Kaip veikia europos sąjunga
5 (100%) 1 vote

Kaip veikia europos sąjunga

1121314151617181

Kaip veikia Europos Sąjunga

Piliečio vadovas ES institucijoms pažinti

Vos per pusę amžiaus Europos Sąjunga (ES) pasiekė svarbių dalykų. Savo valstybėms narėms ji užtikrino taiką, o piliečiams – gerovę. Ji sukūrė bendrą Europos valiutą (eurą) ir sienų nedalijamą bendrąją rinką, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Turėjusi šešias valstybes nares ES išsiplėtė iki penkiolikos narių, o dabar rengiasi priimti dar dvylika. Ji tapo galinga jėga pasaulio prekyboje, pasaulio lydere aplinkos apsaugos srityje ir dosniausia besivystančių šalių rėmėja.

ES sėkmę nemažai nulėmė tai, kaip ji tvarkosi, būtent jos institucijų (Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos), kurioms padeda daugelis agentūrų ir kitų įstaigų, bendradarbiavimo būdai.

Apžvelgiama, ką daro kiekviena institucija, agentūra ar įstaiga ir kaip jos yra organizuotos. Mūsų tikslas – pateikti patogų žinyną, padedantį suprasti, kaip priimami ES sprendimai.

Turinys

Puslapio numerisEuropos Sąjunga: pratarmė

Sutartys ir sprendimų priėmimas

Europos Parlamentas: žmonių balsas

Europos Sąjungos Taryba: valstybių narių balsas

Europos Komisija: bendro intereso skatinimas

Teisingumo Teismas: teisės palaikymas

Audito Rūmai: kad vertai būtų naudojami jūsų pinigai

Europos centrinis bankas: euro valdymas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas:

pilietinės visuomenės balsas

Regionų komitetas: vietos savivaldos balsas

Europos investicijų bankas: Europos Sąjungos projektų finansavimas

Europos ombudsmenas: jūsų skundų tyrimas

Agentūros

Žvilgsnis į ateitį

Europos Sąjunga: pratarmė

Vos per pusę šimtmečio Europos Sąjunga (ES) pasiekė svarbių dalykų. Savo valstybėms narėms ji užtikrino taiką, o piliečiams – gerovę. Ji sukūrė bendrą Europos valiutą (eurą) ir sienų nedalijamą bendrąją rinką, kurioje laisvai juda prekės, asmenys, paslaugos ir kapitalas. Turėjusi šešias valstybes nares, ES išsiplėtė iki penkiolikos narių, o dabar rengiasi į savo būrį priimti dar dvylika. Ji tapo galinga jėga prekyboje, pasaulio lydere aplinkos apsaugos srityje ir dosniausia besivystančių šalių rėmėja.

ES sėkmę nemažai nulėmė unikali jos sandara ir tai, kaip ji veikia. Juk ES nėra federacija kaip Jungtinės Valstijos. Ji nėra ir tiesiog vyriausybių bendradarbiavimo organizacija kaip Jungtinės Tautos. ES sudarančios valstybės (jos valstybės narės) išlieka nepriklausomos suverenios valstybės, bet jos telkia suverenitetus, kad įgytų galią ir tokią įtaką pasaulyje, kokios nė viena iš jų atskirai negalėtų turėti.

Telkdamos suverenitetus valstybės narės kai kurias joms priklausančias sprendimų priėmimo galias perduoda Europos institucijoms, kad sprendimai tam tikrais bendro intereso klausimais būtų demokratiškai priimami Europos lygmeniu.

Yra trys pagrindinės sprendimus priimančios institucijos:

· Europos Parlamentas, kuris atstovauja ES piliečiams ir yra jų tiesiogiai renkamas;

· Europos Sąjungos Taryba, kurioje atstovaujama atskiroms valstybėms narėms;

· Europos Komisija, kurios paskirtis – palaikyti visos Sąjungos interesus.

Šis „institucijų trikampis“ nustato politikos kryptis ir leidžia teisės aktus (direktyvas, reglamentus bei sprendimus), kurie taikomi visoje ES.

