Kaip veikia europos sąjunga
5 (100%) 1 vote

Kaip veikia europos sąjunga

Kaip veikia Europos Sąjunga

Piliečio vadovas ES institucijoms pažinti

Vos per pusę amžiaus Europos Sąjunga (ES) pasiekė svarbių dalykų. Savo valstybėms narėms ji užtikrino taiką, o piliečiams – gerovę. Ji sukūrė bendrą Europos valiutą (eurą) ir sienų nedalijamą bendrąją rinką, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Turėjusi šešias valstybes nares ES išsiplėtė iki penkiolikos narių, o dabar rengiasi priimti dar dvylika. Ji tapo galinga jėga pasaulio prekyboje, pasaulio lydere aplinkos apsaugos srityje ir dosniausia besivystančių šalių rėmėja.

ES sėkmę nemažai nulėmė tai, kaip ji tvarkosi, būtent jos institucijų (Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos), kurioms padeda daugelis agentūrų ir kitų įstaigų, bendradarbiavimo būdai.

Apžvelgiama, ką daro kiekviena institucija, agentūra ar įstaiga ir kaip jos yra organizuotos. Mūsų tikslas – pateikti patogų žinyną, padedantį suprasti, kaip priimami ES sprendimai.

Turinys

Puslapio numerisEuropos Sąjunga: pratarmė

Sutartys ir sprendimų priėmimas

Europos Parlamentas: žmonių balsas

Europos Sąjungos Taryba: valstybių narių balsas

Europos Komisija: bendro intereso skatinimas

Teisingumo Teismas: teisės palaikymas

Audito Rūmai: kad vertai būtų naudojami jūsų pinigai

Europos centrinis bankas: euro valdymas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas:

pilietinės visuomenės balsas

Regionų komitetas: vietos savivaldos balsas

Europos investicijų bankas: Europos Sąjungos projektų finansavimas

Europos ombudsmenas: jūsų skundų tyrimas

Agentūros

Žvilgsnis į ateitį

Europos Sąjunga: pratarmė

Vos per pusę šimtmečio Europos Sąjunga (ES) pasiekė svarbių dalykų. Savo valstybėms narėms ji užtikrino taiką, o piliečiams – gerovę. Ji sukūrė bendrą Europos valiutą (eurą) ir sienų nedalijamą bendrąją rinką, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Turėjusi šešias valstybes nares, ES išsiplėtė iki penkiolikos narių, o dabar rengiasi į savo būrį priimti dar dvylika. Ji tapo galinga jėga prekyboje, pasaulio lydere aplinkos apsaugos srityje ir dosniausia besivystančių šalių rėmėja.

ES sėkmę nemažai nulėmė unikali jos sandara ir tai, kaip ji veikia. Juk ES nėra federacija kaip Jungtinės Valstijos. Ji nėra ir tiesiog vyriausybių bendradarbiavimo organizacija kaip Jungtinės Tautos. ES sudarančios valstybės (jos valstybės narės) išlieka nepriklausomos suverenios valstybės, bet jos telkia suverenitetus, kad įgytų galią ir tokią įtaką pasaulyje, kokios nė viena iš jų atskirai negalėtų turėti.

Telkdamos suverenitetus valstybės narės kai kurias joms priklausančias sprendimų priėmimo galias perduoda Europos institucijoms, kad sprendimai tam tikrais bendro intereso klausimais būtų demokratiškai priimami Europos lygmeniu.

Yra trys pagrindinės sprendimus priimančios institucijos:

· Europos Parlamentas, kuris atstovauja ES piliečiams ir yra jų tiesiogiai renkamas;

· Europos Sąjungos Taryba, kurioje atstovaujama atskiroms valstybėms narėms;

· Europos Komisija, kurios paskirtis – palaikyti visos Sąjungos interesus.

Šis „institucijų trikampis“ nustato politikos kryptis ir leidžia teisės aktus (direktyvas, reglamentus bei sprendimus), kurie taikomi visoje ES.

