16) informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo visuomenei tvarka.

Įstatuose gali būti ir kitų LR Viešųjų įstaigų ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. Paaiškėjus, kad
įstatuose yra nuostatų, prieštaraujančių įstatymams, įstatai turi būti pakeisti. Viešosios įstaigos įstatus iki steigiamojo susirinkimo turi pasirašyti visi steigėjai. Pakeistus viešosios įstaigos įstatus pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti įstatus, įgaliotas asmuo. Steigiamos viešosios įstaigos įstatai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo jų pasirašymo dienos. Įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tapatumą turi patvirtinti notaras. Ši nuostata netaikoma, kai pakeistus įstatus pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

Viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai, jų atstovų vardai ir pavardės);

2) viešosios įstaigos pavadinimas;

3) viešosios įstaigos veiklos sritis (sritys) ir tikslai;

4) steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai;

5) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;

6) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

7) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai Viešajai įstaigai, jų teisės ir įgaliojimai;

8) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarka;

9) steigimo sutarties sudarymo data.

2.1.3. Labdaros ir paramos fondas

Fondas – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) ir šio Įstatymo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Fondo pavadinime turi būti žodžiai „labdaros“ ar „paramos“ arba „labdaros ir paramos“. Fondo buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje bei turi turėti bent vieną sąskaitą banke (kaip ir valstybės, savivaldybės įmonėse, Viešosiose įstaigose). Fondas veikia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, Labdaros ir paramos įstatymą, bei kitus įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savo įstatus.

Fondo įstatai yra fondo steigimo dokumentas, kuriuo fondas vadovaujasi savo veikloje. Juose turi būti nurodoma: 1) fondo pavadinimas; 2) fondo teisinė forma – labdaros ir paramos fondas; 3) fondo buveinė; 4) fondo veiklos tikslai, kurie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis; 5) fondo dalininkų teisės ir pareigos; 6) dalininkų išstojimo (pašalinimo) ir steigėjo teisių suteikimo rėmėjams tvarka; 7) visuotinio dalininkų susirinkimo šaukimo tvarka ir kompetencija; 8) valdymo organai, jų kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo ar rinkimo bei atšaukimo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas; 9) kiti kolegialūs organai, jei tokie organai sudaromi, jų kompetencija, narių bei pirmininko (prezidento) skyrimo ar rinkimo ir atšaukimo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialūs organai sudaromi; 10) dokumentų ir kitos informacijos apie fondo veiklą pateikimo dalininkams tvarka, jeigu fondo įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu; 11) pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka, kuria vadovaujantis skelbiama vieša informacija; 12) fondo pajamų šaltiniai, lėšų, pajamų bei turto naudojimo tvarka; 13) lėšų ir pajamų naudojimo, fondo veiklos kontrolės tvarka; 14) fondo įstatų keitimo tvarka; 15) filialų ir atstovybių steigimo ir likvidavimo tvarka; 16) fondo veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas; 17) fondo reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarka.

Fondo įstatuose gali būti numatytos ir kitos fondo veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, LR Labdaros ir paramos fondų ar kitiems įstatymams. Steigiamo fondo įstatus turi pasirašyti steigimo sutartyje (steigimo akte) nurodytas ar steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo. Šis asmuo turi pasirašyti įstatus ne vėliau kaip per tris dienas nuo steigiamojo susirinkimo sušaukimo (įvykimo) dienos. Įsteigto fondo pakeistus įstatus pasirašo valdymo organas arba visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Fondo įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Kartu su įstatų pakeitimais fondas juridinių asmenų registrui turi pateikti visą pakeistų įstatų tekstą (naują redakciją). Įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas notaro netvirtinamas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4348 žodžiai iš 8628 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.