Taisyklės ir procedūros, kurių turi laikytis šios institucijos, yra nustatytos sutartyse, dėl kurių susitarė valstybių narių prezidentai ir ministrai pirmininkai ir kurias ratifikavo jų parlamentai.

Iš esmės Komisija siūlo ES teisės aktus, o Parlamentas ir Taryba juos priima.

Teisingumo Teismas palaiko ES teisės nustatytą tvarką, o Audito Rūmai tikrina Sąjungos veiklos finansavimą.

Šiai sistemai priklauso dar penkios institucijos:

· Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atstovaujantis pilietinei visuomenei ir socialiniams partneriams;

· Regionų komitetas, atstovaujantis regionų ir vietos valdžios institucijoms;

· Europos centrinis bankas, atsakingas už Europos pinigų politiką;

· Europos investicijų bankas, finansuojantis ES investicinius projektus;

· Europos ombudsmenas, ginantis ES piliečius bei organizacijas nuo netinkamo administravimo.

Be to, yra įsteigtos specializuotosios agentūros tam tikriems techniniams, mokslo ir valdymo uždaviniams spręsti.

Šioje knygelėje apžvelgiama, ką kiekviena institucija daro ir kaip ji veikia. Tikimasi, kad ji bus naudinga ES dabartinei sprendimų priėmimo sistemai pažinti.

Sutartys ir sprendimų priėmimas

ES pagrindas yra keturios sutartys:

· Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartis, kuri buvo pasirašyta 1951 m. balandžio 18 d. Paryžiuje, įsigaliojo 1952 m. liepos 23 d. ir nustojo galioti 2002 m. liepos 23 d.;

· Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo sutartis, kuri buvo pasirašyta 1957 m. kovo 25 d. Romoje ir įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.;

· Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) steigimo sutartis, kuri buvo pasirašyta Romoje kartu su EEB sutartimi. Šios dvi sutartys neretai yra vadinamos „Romos sutartimis“. Vartojant terminą „Romos sutartis“, turima galvoje EEB sutartis;

· Europos Sąjungos (ES) sutartis, kuri buvo pasirašyta 1992 m. vasario 7 d.
Mastrichte ir įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.

Pagal pirmąsias tris sutartis buvo sukurtos trys Europos Bendrijos, t. y. bendra sprendimų priėmimo anglių, plieno, atominės energijos ir kituose pagrindiniuose valstybių narių ekonomikos sektoriuose sistema. Bendrijų institucijos, įsteigtos šiai sistemai valdyti, 1967 m. buvo sujungtos, taip atsirado viena bendra Komisija ir viena bendra Taryba.

EEB, be ekonominio vaidmens, pamažu perėmė atsakomybę už daugelį kitų sričių, įskaitant socialinę, aplinkosaugos bei regioninę politiką. Kadangi ji nustojo būti vien ekonomine bendrija, ketvirtoji (Mastrichto) sutartis ją tiesiog pervardijo Europos bendrija (EB).

Mastrichto sutartis taip pat numatė naujas valstybių narių vyriausybių bendradarbiavimo formas, pavyzdžiui, gynybos ir teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Papildydama esamą Bendrijų sistemą šiuo tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu, Mastrichto sutartis sukūrė naują trimis „ramsčiais“ paremtą struktūrą, kuri yra ir politinė, ir ekonominė. Štai taip atrodo Europos Sąjunga (ES).

ES STRUKTŪROS, VAIZDUOJAMOS KAIP ŠVENTYKLA SU TRIMIS PILIORIAIS („RAMSČIAIS“), DIAGRAMA

Diagramoje spausdintinas tekstas:

EUROPOS SĄJUNGA

Bendrijų veikimo sritis (dauguma bendros politikos sričių)

Bendra užsienio ir saugumo politika

Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

SUTARTYS

Paaiškinamasis tekstas:

ES remiasi Sutartimis. Trys jos „ramsčiai“ – tai skirtingos politikos sritys, turinčios skirtingas sprendimų priėmimo sistemas.

Sutartys yra visko, ką ES daro, pamatas. Prireikus Sutartis keisti, šį darbą atlieka speciali ES valstybių narių vyriausybių konferencija (tarpvyriausybinė konferencija, arba TVK).