Taisyklės ir procedūros, kurių turi laikytis šios institucijos, yra nustatytos sutartyse, dėl kurių susitarė valstybių narių prezidentai ir ministrai pirmininkai ir kurias ratifikavo jų parlamentai.

Iš esmės Komisija siūlo ES teisės aktus, o Parlamentas ir Taryba juos priima.

Teisingumo Teismas palaiko ES teisės nustatytą tvarką, o Audito Rūmai tikrina Sąjungos veiklos finansavimą.

Šiai sistemai priklauso dar penkios institucijos:

· Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atstovaujantis pilietinei visuomenei ir socialiniams partneriams;

· Regionų komitetas, atstovaujantis regionų ir vietos valdžios institucijoms;

· Europos centrinis bankas, atsakingas už Europos pinigų politiką;

· Europos investicijų bankas, finansuojantis ES investicinius projektus;

· Europos ombudsmenas, ginantis ES piliečius bei organizacijas nuo netinkamo administravimo.

Be to, yra įsteigtos specializuotosios agentūros tam tikriems techniniams, mokslo ir valdymo uždaviniams spręsti.

Šioje knygelėje apžvelgiama, ką kiekviena institucija daro ir kaip ji veikia. Tikimasi, kad ji bus naudinga ES dabartinei sprendimų priėmimo sistemai pažinti.

Sutartys ir sprendimų priėmimas

ES pagrindas yra keturios sutartys:

· Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartis, kuri buvo pasirašyta 1951 m. balandžio 18 d. Paryžiuje, įsigaliojo 1952 m. liepos 23 d. ir nustojo galioti 2002 m. liepos 23 d.;

· Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo sutartis, kuri buvo pasirašyta 1957 m. kovo 25 d. Romoje ir įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.;

· Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) steigimo sutartis, kuri buvo pasirašyta Romoje kartu su EEB sutartimi. Šios dvi sutartys neretai yra vadinamos „Romos sutartimis“. Vartojant terminą „Romos sutartis“, turima galvoje EEB sutartis;

· Europos Sąjungos (ES) sutartis, kuri buvo pasirašyta 1992 m. vasario 7 d.
Mastrichte ir įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.

Pagal pirmąsias tris sutartis buvo sukurtos trys Europos Bendrijos, t. y. bendra sprendimų priėmimo anglių, plieno, atominės energijos ir kituose pagrindiniuose valstybių narių ekonomikos sektoriuose sistema. Bendrijų institucijos, įsteigtos šiai sistemai valdyti, 1967 m. buvo sujungtos, taip atsirado viena bendra Komisija ir viena bendra Taryba.

EEB, be ekonominio vaidmens, pamažu perėmė atsakomybę už daugelį kitų sričių, įskaitant socialinę, aplinkosaugos bei regioninę politiką. Kadangi ji nustojo būti vien ekonomine bendrija, ketvirtoji (Mastrichto) sutartis ją tiesiog pervardijo Europos bendrija (EB).

Mastrichto sutartis taip pat numatė naujas valstybių narių vyriausybių bendradarbiavimo formas, pavyzdžiui, gynybos ir teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Papildydama esamą Bendrijų sistemą šiuo tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu, Mastrichto sutartis sukūrė naują trimis „ramsčiais“ paremtą struktūrą, kuri yra ir politinė, ir ekonominė. Štai taip atrodo Europos Sąjunga (ES).

ES STRUKTŪROS, VAIZDUOJAMOS KAIP ŠVENTYKLA SU TRIMIS PILIORIAIS („RAMSČIAIS“), DIAGRAMA

Diagramoje spausdintinas tekstas:

EUROPOS SĄJUNGA

Bendrijų veikimo sritis (dauguma bendros politikos sričių)

Bendra užsienio ir saugumo politika

Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

SUTARTYS

Paaiškinamasis tekstas:

ES remiasi Sutartimis. Trys jos „ramsčiai“ – tai skirtingos politikos sritys, turinčios skirtingas sprendimų priėmimo sistemas.

Sutartys yra visko, ką ES daro, pamatas. Prireikus Sutartis keisti, šį darbą atlieka speciali ES valstybių narių vyriausybių konferencija (tarpvyriausybinė konferencija, arba TVK).

Sutartys buvo iš dalies keičiamos kiekvieną kartą, kai įstodavo naujų valstybių narių. Be to, beveik kiekvieną dešimtmetį Sutartys buvo iš dalies keičiamos siekiant pertvarkyti ES institucijas ir nustatyti naujas jų atsakomybės sritis.

· Suvestinis Europos aktas (SEA) buvo pasirašytas 1986 m. vasario mėn. ir įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d. Jis iš dalies pakeitė EEB sutartį ir davė postūmį baigti kurti bendrąją rinką.

· Amsterdamo sutartis buvo pasirašyta 1997 m. spalio 2 d. ir įsigaliojo 1999 m. gegužės 1 d. Ji iš dalies pakeitė ES ir EB sutartis bei sunumeravo ES sutarties straipsnius (jie buvo žymėti raidėmis).

· Nicos sutartis buvo pasirašyta 2001 m. vasario 26 d. ir įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d. Ji dar kartą iš dalies pakeitė kitas Sutartis ir parengė ES institucijų sistemą taip, kad ši galėtų veiksmingai veikti 2004 m. įstojus naujoms valstybėms narėms.

Trys tarybos: kaip jas atskirti? [ĮRĖMINTAS TEKSTAS]

Europos institucijas nesunku supainioti, ypač kai skirtingos institucijos turi labai panašius pavadinimus – tokius kaip šios trys tarybos.

Europos Sąjungos Vadovų Taryba

Ją sudaro visų ES valstybių ir jų vyriausybių vadovai (t. y. prezidentai ir (arba) ministrai pirmininkai) bei Europos Komisijos pirmininkas. Europos Sąjungos Vadovų Taryba renkasi keturis kartus per metus tartis dėl visa apimančios ES politikos ir aptarti pažangos. Tai yra aukščiausiojo rango ES politinė institucija, dėl to tokie jos posėdžiai dažnai vadinami „viršūnių susitikimais“.

Europos Sąjungos Taryba

Ši institucija yra sudaryta iš kiekvienos ES valstybės narės vyriausybės ministrų, dėl to anksčiau ji vadinta Ministrų Taryba. Taryba reguliariai renkasi priimti išsamių sprendimų ir Sąjungos teisės aktų. Išsamesnį jos veiklos apibūdinimą rasite tolesniuose šios knygelės puslapiuose.

Europos Taryba

Tai visai ne ES institucija – ji yra tarpvyriausybinė organizacija, kurios tikslas, be kita ko, yra ginti žmogaus teises, remti Europos kultūros įvairovę ir kovoti su tokiais socialiniais reiškiniais kaip rasiniai prietarai ir netolerancija. Europos Taryba buvo įsteigta 1949 m., ir vienas jos ankstesnių įgyvendintų sumanymų – parengta Europos žmogaus teisių konvencija. Kad piliečiai galėtų naudotis toje konvencijoje nustatytomis teisėmis, ji įsteigė Europos Žmogaus Teisių Teismą. Dabar Europos Tarybai priklauso 44 valstybės narės, tarp jų – visos ES valstybės, o jos būstinė Palais de l’Europe yra Strasbūre (Prancūzija).

Sprendimus ES lygmeniu priima įvairios Sąjungos institucijos, visų pirma:

· Europos Komisija,

· Europos Parlamentas,

· Europos Sąjungos Taryba.

Europos Komisija siūlo naujus teisės aktus, bet juos priima Taryba ir Parlamentas. Kitos institucijos taip pat turi atlikti tam tikrus vaidmenis konkrečiose srityse, bet tai bus išsamiau paaiškinta tolesniuose šios knygelės puslapiuose.

ES sprendimų priėmimo taisyklės ir procedūros yra nustatytos Sutartyse. Kiekvienas ES teisės aktas yra grindžiamas konkrečiu Sutarties straipsniu, vadinamu teisės akto „teisiniu pagrindu“.

Yra trys pagrindinės naujų ES teisės aktų priėmimo procedūros:

· konsultavimasis,

· pritarimas,

· bendras sprendimas.

Iš esmės jų skirtumai priklauso nuo to, kokia yra Parlamento sąveika su Taryba. Jei taikoma konsultavimosi procedūra, Parlamentas pateikia tik savo nuomonę, o jei taikoma bendro sprendimo procedūra, Parlamentas teisės aktų leidimo galia naudojasi kartu su Taryba. Europos Komisija, siūlydama naują teisės aktą, turi pasirinkti, kuri
būti taikoma. Pasirinkimas priklauso nuo pasiūlymo teisinio pagrindo, kitais žodžiais sakant, nuo to, kuriuo Sutarties straipsniu jis grindžiamas.

Toliau šios trys procedūros apibūdinamos išsamiau.

1. Konsultavimasis

Taikydama konsultavimosi procedūrą Komisija savo pasiūlymą siunčia ir Tarybai, ir Parlamentui, bet Taryba turi oficialiai konsultuotis su Parlamentu ir kitomis institucijomis, tokiomis kaip Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, kurių nuomonės yra sudedamoji ES sprendimų priėmimo dalis.

Kai kuriais atvejais konsultavimasis yra privalomas, nes jo reikia atsižvelgiant į teisinį pagrindą, ir pasiūlymas negali būti priimtas, jei Parlamentas nepateikia nuomonės. Kitais atvejais konsultavimasis nėra būtinas, ir Komisija tik pasiūlo Tarybai konsultuotis su Parlamentu.

Visais atvejais Parlamentas gali:

· patvirtinti Komisijos pasiūlymą,

· jį atmesti

· arba prašyti jį pataisyti.

Jei Parlamentas prašo pasiūlymą pataisyti, Komisija apsvarsto visus jo pasiūlytus pakeitimus. Sutikusi su kuriais nors iš tų pasiūlytų pakeitimų, ji siunčia Tarybai pataisytą pasiūlymą.

Taryba išnagrinėja pataisytą pasiūlymą ir arba jį priima tokį, koks yra, arba dar keičia. Šioje procedūroje, kaip ir visose kitose, jeigu Taryba keičia Komisijos pasiūlymą, šį sprendimą ji turi priimti vienbalsiai.

Sritys, kuriose taikoma konsultavimosi procedūra:

· policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose,

· Sutarčių keitimas,

· diskriminavimas dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar politinių įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos,

· ES pilietybė,

· žemės ūkis,

· vizos, prieglobsčio teikimas, imigracija ir kitos su laisvu asmenų judėjimu susijusios politikos sritys,

· transportas (tais atvejais, kai tai turės didelį poveikį tam tikriems regionams),

· konkurencijos taisyklės,

· mokesčiai,

· ekonomikos politika,

· sustiprintas bendradarbiavimas, t. y. susitarimas, pagal kurį valstybių narių grupė gali tam tikroje srityje imtis bendros veiklos, net jeigu kitos kol kas nenori prie jų prisidėti.

Kai kuriose srityse, pvz., mokesčių, Tarybos sprendimai turi būti priimami vienbalsiai.

2. Pritarimas

Laikydamasi pritarimo procedūros Taryba, prieš priimdama tam tikrus labai svarbius sprendimus, turi gauti Europos Parlamento pritarimą.

Procedūra yra tokia pat kaip ir konsultavimosi atveju, išskyrus tai, kad Parlamentas negali daryti pataisų: tam tikram pasiūlymui jis arba pritaria, arba nepritaria. Pritarimas (arba sutikimas) duodamas balsavusių Parlamento narių absoliučia balsų dauguma.

Sritys, kuriose taikoma pritarimo procedūra:

· konkretūs Europos centrinio banko uždaviniai,

· Europos centrinių bankų sistemos arba Europos centrinio banko statutų keitimas,

· struktūriniai ir sanglaudos fondai,

· vienoda Europos Parlamento rinkimų tvarka,

· tam tikri tarptautiniai susitarimai,

· naujų valstybių narių stojimas.

3. Bendras sprendimas

Laikydamiesi bendro sprendimo procedūros Parlamentas ir Taryba kartu naudojasi teisės aktų leidimo galia. Komisija savo pasiūlymą siunčia abiem institucijoms. Jos jį du kartus paeiliui svarsto ir nagrinėja. Jei negali sutarti dėl pasiūlymo, šis perduodamas taikinimo komitetui, kurį sudaro po lygiai Tarybos ir Parlamento atstovų. Komiteto posėdžiuose lankosi ir diskusijose dalyvauja Komisijos atstovai. Komitetui parengus susitarimą, sutartas tekstas siunčiamas Parlamentui ir Tarybai svarstyti trečią kartą, kad jie pagaliau galėtų jį priimti kaip teisės aktą.

Detaliau ši procedūra atrodo taip:

TEKSTAS DIAGRAMOS LANGELIUOSE

Komisijos pasiūlymas Europos Parlamentui ir Ministrų Tarybai

Parlamento nuomonė: Komisija pataiso savo pasiūlymą

Taryba patvirtina visas Parlamento pataisas ir priima teisės aktą.

Parlamentas patvirtina pasiūlymą. Taryba gali priimti teisės aktą.

Taryba kvalifikuota balsų dauguma nustato bendrąją poziciją. Komisija paskelbia pranešimą apie bendrąją poziciją.

Parlamentas nagrinėja bendrąją Tarybos poziciją.

Parlamentas patvirtina bendrąją poziciją arba nesiima jokių veiksmų.

Teisės aktas priimamas.

Parlamentas absoliučia balsų dauguma atmeta Tarybos bendrąją poziciją. Teisės aktas nepriimamas.

Parlamentas absoliučia balsų dauguma siūlo pataisas.

Komisijos nuomonė

Taryba nepatvirtina visų Parlamento pataisų. Tarybos pirmininkas kartu su Parlamento pirmininku sušaukia taikinimo komitetą. Jo darbe dalyvauja Komisija.

Taryba patvirtina visas Parlamento pataisas. Teisės aktas priimamas.

Taikinimo komitetas parengia susitarimą. Parlamentas ir Taryba atitinkamai absoliučia ir kvalifikuota balsų dauguma priima teisės aktą. Jei viena iš dviejų institucijų nepritaria, teisės aktas nepriimamas.

Taikinimo komitetas nepasiekia susitarimo. Teisės aktas nepriimamas.

TEKSTO DIAGRAMOS LANGELIUOSE PABAIGA

PAGRINDINIO TEKSTO TĘSINYS:

Sritys, kuriose taikoma bendro sprendimo procedūra:

· nediskriminavimas dėl (nacionalinės) pilietybės,

· teisė persikelti ir gyventi,

· laisvas darbuotojų judėjimas,

· darbuotojų migrantų socialinė apsauga,

· įsisteigimo laisvė,

· transportas,

· vidaus rinka,

· užimtumas,

· muitinių bendradarbiavimas,

· kova su socialine
atskirtimi,

· vienodos galimybės ir vienodas vertinimas,

· sprendimų dėl Europos socialinio fondo įgyvendinimas,

· švietimas,

· profesinis mokymas,

· kultūra,

· sveikata,

· vartotojų apsauga,

· transeuropiniai tinklai,

· sprendimų dėl Europos regioninės plėtros fondo įgyvendinimas,

· mokslo tyrimai,

· aplinka,

· skaidrumas,

· sukčiavimo prevencija ir kova su juo,

· statistika,

· duomenų apsaugos patariamojo organo steigimas.

Europos Parlamentas: žmonių balsas

Svarbiausia informacija

Vaidmuo: tiesiogiai renkama ES teisės aktų leidybos institucija

Kiti rinkimai: 2004 m. birželio mėn.

Posėdžiai: plenarinės sesijos kas mėnesį vyksta Strasbūre, komitetų posėdžiai ir

papildomos sesijos – Briuselyje

Adresas: Plateau du Kirchberg, B.P. 1601, L-2929 Luxembourg

Telefonas: (+352) 43001

Internetas: www.europarl.eu.int

Europos Parlamento (EP) nariai salėje sėdi susiskirstę ne pagal valstybes, o pagal Europos politines grupes (frakcijas), kurios telkia visas pagrindines ES valstybėse narėse veikiančias politines partijas.

LENTELĖ: Politinėms grupėms priklausančių vietų skaičius, 2003 m. balandžio 1 d.

Politinė grupė Santrumpa Vietų skaičius

Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) ir Europos demokratai ELP-ED 232

Europos socialistų partija ESP 175

Europos liberalų, demokratų ir reformų partija ELDR 52

Europos jungtinė kairiųjų/Šiaurės žalieji kairieji ESK/ŠŽK 49

Žalieji/Europos laisvasis aljansas Žalieji/ELA 44

Europos tautų sąjunga TES 23

Europos Demokratinės įvairovės partija EDĮ 18

Grupėms nepriklausantys nariai NR 31

IŠ VISO 624

Parlamento ištakos yra siejamos su praėjusio šimtmečio šeštuoju dešimtmečiu ir Bendrijų steigimo sutartimis. Nuo 1979 m. EP narius tiesiogiai renka piliečiai, kuriems jie atstovauja.

Parlamento rinkimai rengiami kas penkeri metai, o balsavimo teisę turi kiekvienas ES pilietis, įregistruotas kaip rinkėjas. Taigi diskusijose su kitomis ES institucijomis Parlamentas išreiškia 380 milijonų Sąjungos piliečių demokratinę valią ir atstovauja jų interesams.

Vietų skaičius pagal valstybes

(Abėcėlės tvarka pagal valstybės pavadinimą jos kalba)

1999–2004 2004–2007 2007–2009

Belgija 25 24 24

Bulgarija – – 18

Kipras – 6 6

Čekija – 24 24

Danija 16 14 14

Vokietija 99 99 99

Graikija 25 24 24

Ispanija 64 54 54

Estija – 6 6

Prancūzija 87 78 78

Vengrija – 24 24

Airija 15 13 13

Italija 87 78 78

Latvija – 9 9

Lietuva – 13 13

Liuksemburgas 6 6 6

Malta – 5 5

Nyderlandai 31 27 27

Austrija 21 18 18

Lenkija – 54 54

Portugalija 25 24 24

Rumunija – – 36

Slovakija – 14 14

Slovėnija – 7 7

Suomija 16 14 14

Švedija 22 19 19

Jungtinė Karalystė 87 78 78

(DAUGIAUSIA) IŠ VISO 626 732 786

Kur yra Parlamento buveinė?

Europos Parlamentas dirba Prancūzijoje, Belgijoje ir Liuksemburge.

Plenarinės sesijos, kuriose dalyvauja visi EP nariai, kas mėnesį vyksta Strasbūre (Prancūzija), kur yra Parlamento pagrindinė būstinė. Parlamento komitetai posėdžiauja ir papildomos plenarinės sesijos rengiamos Briuselyje (Belgija), o Liuksemburge yra jo administracinės įstaigos (Generalinis sekretoriatas).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2623 žodžiai iš 8699 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.