Kaip suprantate socialinio darbuoto ir slaugytojo bendradarbiavimą sprendžiant kliento paciento problemas
5 (100%) 1 vote

Kaip suprantate socialinio darbuoto ir slaugytojo bendradarbiavimą sprendžiant kliento paciento problemas

112131

Kaip suprantate socialinio darbuoto ir slaugytojo bendradarbiavimą sprendžiant kliento/paciento problemas?

Socialinis darbas ir slauga tam tikruose veiklos aspektuose (pagalba neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų ir t.t.) yra labai susijusios profesijos. Įvairių sričių specialistai dirba kartu siekiant išspręsti kliento/paciento problemas. Šių specialistų bendradarbiavimui įtaką daro tiek jų profesijų ypatumai, tiek atliekamos funkcijos, tiek kliento/paciento problemos. Tačiau visų pirma norėčiau aptarti šių atskirų sričių specialistų funkcijas , veiklos aspektus ir veiklos sąsajas.

Socialinių darbuotojų veiklos tikslas – patenkinti asmens gyvybinius poreikius, įtraukti individą į visuomenę ir atkurti jo ir visuomenės santykius. Jų darbo rezultatai dažnai būna nematomi, juos sunku išmatuoti, tačiau tai labai svarbus darbas žmogui ir visuomenei. Pasak socialinių darbuotojų Etikos kodekso 6 straipsnio.( Socialinio darbuotojo etinė pareiga visuomenei) : socialinis darbuotojas tarnauja visuomenės socialinei gerovei. Vadovaudamasis šiuo principu socialinis darbuotojas: siekia sudaryti sąlygas individų pozityviai raiškai, jų socialinėms garantijoms ginti, asmeniniams poreikiams tenkinti; rūpinasi, kad Lietuvoje, gyvenantiems tautinių, religinių, kultūrinių ir kitokių mažumų atstovams būtų teikiama reikalinga socialinė pagalba; veikia, plėsdamas visų klientų galimybes rinktis reikiamą pagalbą; inicijuoja bendruomeninių socialinių paslaugų ir pagalbos tarnybas;

Viena iš socialinio darbuotojo veiklos sričių yra socialinio darbuotojo profesinė veikla sveikatos priežiūros paslaugų sistemoje. Socialinis darbuotojas šioje sistemoje:

· Įvertina paciento/kliento socialinę situaciją; Socialinis darbuotojas atlikdamas pagrindines savo funkcijas įvertina kliento socialinius ryšius, esamas problemas, galimus sprendimo būdus. Jei žmogus turi problemų dėl sveikatos ar yra stacionarios slaugos ir globos, reabilitacijos, dienos globos, laikino gyvenimo bei kitose socialinės globos institucijose visada svarbu užtikrinti būtiniausias paslaugas, kad būtų galima toliau žmogui suteikti visapusišką pagalbą. Dažniausiais atvejais vienas iš svarbiausių veiksnių yra slaugytojo profesinė veikla, nes šis specialistas suteikia būtiniausias kasdieninės priežiūros paslaugas.

· Teikia informaciją ir konsultuoja pacientą/klientą. Jei yra dirbama su žmonėmis turinčiais sveikatos sutrikimų, tai socialinis darbuotojas turi bendradarbiauti su slaugytojais, nes socialinio darbuotojo pagalba įmanoma tik užtikrinus visapusišką kasdieninę pagalbą. Socialinis darbuotojas gali būti tas žmogus, kuris pacientą supažindins su slaugytoju, jie visi kartu parengs asmens slaugos ar globos planą, nes jei dirbama tokioje institucijoje kaip pavyzdžiui slaugos ar senelių namai, šis darbo aspektas tampa vienu iš svarbiausių ir abiejų specialybių profesionalai tik bendrai dirbdami užtikrina optimaliausias paslaugas klientui. Abiejų specialybių atstovai siekia padėti žmogui, tai svarbiausias veiklos tikslas.

· Padeda tvarkyti globos, rūpybos, paslaugų namuose, pensijų gavimo dokumentus. Socialinis darbuotojas didžiausią dėmesį skiria socialinių žmogaus teisių užtikrinimui. Siekiama sutvarkyti ne tik dokumentaciją, bet kartu ir užtikrinti optimaliausią paslaugų kokybę, kad žmogui teikiamos paslaugos atitiktų jo poreikius. Slaugytojas šiuo atveju atlieka pagrindinį vaidmenį sudarinėjant globos, rūpybos, paslaugų namuose planus, nes šie planai ateityje bus jo veiklos nuorodos.

· Bendrauja ir koordinuoja savo veiklą su kitomis institucijomis. Siekiant padėti žmogui tenka derinti įvairių institucijų veiklą, bendradarbiauti atskirų sričių specialistams, jei dirbama sveikatos priežiūros, globos ar slaugos institucijose tai bendradarbiavimas tarp socialinių darbuotojų ir slaugytojų yra svarbiausias veiklos aspektas, nes tik taip užtikrinama geriausia paslaugų kokybė.

Slaugytojo funkcijos

Visų pirma reikia apibrėžti, kaip yra suvokiama slauga Lietuvos respublikos įstatymuose.

Slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą.

Slaugytojas teikia žmonėms buitines, sanitarijos ir higienos paslaugas: padeda namų ruošoje, parenka ir patiekia maistą, tvarko patalynę, padeda apsirengti, atlieka paskirtas gydymo procedūras. Nustato ir įvertina kliento poreikius, kartu su juo sudaro ir koreguoja slaugos planą, organizuoja kliento darbą ir laisvalaikį. Konsultuoja higienos, dietinio maitinimo ir kitų profilaktinių medicinos metodų ir priemonių klausimais. Skatina slaugomojo asmens savitarną, pasitikėjimą savo jėgomis. Jis dirba su klientais slaugos ligoninėse, socialinės paramos centro pagalbos tarnybose, senelių namuose, pensionuose, reabilitacijos įstaigose. Gali įsidarbinti samdomu darbuotoju: slaugyti vienišus pensininkus ar neįgaliuosius, globoti juos namuose. Svarbu, kad yra išskirtas ir socialinis slaugos aspektas, dažnai slaugytojas ne tik sutvarko žmogaus buitį, konsultuoja sveikatos priežiūros klausimais, bet ir bendrauja su juo, išklauso, pataria.

Įstatymuose yra nustatytos konkrečios slaugytojų pareigos, kurios
parodo ir socialinių darbuotojų bei slaugytojų bendradarbiavimo aspektus.

Bendrosios praktikos slaugytojas privalo:

1. Organizuoti ir įgyvendinti slaugą bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistais, pacientais ir (ar) šeima;

Siekiant padėti klientui labai svarbu, kad vyktų dialogas tarp įvairių sričių specialistų ir paciento bei jo šeimos. Tik bendradarbiaudami tarpusavyje bei su klientu ir šeima, specialistai užtikrina ne tik savo teikiamų paslaugų efektyvumą, bet ir visapusišką pagalbą. Vienas iš pavyzdžių, kurį norėčiau pateikti yra Vaikų ir paauglių krizių intervencijos stacionarinės paslaugos (Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2000 m. gruodžio 14 d. Nr.730,Vilnius “Dėl Vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų “1 priedas)

Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuose teikiama skubi psichiatrinė psichologinė pagalba vaikams ir paaugliams, turintiems didelių psichologinių problemų. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus veiklos pagrindas – gebėjimas skubiai reaguoti į krizės ištiktą vaiką. Darbas skyriuje organizuojamas komandiniu principu. Komandą sudaro: vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas.

Skyriuje visą parą turi budėti mobili specialistų komanda, kurią sudaro:

nuolatiniai nariai – gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas;

ne nuolatiniai nariai – medicinos psichologas ar socialinis darbuotojas.

Taigi yra labai įvairios bendradarbiavimo formos, konkrečiais atvejais atskirų sričių specialistai atlieka skirtingus vaidmenis pagalbos procese.

2. Stebėti paciento elgesį, jo sveikatos fizinę, psichinę, socialinę būklę, atkreipti dėmesį į nebūdingus požymius ir numatyti, kokią patologiją gali reikšti šie ženklai, simptomai, reakcija, skubiai informuoti apie tai gydytoją;

3. Laiku ir tinkamai atlikti paskirtas gydymo ir diagnostines procedūras, apie tai aiškinti pacientui ir (ar) jo šeimai: atlikimo būdus, pasiruošimą, galimas komplikacijas, stebėti paciento savijautą po procedūrų, dokumentuoti atliktą darbą;

4. Mokyti pacientus, šeimas, bendruomenę saugoti ir prižiūrėti sveikatą; Viena iš geriausių socialinių problemų sprendimo būdų- jų prevencija. Gera sveikata gali užkirsti kelią daugeliui socialinių nelaimių, todėl slaugytojų darbas švietimo srityje yra ypač skatinamas ir svarbus.

5. Dirbti komandoje, bendradarbiauti su kitomis institucijomis nuo kurių priklauso žmonių sveikata;

6. Atsiskaityti už atliekamus slaugos veiksmus, rezultatus aukštesnes pareigas užimančiam slaugytojui pagal sveikatos priežiūros įstaigos valdymo struktūrą;

7. Plėtoti slaugos praktiką. Slauga yra labai įvairiapusis mokslas, integruotas ir susijęs su kitomis mokslo šakomis, todėl svarbu, kad vyktų nuolatinė slaugos plėtra, vystimasis, pritaikymas prie naujų gyvenimo sąlygų, naujų socialinių problemų atsiradimo, kurias ir siekia išspręsti socialiniai darbuotojai.

8. Tobulinti profesinę kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka;

9. Dalyvauti slaugos praktikos tyrinėjimuose.

10. Stebėjimų duomenis rašyti į slaugos istoriją ar kitus slaugos užrašus, remiantis stebėjimų duomenimis koreguoti slaugymo planą, prireikus imtis neatidėliotinų priemonių ir informuoti gydytoją; Kadangi slaugytojas kiekvieną dieną dirba su žmogumi jo vedami užrašai yra svarbūs ne tik paciento stebėjimui, bet ir socialiniam darbuotojui, kuriam šie duomenys nurodo veiklos kryptį.

11. Laikytis profesinės etikos reikalavimų; ir t.t. Labai svarbu, kad bet kurios profesijos specialistas laikytųsi profesinės etikos reikalavimų, nes tai užtikrina tinkamą darbo atlikimą, tinkamą santykį tiek su pačia profesiją, tiek su kitų specialybių atstovais, tiek su pacientais ir jų šeimos nariais. Visų profesijų etiniai įsipareigojimai yra labai panašūs, nes socialiniuose moksluose svarbiausia yra specialistų kompetencija, žinios, moraliniai ir etiniai įsipareigojimai žmogui.

Visi šie aspektai rodo kuriose srityse bendradarbiauja socialinis darbuotojas ir slaugytojas. Abiejų sričių specialistai siekia sukurti kuo palankesnes žmogaus gyvenimo sąlygas, atstatyti išnykusias funkcijas ir jų abiejų veikla persipina siekiant suteikti gerą pasalugų kokybę. Socialinis darbuotojas siekia įgalinti žmogų, atstatyti jo pažeistų poreikių įgyvendinimą, o slaugytojas savo tiesioginiu darbu patenkina kliento būtiniausius poreikius. Socialiniame darbe ypač akcentuojama, kad norint padėti žmogui, visų pirma reikia patenkinti jo paprasčiausius poreikius (maisto, higienos, būsto ir t.t). Tik esant bent jau minimaliam ir žmogaus orumą nežeminančiam šių poreikių patenkinimui, galima tenkinti aukštesnius poreikius. Būtent slaugytojas ir padeda žmogui užsitikrinti pagrindą, leidžiantį funkcionuoti fiziškai, o tik tada socialinis darbuotojas gali ieškoti įgalinimo tenkinti kitus poreikius.

Tiek socialiniai darbuotojai, tiek slaugytojai dirba įvairiose įstaigose ir dažnai jų veiklos yra susijusios. Dirbant su neįgaliaisiais, ligoninėse, slaugos ar senelių namuose bei kitose įstaigose, kuriose reikalinga įvairiapusė atskirų sričių specialistų pagalba socialinis darbuotojas
ir slaugytojas siekdami klientui suteikti kuo geresnias paslaugas dažnai dirba kaip darbo grupė.

Kadangi kiekviena darbo grupė yra labia specifinė, pritaikyta spręsti konkretaus asmens problemas, tai mano praktikoje vienas iš geriausių grupės pavyzdžių yra socialinio darbuotojo ir slaugytojų grupinis darbas pagyvenusių žmonių pensionate. Jų veiklą galima atskleisti pagal B.Vijeikienės knygoje “Komandinio darbo pagrindai” pateiktus grupės darbo principus:

· Grupėje yra ryškus jos lyderis. Jis atsako už visos grupės rezultatus. Socialinis darbuotoja yra grupės lyderis, kuriam tiesigiai atskaitingos slaugytojos. Kadangi slaugutės daugiausiai tiesiogiai bendrauja su klientais, juos mato kiekvieną dieną ir artimai juos pažįstai, todėl gali informuoti socialinį darbuotoją apie žmogaus problemas, pasikeitimus, reikalingą korekciją jo globos planuose. Slaugytojas yra žmogus, kuris kiekvieną dieną turi tiesioginį kontaktą su žmogumi, jį daug geriau pažįsta ir gali patarti kitiems specialistams plėtoti savo veiklos aspektą. Slaugytojos ne tik teikia žmonėms buitines, sanitarijos ir higienos paslaugas: padeda namų ruošoje, parenka ir patiekia maistą, tvarko patalynę, padeda apsirengti, atlieka paskirtas gydymo procedūras. Taip pat didelis dėmesys skiriamas kliento poreikių nustatymui ir jų įvertinimui. Slaugytojas užtikrina būtiniausių žmogaus poreikių patenkinimą, kas leidžia toliau plėtoti socialines paslaugas susijusias su socialiniu darbu. Socialinis darbuotojas atsako už suteiktų paslaugų kokybę, kartu su klientu ir slaugytoju sudaro žmogui labiausiai priimtiną jo slaugos planą. Socialinis darbuotojas atsako už darbo grupės veiklos rezultatus ir bendrauja su administracija, formuojančia pensiono teikiamų paslaugų spektrą.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1658 žodžiai iš 3205 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.