Spalvinė rega
Informaciją apie išorinį pasaulį žmogus gauna jutimų, 90% žinių – regos pagalba. Supančius daiktus, žmones, peizažą galima atpažinti ir be spalvų, į pagalbą pasitelkiant formą, judesį, tekstūrą, „šviesaus – tamsaus“ sąvoką. Vienok spalva gerokai praplečia daiktų apibūdinimo spektrą. Kultūros antropologų tyrimai parodė, kad maždaug 8% vyrų bei 0,5% moterų neskiria spalvų, o fino-ugrų tautos neskiria dar rečiau.
Spalvos pojūtis
Kad apsirastų spalvos pojūtis, informacija apie šviesą regos organų pagalba turi pasiekti mūsų smegenų regos centrą. Šviesa gali sklisti tiesiogiai iš šviesą skleidžiančio objekto (saulės ar dirbtinio šaltinio), atsispindėti nuo nešvytinčio objekto arba prasiskverbti per šiuos objektus. Akies tinklainė sugeria šviesos kvantus, transformuoja ir informaciją nervinio signalo pavidalu siunčia į smegenis.
Šviesą bei jos spalvines charakteristikas fiksuojanti regos organų sistema visų mūsų vienoda. Ji veikia tiesiog nuostabiai – žmogaus akis skiria apie 10 milijonų atspalvių. Tinklainėje esančių fotoreceptorių dėka mes matome atspalvius. Skirtingu stiprumu dirginant raudonai, žaliai bei mėlynai spalvai jautrius kūgelius, atsiranda tam tikros chromatinės spalvos pojūtis. Kai šių kūgelių siunčiami nerviniai impulsai koduoja vienodą intensyvumą arba ypač kai bendras apšviestumo lygis yra mažas, ir kūgeliai neveikia dėl per mažo jautrumo, mes matome tik stiebeliais (lazdelėmis), todėl matome tik achromatines spalvas – baltą, pilką arba juodą.