Sutartys buvo iš dalies keičiamos kiekvieną kartą, kai įstodavo naujų valstybių narių. Be to, beveik kiekvieną dešimtmetį Sutartys buvo iš dalies keičiamos siekiant pertvarkyti ES institucijas ir nustatyti naujas jų atsakomybės sritis.

· Suvestinis Europos aktas (SEA) buvo pasirašytas 1986 m. vasario mėn. ir įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d. Jis iš dalies pakeitė EEB sutartį ir davė postūmį baigti kurti bendrąją rinką.

· Amsterdamo sutartis buvo pasirašyta 1997 m. spalio 2 d. ir įsigaliojo 1999 m. gegužės 1 d. Ji iš dalies pakeitė ES ir EB sutartis bei sunumeravo ES sutarties straipsnius (jie buvo žymėti raidėmis).

· Nicos sutartis buvo pasirašyta 2001 m. vasario 26 d. ir įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d. Ji dar kartą iš dalies pakeitė kitas Sutartis ir parengė ES institucijų sistemą taip, kad ši galėtų veiksmingai veikti 2004 m. įstojus naujoms valstybėms narėms.

Trys tarybos: kaip jas atskirti? [ĮRĖMINTAS TEKSTAS]

Europos institucijas nesunku supainioti, ypač kai skirtingos institucijos turi labai panašius pavadinimus – tokius kaip šios trys tarybos.

Europos Sąjungos Vadovų Taryba

Ją sudaro visų ES valstybių ir jų vyriausybių vadovai (t. y. prezidentai ir (arba) ministrai pirmininkai) bei Europos Komisijos pirmininkas. Europos Sąjungos Vadovų Taryba renkasi keturis kartus per metus tartis dėl visa apimančios ES politikos ir aptarti pažangos. Tai yra aukščiausiojo rango ES politinė institucija, dėl to tokie jos posėdžiai dažnai vadinami „viršūnių susitikimais“.

Europos Sąjungos Taryba

Ši institucija yra sudaryta iš kiekvienos ES valstybės narės vyriausybės ministrų, dėl to anksčiau ji vadinta Ministrų Taryba. Taryba reguliariai renkasi priimti išsamių sprendimų ir Sąjungos teisės aktų. Išsamesnį jos veiklos apibūdinimą rasite tolesniuose šios knygelės puslapiuose.

Europos Taryba

Tai visai ne ES institucija – ji yra tarpvyriausybinė organizacija, kurios tikslas, be kita ko, yra ginti žmogaus teises, remti Europos kultūros įvairovę ir kovoti su tokiais socialiniais reiškiniais kaip rasiniai prietarai ir netolerancija. Europos Taryba buvo įsteigta 1949 m., ir vienas jos ankstesnių įgyvendintų sumanymų – parengta Europos žmogaus teisių konvencija. Kad piliečiai galėtų naudotis toje konvencijoje nustatytomis teisėmis, ji įsteigė Europos Žmogaus Teisių Teismą. Dabar Europos Tarybai priklauso 44 valstybės narės, tarp jų – visos ES valstybės, o jos būstinė Palais de l’Europe yra Strasbūre (Prancūzija).

Sprendimus ES lygmeniu priima įvairios Sąjungos institucijos, visų pirma:

· Europos Komisija,

· Europos Parlamentas,

· Europos Sąjungos Taryba.

Europos Komisija siūlo naujus teisės aktus, bet juos priima Taryba ir Parlamentas. Kitos institucijos taip pat turi atlikti tam tikrus vaidmenis konkrečiose srityse, bet tai bus išsamiau paaiškinta tolesniuose šios knygelės puslapiuose.

ES sprendimų priėmimo taisyklės ir procedūros yra nustatytos Sutartyse. Kiekvienas ES teisės aktas yra grindžiamas konkrečiu Sutarties straipsniu, vadinamu teisės akto „teisiniu pagrindu“.

Yra trys pagrindinės naujų ES teisės aktų priėmimo procedūros:

· konsultavimasis,

· pritarimas,

· bendras sprendimas.

Iš esmės jų skirtumai priklauso nuo to, kokia yra Parlamento sąveika su Taryba. Jei taikoma konsultavimosi procedūra, Parlamentas pateikia tik savo nuomonę, o jei taikoma bendro sprendimo procedūra, Parlamentas teisės aktų leidimo galia naudojasi kartu su Taryba. Europos Komisija, siūlydama naują teisės aktą, turi pasirinkti, kuri
būti taikoma. Pasirinkimas priklauso nuo pasiūlymo teisinio pagrindo, kitais žodžiais sakant, nuo to, kuriuo Sutarties straipsniu jis grindžiamas.

Toliau šios trys procedūros apibūdinamos išsamiau.

1. Konsultavimasis

Taikydama konsultavimosi procedūrą Komisija savo pasiūlymą siunčia ir Tarybai, ir Parlamentui, bet Taryba turi oficialiai konsultuotis su Parlamentu ir kitomis institucijomis, tokiomis kaip Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, kurių nuomonės yra sudedamoji ES sprendimų priėmimo dalis.

Kai kuriais atvejais konsultavimasis yra privalomas, nes jo reikia atsižvelgiant į teisinį pagrindą, ir pasiūlymas negali būti priimtas, jei Parlamentas nepateikia nuomonės. Kitais atvejais konsultavimasis nėra būtinas, ir Komisija tik pasiūlo Tarybai konsultuotis su Parlamentu.

Visais atvejais Parlamentas gali:

· patvirtinti Komisijos pasiūlymą,

· jį atmesti

· arba prašyti jį pataisyti.

Jei Parlamentas prašo pasiūlymą pataisyti, Komisija apsvarsto visus jo pasiūlytus pakeitimus. Sutikusi su kuriais nors iš tų pasiūlytų pakeitimų, ji siunčia Tarybai pataisytą pasiūlymą.

Taryba išnagrinėja pataisytą pasiūlymą ir arba jį priima tokį, koks yra, arba dar keičia. Šioje procedūroje, kaip ir visose kitose, jeigu Taryba keičia Komisijos pasiūlymą, šį sprendimą ji turi priimti vienbalsiai.

Sritys, kuriose taikoma konsultavimosi procedūra:

· policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose,

· Sutarčių keitimas,

· diskriminavimas dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar politinių įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos,

· ES pilietybė,

· žemės ūkis,

· vizos, prieglobsčio teikimas, imigracija ir kitos su laisvu asmenų judėjimu susijusios politikos sritys,

· transportas (tais atvejais, kai tai turės didelį poveikį tam tikriems regionams),

· konkurencijos taisyklės,

· mokesčiai,

· ekonomikos politika,

· sustiprintas bendradarbiavimas, t. y. susitarimas, pagal kurį valstybių narių grupė gali tam tikroje srityje imtis bendros veiklos, net jeigu kitos kol kas nenori prie jų prisidėti.

Kai kuriose srityse, pvz., mokesčių, Tarybos sprendimai turi būti priimami vienbalsiai.

2. Pritarimas

Laikydamasi pritarimo procedūros Taryba, prieš priimdama tam tikrus labai svarbius sprendimus, turi gauti Europos Parlamento pritarimą.

Procedūra yra tokia pat kaip ir konsultavimosi atveju, išskyrus tai, kad Parlamentas negali daryti pataisų: tam tikram pasiūlymui jis arba pritaria, arba nepritaria. Pritarimas (arba sutikimas) duodamas balsavusių Parlamento narių absoliučia balsų dauguma.

Sritys, kuriose taikoma pritarimo procedūra:

· konkretūs Europos centrinio banko uždaviniai,

· Europos centrinių bankų sistemos arba Europos centrinio banko statutų keitimas,

· struktūriniai ir sanglaudos fondai,

· vienoda Europos Parlamento rinkimų tvarka,

· tam tikri tarptautiniai susitarimai,

· naujų valstybių narių stojimas.

3. Bendras sprendimas

Laikydamiesi bendro sprendimo procedūros Parlamentas ir Taryba kartu naudojasi teisės aktų leidimo galia. Komisija savo pasiūlymą siunčia abiem institucijoms. Jos jį du kartus paeiliui svarsto ir nagrinėja. Jei negali sutarti dėl pasiūlymo, šis perduodamas taikinimo komitetui, kurį sudaro po lygiai Tarybos ir Parlamento atstovų. Komiteto posėdžiuose lankosi ir diskusijose dalyvauja Komisijos atstovai. Komitetui parengus susitarimą, sutartas tekstas siunčiamas Parlamentui ir Tarybai svarstyti trečią kartą, kad jie pagaliau galėtų jį priimti kaip teisės aktą.

Detaliau ši procedūra atrodo taip:

TEKSTAS DIAGRAMOS LANGELIUOSE

Komisijos pasiūlymas Europos Parlamentui ir Ministrų Tarybai

Parlamento nuomonė: Komisija pataiso savo pasiūlymą

Taryba patvirtina visas Parlamento pataisas ir priima teisės aktą.

Parlamentas patvirtina pasiūlymą. Taryba gali priimti teisės aktą.

Taryba kvalifikuota balsų dauguma nustato bendrąją poziciją. Komisija paskelbia pranešimą apie bendrąją poziciją.

Parlamentas nagrinėja bendrąją Tarybos poziciją.

Parlamentas patvirtina bendrąją poziciją arba nesiima jokių veiksmų.

Teisės aktas priimamas.

Parlamentas absoliučia balsų dauguma atmeta Tarybos bendrąją poziciją. Teisės aktas nepriimamas.

Parlamentas absoliučia balsų dauguma siūlo pataisas.

Komisijos nuomonė

Taryba nepatvirtina visų Parlamento pataisų. Tarybos pirmininkas kartu su Parlamento pirmininku sušaukia taikinimo komitetą. Jo darbe dalyvauja Komisija.

Taryba patvirtina visas Parlamento pataisas. Teisės aktas priimamas.

Taikinimo komitetas parengia susitarimą. Parlamentas ir Taryba atitinkamai absoliučia ir kvalifikuota balsų dauguma priima teisės aktą. Jei viena iš dviejų institucijų nepritaria, teisės aktas nepriimamas.

Taikinimo komitetas nepasiekia susitarimo. Teisės aktas nepriimamas.

TEKSTO DIAGRAMOS LANGELIUOSE PABAIGA

PAGRINDINIO TEKSTO TĘSINYS:

Sritys, kuriose taikoma bendro sprendimo procedūra:

· nediskriminavimas dėl (nacionalinės) pilietybės,

· teisė persikelti ir gyventi,

· laisvas darbuotojų judėjimas,

· darbuotojų migrantų socialinė apsauga,

· įsisteigimo laisvė,

· transportas,

· vidaus rinka,

· užimtumas,

· muitinių bendradarbiavimas,

· kova su socialine
atskirtimi,

· vienodos galimybės ir vienodas vertinimas,

· sprendimų dėl Europos socialinio fondo įgyvendinimas,

· švietimas,

· profesinis mokymas,

· kultūra,

· sveikata,

· vartotojų apsauga,

· transeuropiniai tinklai,

· sprendimų dėl Europos regioninės plėtros fondo įgyvendinimas,

· mokslo tyrimai,

· aplinka,

· skaidrumas,

· sukčiavimo prevencija ir kova su juo,

· statistika,

· duomenų apsaugos patariamojo organo steigimas.

Europos Parlamentas: žmonių balsas

Svarbiausia informacija

Vaidmuo: tiesiogiai renkama ES teisės aktų leidybos institucija

Kiti rinkimai: 2004 m. birželio mėn.

Posėdžiai: plenarinės sesijos kas mėnesį vyksta Strasbūre, komitetų posėdžiai ir

papildomos sesijos – Briuselyje

Adresas: Plateau du Kirchberg, B.P. 1601, L-2929 Luxembourg

Telefonas: (+352) 43001

Internetas: www.europarl.eu.int

Europos Parlamento (EP) nariai salėje sėdi susiskirstę ne pagal valstybes, o pagal Europos politines grupes (frakcijas), kurios telkia visas pagrindines ES valstybėse narėse veikiančias politines partijas.

LENTELĖ: Politinėms grupėms priklausančių vietų skaičius, 2003 m. balandžio 1 d.

Politinė grupė Santrumpa Vietų skaičius

Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) ir Europos demokratai ELP-ED 232

Europos socialistų partija ESP 175

Europos liberalų, demokratų ir reformų partija ELDR 52

Europos jungtinė kairiųjų/Šiaurės žalieji kairieji ESK/ŠŽK 49

Žalieji/Europos laisvasis aljansas Žalieji/ELA 44

Europos tautų sąjunga TES 23

Europos Demokratinės įvairovės partija EDĮ 18

Grupėms nepriklausantys nariai NR 31

IŠ VISO 624

Parlamento ištakos yra siejamos su praėjusio šimtmečio šeštuoju dešimtmečiu ir Bendrijų steigimo sutartimis. Nuo 1979 m. EP narius tiesiogiai renka piliečiai, kuriems jie atstovauja.

Parlamento rinkimai rengiami kas penkeri metai, o balsavimo teisę turi kiekvienas ES pilietis, įregistruotas kaip rinkėjas. Taigi diskusijose su kitomis ES institucijomis Parlamentas išreiškia 380 milijonų Sąjungos piliečių demokratinę valią ir atstovauja jų interesams.

Vietų skaičius pagal valstybes

(Abėcėlės tvarka pagal valstybės pavadinimą jos kalba)

1999–2004 2004–2007 2007–2009

Belgija 25 24 24

Bulgarija – – 18

Kipras – 6 6

Čekija – 24 24

Danija 16 14 14

Vokietija 99 99 99

Graikija 25 24 24

Ispanija 64 54 54

Estija – 6 6

Prancūzija 87 78 78

Vengrija – 24 24

Airija 15 13 13

Italija 87 78 78

Latvija – 9 9

Lietuva – 13 13

Liuksemburgas 6 6 6

Malta – 5 5

Nyderlandai 31 27 27

Austrija 21 18 18

Lenkija – 54 54

Portugalija 25 24 24

Rumunija – – 36

Slovakija – 14 14

Slovėnija – 7 7

Suomija 16 14 14

Švedija 22 19 19

Jungtinė Karalystė 87 78 78

(DAUGIAUSIA) IŠ VISO 626 732 786

Kur yra Parlamento buveinė?

Europos Parlamentas dirba Prancūzijoje, Belgijoje ir Liuksemburge.

Plenarinės sesijos, kuriose dalyvauja visi EP nariai, kas mėnesį vyksta Strasbūre (Prancūzija), kur yra Parlamento pagrindinė būstinė. Parlamento komitetai posėdžiauja ir papildomos plenarinės sesijos rengiamos Briuselyje (Belgija), o Liuksemburge yra jo administracinės įstaigos (Generalinis sekretoriatas).

Ką Parlamentas veikia?

Parlamentas vykdo tris svarbiausias funkcijas:

1. Jis kartu su Taryba naudojasi teisės aktų leidimo galia. Tai, kad jis yra tiesiogiai renkamas, padeda užtikrinti ES teisės demokratinį teisėtumą.

2. Jis vykdo visų ES institucijų, svarbiausia – Komisijos – demokratinę kontrolę. Jis turi įgaliojimus pritarti arba nepritarti Komisijos narių kandidatūroms ir gali pareikšti nepasitikėjimą visa Komisija.

3. Kartu su Taryba jam priklauso įgaliojimai tvirtinti ES biudžetą, todėl jis turi įtakos ES išlaidoms. Baigdamas procedūrą, jis patvirtina arba atmeta visą biudžetą.

Šios trys funkcijos išsamiau apibūdinamos toliau.

1. Teisės aktų leidimo galia

Priimant ES teisės aktus dažniausiai taikoma bendro sprendimo procedūra (žr. pirmesnį skyrelį apie sprendimų priėmimą ES). Šiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba lygiosiomis dalyvauja teisės aktų leidimo procese, o priimti teisės aktai yra bendri Tarybos ir Parlamento teisės aktai. Tokia procedūra taikoma priimant daugelį įvairias sritis reglamentuojančių teisės aktų.

Dėl daugelio kitų pasiūlymų su Parlamentu turi būti konsultuojamasi, o tam tikriems svarbiems politiniams ar instituciniams sprendimams priimti reikia jo pritarimo.

Nagrinėdamas Komisijos metinę darbo programą, svarstydamas, kokius naujus teisės aktus reikėtų priimti, ir prašydamas Komisijos teikti pasiūlymus Parlamentas taip pat paskatina rengti naujus teisės aktus.

2. Demokratinė kontrolė

Parlamentas vykdo kitų Europos Sąjungos institucijų demokratinę kontrolę, arba priežiūrą. Tai jis daro keliais būdais.

Pirma, kai turi būti skiriama nauja Komisija, Parlamentas apklausia visus numatytus naujus Komisijos narius ir jos pirmininką (juos siūlo valstybės narės). Jie negali būti paskirti, jei jų nepatvirtina
Parlamentas.

Antra, Komisija yra politiškai atskaitinga Parlamentui, kuris gali jai pareikšti nepasitikėjimą, ir tuomet visa Komisija privalo atsistatydinti.

Apskritai kalbant, Parlamentas Komisiją kontroliuoja reguliariai svarstydamas jos atsiųstas ataskaitas (bendrąją ataskaitą, biudžeto vykdymo, Bendrijos teisės taikymo ataskaitas ir pan.). Be to, EP nariai nuolat raštu ir žodžiu teikia Komisijai užklausas.

Komisijos nariai, lankydamiesi Parlamento plenarinėse sesijose ir parlamentinių komitetų posėdžiuose, palaiko šių dviejų institucijų nuolatinį dialogą.

Parlamentas stebi ir Tarybos darbą: EP nariai reguliariai raštu ir žodžiu teikia Tarybai užklausas, o Tarybos pirmininkas lankosi plenarinėse sesijose ir dalyvauja svarbiuose debatuose.

Tam tikrose srityse, tokiose kaip bendra užsienio ir saugumo politika ar teismų bendradarbiavimas, taip pat kai kuriais bendro intereso klausimais, pavyzdžiui, prieglobsčio ir imigracijos politika, kovos su piktnaudžiavimu narkotikais, sukčiavimu ir tarptautiniu nusikalstamumu priemonės, Parlamentas glaudžiai bendradarbiauja su Taryba. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė visais šiais klausimais teikia Parlamentui informaciją.

Demokratinę kontrolę Parlamentas taip pat vykdo nagrinėdamas piliečių peticijas ir steigdamas laikinuosius tyrimo komitetus.

Galiausiai Parlamentas teikia medžiagą kiekvienam vadinamajam ES viršūnių susitikimui (Europos Sąjungos Vadovų Tarybos posėdžiams). Kiekvieno tokio susitikimo pradžioje Parlamento pirmininko yra paprašoma išdėstyti Parlamento požiūrį į aktualius ar susirūpinimą keliančius reikalus bei pasisakyti Europos Sąjungos Vadovų Tarybos darbotvarkės klausimais.

3. Įtaka ES biudžetui

ES metinį biudžetą tvirtina ir Parlamentas, ir Europos Sąjungos Taryba (žr. toliau). Parlamentas du kartus paeiliui svarsto jį ir diskutuoja dėl jo rengiamuose debatuose. Biudžetas nepatvirtinamas tol, kol po juo nepasirašo Parlamento pirmininkas.

Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas (sutrumpintai vadinamas COCOBU) stebi, kaip tvarkomos biudžeto lėšos, ir Parlamentas kasmet sprendžia, ar patvirtinti praėjusių finansinių metų biudžeto vykdymą, už kurį yra atsakinga Komisija. Šis patvirtinimo procesas dar vadinamas „atleidimu nuo atsakomybės“.

Kaip organizuojamas Parlamento darbas?

Yra du pagrindiniai Parlamento darbo etapai:

· Rengimasis plenarinei sesijai. Jis vyksta nariams išsiskirsčius į įvairius Parlamento komitetus, kurie specializuojasi konkrečiose ES veiklos srityse. Debatams numatomais klausimais diskutuoja ir politinės grupės.· Pati plenarinė sesija. Plenarinės sesijos, į kurias renkasi visi nariai, paprastai vyksta Strasbūre (vieną savaitę per mėnesį) ir kartais Briuselyje (dvi dienas). Per šias sesijas Parlamentas prieš priimdamas sprendimą dėl viso teksto nagrinėja pasiūlytus teisės aktus ir balsuoja dėl jų pataisų.

Parlamentas į darbotvarkę dar gali įtraukti Tarybos ar Komisijos atsiųstus pranešimus arba klausimus, susijusius su tuo, kas vyksta ES ar kitose šalyse.

Europos Sąjungos Taryba: valstybių narių balsas

Svarbiausia informacija

Vaidmuo: valstybėms narėms atstovaujanti ES teisės aktų leidybos institucija

Nariai: po vieną ministrą iš kiekvienos ES valstybės

Pirmininkaujanti

valstybė narė: pagal rotacijos principą keičiasi kas šeši mėnesiai

Posėdžiai: Briuselyje (Belgija), išskyrus balandį, birželį ir spalį, kai posėdžiai vyksta Liuksemburge

Adresas: Rue de la Loi/Weststraat, 175, B-1048 Brussels

Telefonas: (+32-2) 285 61 11

Internetas: ue.eu.int

Taryba yra svarbiausia ES sprendimų priėmimo institucija. Kaip ir Europos Parlamentas, Taryba buvo įsteigta pagal steigimo sutartis praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Ji atstovauja valstybėms narėms, o jos posėdžiuose dalyvauja po vieną kiekvienos ES valstybės narės vyriausybės ministrą.

Kurie ministrai į kokius posėdžius vyksta, tai priklauso nuo klausimų, įrašytų į jų darbotvarkę. Jei, pavyzdžiui, Taryba turi svarstyti aplinkos klausimus, posėdyje dalyvauja kiekvienos ES valstybės narės aplinkos ministrai, ir ji vadinama „Aplinkos taryba“.

ES santykiai su visu kitu pasauliu yra aptariami Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryboje. Bet ši Taryba yra atsakinga ir už bendruosius politikos klausimus, dėl to jos posėdžiuose dalyvauja tas ministras ar valstybės sekretorius, kuriuos parenka kiekviena vyriausybė.

Iš viso yra devynios Tarybos:

· Bendrųjų reikalų ir išorės santykių,

· Ekonomikos ir finansų (ECOFIN),

· Teisingumo ir vidaus reikalų,

· Darbo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų,

· Konkurencijos (vidaus rinkos, pramonės ir mokslo tyrimų),

· Transporto, telekomunikacijų ir energetikos,

· Žemės ūkio ir žuvininkystės,

· Aplinkos,

· Švietimo, jaunimo ir kultūros.

Nepaisant to, Taryba išlieka viena institucija.

Kiekvienas Tarybos darbe dalyvaujantis ministras turi įgaliojimus savo vyriausybės vardu prisiimti įsipareigojimus. Kitais žodžiais sakant, ministras pasirašo visos vyriausybės vardu. Be to, kiekvienas ministras Taryboje yra atskaitingas savo valstybės parlamentui ir piliečiams,
kuriems tas parlamentas atstovauja. Tai užtikrina Tarybos sprendimų demokratinį teisėtumą.

Ką Taryba veikia?

Taryba turi šešis svarbiausius įgaliojimus:

1. Priimti ES teisės aktus. Daugelyje sričių ji juos priima kartu su Europos Parlamentu.

2. Koordinuoti valstybių narių bendras ekonomikos politikos kryptis.

3. Sudaryti ES tarptautinius susitarimus su viena ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų.

4. Kartu su Europos Parlamentu tvirtinti ES biudžetą.

5. Pagal Europos Sąjungos Vadovų Tarybos nustatytas gaires plėtoti ES bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP, išsamiau žr. toliau).

6. Koordinuoti valstybių narių teismų ir policijos pajėgų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose (žr. tolesnį skyrelį „Teisingumas ir vidaus reikalai (TVR)“).

Daugelis iš šių įgaliojimų yra susiję su Bendrijos sritimi, t. y. su tomis veiklos sritimis, kuriose valstybės narės yra nusprendusios sutelkti savo suverenitetą ir sprendimų priėmimo galias perduoti ES institucijoms. Ši sritis – tai ES pirmasis „ramstis“.

Tačiau paskutiniai du įgaliojimai yra daugiausia susiję su sritimis, kuriose valstybės narės nėra perdavusios savo galių, o tiesiog veikia kartu. