Juridiniu asmenu rusys ir ju steigimas
5 (100%) 1 vote

Juridiniu asmenu rusys ir ju steigimas

Turinys

Įvadas 2

1. Juridinio asmens sąvoka 3

2. Juridinių asmenų rūšys 4

2.1. Juridiniai asmenys ir jų steigimas 6

2.1.1. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės 6

2.1.2. Viešosios įstaigos 10

2.1.3. Labdaros ir paramos fondas 12

2.1.4. Sodininkų bendrija 14

2.1.5. Politinių partijų ir politinių organizacijos 15

2.1.6. Biudžetinės įstaigos 18

2.1.7. Profesinės sąjungos 19

2.1.8. Asociacijos 20

2.1.9. Nuolatinio arbitražo institucija 21

2.2. Privatus juridiniai asmenys 21

2.2.1. Akcinė bendrovė ir Uždaroji akcinė bendrovė 21

2.2.2. Kooperatinė bendrovė 24

2.2.3. Individuali įmonė 25

2.2.4. Daugiabučių namų savininkų bendrija 26

2.2.5. Žemės ūkio bendrovė 28

2.2.6. Kredito unija 30

Išvados 32

Literatūros sąrašas 33

Priedas 35

Įvadas

Temos aktualumas. Lietuvos įmonės, bendrovės ar kitos organizacijos veikia pagal LR įstatymus, poįstatyminiųs aktus, jų pačių sudarytus įstatus ir nuostatas. Įmonių teisės pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose įstatymuose, tai yra “Civiliniame kodekse”, “Akcinių bendrovių įstatyme” bei “Juridinių asmenų registro įstatyme”.

Įmonių steigimas taip pat turi atitkti visus LR įstatymus ir norminius aktus, kitaip jos negalės veikti, neturės juridinio asmens statuso. Juridinių asmenų registro nuostatai reglamentuoja juridinių asmenų registro paskirtį, objektus, jų registravimą, juridinių asmenų registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą. Poįstatyminiai teisės aktai nustato juridinių asmenų registro tvarkymo taisykles, valstybės rinkliavos už įmonių registravimą bei už juridinių asmenų registre esančių duomenų ir dokumentų naudojimą dydžius.

Šio darbo tikslas aprašyti juridinių asmenų rūšis ir jų steigimo ypatumus.

Šio darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti juridinio asmens sąvoką, bei jų rūšis.

2. Aprašyti juridinių asmenų steigimo tvarką.

3. Aprašyti įvairių ūkinių bendrijų, valstybės ar savivaldybės įmonių, unijų, asociacijų steigimą.

4. Pateikti dokumentų sąrašą, reikalingų steigiant juridinius asmenis.

1. Juridinio asmens sąvoka

Pradedant kalbėti apie juridinių asmenų rūšis ir jų steigimą, svarbu išsiaiškinti juridinio asmens sąvoką. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Antroji knyga) juridinį asmenį apibūdina kaip savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Juridinio asmens veiklą reguliuoja valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai. Kad juridinis asmuo galėtų veikti, jis turi turėti materialinę bazę, tai vadinama turtiniu atskirtinumu. Savarankiškas disponavimas turtu, reiškiantis, jog juridinis asmuo gali savo vardu įgyti turtą ir juo disponuoti. Organizacinis vieningumas pasireiškia atskirų juridinio organų bei jo struktūrinių padalinių išskyrimu bei jų sąveika, savitarpio ryšiais, jų pavaldumu vienas kitam ir pagrindiniam organui, kurie realizuoja juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą. Juridinis asmuo savarankiškai atsako už savo skolas savo turtu, tai vadinama savarankiška turtinė atsakomybė. Taipogi, juridiniai asmenys siejamas su savarankišku dalyvavimu teisminėse institucijose.

Organizacinis vieningumas. Jis būdingas juridiniam asmeniui, kaip organizacijai, ir pasireiškia tuo, kad atskiri juridiniai asmens organai ir jų padaliniai skiriasi vienas nuo kito bet sąveikauja tarpusavyje, yra susiję. Vieni organai yra pavaldūs kitiems bei pagrindiniam organui, kuris realizuoja juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą. Pvz., akcinę bendrovę sudaro akcininkai (visuotinis akcininkų susirinkimas – aukščiausias AB organas), stebėtojų taryba, AB valdyba, AB revizorius, AB administracija. Visų jų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos Akcinių Bendrovių įstatymas ir Akcinės bendrovės įstatai. Tai užtikrina jos organizacinį vieningumą.

Atskiras turtas. Kad juridinis asmuo galėtų veikti jis turi turėti materialinę bazę: pinigus, pastatus, patalpas, įrenginius, įrankius ir t.t. Šis turtas juridiniam asmeniui gali priklausyti nuosavybės arba patikėjimo teise. Patikėjimo teise turtą valdo ir naudoja valstybinės įstaigos. Juridiniam asmeniui priklausantis turtas yra atribotas nuo jį įteisinusių asmenų turto (dažniausiai savininkų).

Turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įsigijimas savo vardu. Juridinis asmuo visus sandorius sudaro savo vardu, logiška, kad kiekvienas juridinis asmuo turi savo vardą. Šį vardą jis naudoja komercinėje veikloje, reklamuodamas gaminius, pasirašydamas sutartis. Juridinis asmuo gali turėti prekių ir paslaugų ženklą, kuris turi būti įregistruotas. Prekinis ženklas būtinai turi turėti skiriamuosius požymius, kitaip jis nebus pripažintas prekiniu ženklu. Prekių ir paslaugų ženklais negali būti valstybių vėliavos ar herbai, oficialūs valstybiniai pavadinimai bei emblemos. Prekių paslaugų apsaugą garantuoja LR prekių ir paslaugų ženklų įstatymas (PPŽĮ). Savininkas gali ženklą perduoti arba leisti juo naudotis kitam asmeniui, sudarydamas licencinę sutartį.

Savarankiška atsakomybė už savo prievoles. Juridinis asmuo turi turtą ir savo vardu įgyja teises ir pareigas, todėl jis savo turtu ir atsako už neįvykdytas ar
netinkamai įvykdytas prievoles, padarytą žalą. T.y. už juridinio asmens skolas neatsako asmenys, jį įsteigę. Juridinis asmuo neatsako už šių asmenų skolas. Pvz., AB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, akcininkai atsakomybė apsiribuoja ta suma, kurią sumokėjo už akcija (jeigu bankrotas, tai atgal negaus), ŽŪB neatsako už narių, o nariai už ŽŪB skolas. Kadangi juridinio asmens atsakomybė atribota nuo steigėjų turtinės atsakomybės, tai tokia atsakomybė teisės aktuose vadinama ribota atsakomybė. Ji yra skiriamasis juridinių asmenų požymis.

Juridiniai asmenys yra: valstybė ir savivaldybės, religinės bendruomenės ir bendrijos, profesinės sąjungos, personalinės įmonės, žemės ūkio bendrovės, akinės bendrovės ir panašiai.

Kaip matome, Civilinis kodeksas juridinį asmenį apibrėžia pagal šiuos požymius:

1) savo pavadinimą;

2) galėjimą savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas;

3) savarankišką atsakomybę.

Juridinio asmens teisinis statusas gali būti suteiktas kiek pelno siekiantiems, tiek pelno nesiekiančioms organizacijoms.

“Iš esmės juridinis asmuo – tai fizinių asmenų sąjunga, kuri yra atskirta nuo tos sąjungos narių”.

Kiekvienam juridiniam asmeniui yra būdingas civilinis teisinis subjektiškumas. Tai reiškia kad, kiekvienas juridinis asmuo turi veiksnumą ir teisnumą. Teisnumas ir veiksnumas – tai galėjimas turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikoje gali veikti šios teisinės formos įmonės: akcinės bendrovės, Uždarosios akcinės bendrovės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, individualios įmonės, Europos ekonominių interesų grupės, Europos bendrovės.

2. Juridinių asmenų rūšys

Juridinių asmenų gali būti laibai įvairių ir gali būti įvairių skirstymo būdų. Vienas pagrindinių būdų – skirstymas pagal teisines formas. Juridinio asmens teisinė forma – tai teisinė juridinio asmens struktūra. Juridinio asmens teisinės formos priklauso nuo įstatymų leidėjo valios, fiksuojamos įstatymuose juridinio asmens atsiradimo tikslais. Steigiamas, kad būtų suvienyti atskirų asmenų interesai ir turtas. Priklausomai nuo to kokiai grupei priklauso, juridiniam asmeniui galima išskirti 2 pagrindinius tikslus:

1. viešųjų interesų tenkinimas;

2. privačiųjų interesų tenkinimas;

Priklausomai nuo to juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius juridinius asmenis. CK (Civilinis kodeksas) 2.34 str. apibrėžia viešą juridinį asmenį – juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.

Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Viešieji juridiniai asmenys steigiami valstybės institucijos aktų pagrindu.

Viešosios teisės juridiniai asmenys paprastai turi valdinius įgalinimus, tačiau civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip lygiateisiai civilinės teisės subjektai. Viešosios teisės juridinių asmenų materialinę bazę sudaro valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį šie juridiniai asmenys valdo, juo naudojasi ir disponuoja patikėjimo teise. Viešieji juridiniai asmenys civilinės apyvartos srityje prilyginami privatiems juridiniams asmenims.

Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Privatūs juridiniai asmenys steigiami privačių asmenų iniciatyva. Dažniausiai juridinių asmenų steigėjai yra fiziniai asmenys, bet taip pat gali buti juridiniai asmenys tame tarpe ir viešieji. Atskirais atvejais juridinių asmenų steigėjas gali būti tik vienas fizinis asmuo. Steigėjai, steigiant juridinį asmenį, jam suteikia turtą, tai yra sudaro materialinę bazę. Steigėjai gali keistis, bet tik tuo atveju kai tai nedaro įtakos juridinio asmens veiklai jo teisėms.

Juridiniai asmenys taipogi gali būti klasifikuojami pagal veiklos pobūdį ar kurioje srityje veikia. Tokiu atveju juridiniai asmenys yra:

1. švietimo,

2. mokslo,

3. gamybos,

4. paslaugų sritis.

Juridiniai asmenys gali būti klasifikuojami pagal dalyvių atsakomybę: ribotos ir neribotos atsakomybės. Tai pat, gali būti klasifikuojami pagal veikimo teritoriją: vietiniai, veikiantys Lietuvos teritorijoje, ir užsienio. Gali būti skiriami pagal veiklos rūšis kaip transnacionalinės bendrovės. Jas sudaro grupė juridinių asmenų, tarpusavyje susietų valdymu, dukterinės ir motininės bendrovės ryšiais. Juridiniai asmenys gali būti klasifikuojami pagal teisines formas. Gali būti išskiriama atskira įmonių, kaip juridinių asmenų pagal teisines formas grupė. Įmonių įstatymo 6 str. išvardina atskiras rūšis: individuali įmonė, akcinė bendrovė, kooperatinė bendrovė.

Juridiniai asmenys gali būti – pelno siekiantys ar pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Pelno nesiekiančiais juridiniais asmenimis yra įstaigos ir įvairios visuomeninės (nevyriausybinės) organizacijos (politinės, profsąjunginės, religinės, kultūros, švietimo, mokslo ir kt.), siekiančios
vadinamųjų idealistinių (humanistinių) tikslų (mokymo, auklėjimo, labdaros ir kt.). Šitų juridinių asmenų gaunamos pajamos turi būti panaudojamos tik organizacijų siekiamiems tikslams įgyvendinti, o ne steigėjams pasipelnyti. [Juozas Šatas “Komercinės teisės subjektai” 1998 m., KTU psl. 14].

Pelno siekiančius juridinius asmenis galima suskirstyti į gamybinius ir negamybinius. Gamybiniai juridiniai asmenys patys gamina produkciją realizavimui. Ne gamybiniai juridiniai asmenys pelno siekia prekių perpardavimu, tarpininkavimu, paslaugų teikimu ar kitokia pelną teikiančią veikla.

Juridiniai asmenys gali sudaryti šiuos junginius: kartelį, koncerną, konsorciumą, trestą ar asociaciją.

Kartelis – tai monopolinis įmonių susivienijimas, kurio dalyviai išsaugo finansinį, ekonominį ir teisinį savarankiškumą. Karteliai steigiami sutarties pagrindu. Kartelio steigimo sutartyje gali būti numatytos užsakymų ir pelno pasiskirstymo sąlygos.

Koncernas – tai įmonių susivienijimas. Koncerno dalyviai išsaugo savo teisinį subjektiškumą. Koncernai stiegiami: bendrai gamybai, investicijoms, įtakai rinkos kainoms, savo interesų gynybai.

Konsorciumas – tai laikinas įmonių susivienijimas koordinuotai komercinei veiklai. Konsorciumas steigiamas dalyvių sutartimi. Konsorciumo dalyvių atsakomybė užsakovams solidarinė.

Trestas – tai įmonių susivienijimas, kurio dalyviai praranda gamybinį komercinį, komercinį ir teisinį subjektiškumą. Trestą valdo patikėtiniai.

Asociacija – tai savanoriškas juridinių asmenų susivienijimas, kurio tikslas siekti gamybinių – komercinių, mokslinių, kultūrinių ar kitų tikslų. Asociacijos dalyviai neprivalo dalyvauti tik tame susivienijime, jie gali būti ir kitų asociacijų nariais.

2.1. Juridiniai asmenys ir jų steigimas

2.1.1. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės

Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.

Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Tiek valstybės, tiek ir savivaldybė įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Valstybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „VĮ“. Savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Kaip ir visos įmonės, tokio tipo juridiniai asmenys privalo turėti bent vieną sąskaitą banke. Be to, įmonės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Įmonė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei savo įstatais.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato tokių įmonių teises ir pareigas. Aišku, tos teisės ir pareigos, kurias gali įgyti ir turėti, privalo neprieštarauti įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams. Įmonė taipogi įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per įmonės vadovą. Įmonė negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per įmonės savininką ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. Įmonei draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve.

Savo prievolių įvykdymui užtikrinti įmonė gali įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. Valstybės ar savivaldybės įmonė gali nustatyti savo produkcijos bei teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, išskyrus atvejus, kai juos įstatymų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė, savivaldybės taryba ar kita įstatymų nustatyta institucija. Įmonė turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.

Buvo jau minėta, kad tokių įmonių buveinė privalo būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įmonės buveinėje turi būti saugomi dokumentai ir kita informacija apie įmonės turtą bei veiklą. Įmonės filialų ir atstovybių buveinėse turi būti saugomi dokumentai ir kita informacija apie šiems filialams bei atstovybėms perduotą turtą, taip pat informacija apie jų veiklą.

Valstybės įmonės savininkė yra valstybė. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės valdymo institucija. Savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė. Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją.

Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, taip pat savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti savivaldybės valdymo institucija vadinamos įmonės savininko teises ir
įgyvendinančiomis institucijomis, kurios:

1) nustato įmonės veiklos strategiją;

2) tvirtina įmonės įstatus;

3) skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus. Sprendimas dėl savivaldybės įmonės vadovo skyrimo ir atšaukimo gali būti priimamas tik savivaldybės tarybai pritarus;

4) skiria ir atšaukia valdybos narius, jei sudaroma valdyba;

5) tvirtina įmonės metinę finansinę atskaitomybę ir pelno (nuostolių) paskirstymą;

6) parenka audito įmonę;

7) priima sprendimą reorganizuoti įmonę;

8) priima sprendimą pertvarkyti įmonę, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis;

9) priima sprendimus likviduoti įmonę ir atšaukti įmonės likvidavimą;

10) paskiria ir atleidžia įmonės likvidatorių.

Kokia yra tokių įmonių steigimo tvarka? Valstybės įmonę nutarimų steigia Vyriausybė, o savivaldybės – steigia savivaldybės taryba. Kaip jau buvo minėta, valstybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „VĮ“, o savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Be to, turi būti nurodomas įmonės pavadinimas, įmonės steigimo tikslas, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, įmonės savininko patikėjimo teise perduodamas turtas. Teisės aktas, kuriuo steigiama įmonė, pateikiamas juridinių asmenų registrui kartu su kitais, teisės aktų nustatytais įmonei įregistruoti, dokumentais. Taip pat, įmonės steigimo išlaidos kompensuojamos iš įmonės lėšų.

Valstybės ar savivaldybės įmonės steigimo dokumentas yra įstatai, kuriais įmonė vadovaujasi savo veikloje. Tame dokumente turi būti nurodyta:

1) įmonės pavadinimas;

2) įmonės teisinė forma;

3) įmonės buveinė;

4) įmonės veiklos tikslai, kurie turi būti apibrėžti aiškiai ir išsamiai, nurodant įmonės veiklos sritis bei rūšis;

5) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir jos kompetencija;

6) įmonės valdybos, jei ji sudaroma, kompetencija, valdybos sudarymo ir atšaukimo tvarka;

7) įmonės vadovo kompetencija, jo skyrimo bei atleidimo tvarka;

8) įmonės skelbimų ir pranešimų skelbimo tvarka, Lietuvos Respublikos dienraštis, kuriame bus skelbiama įmonės vieša informacija;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2591 žodžiai iš 8628 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.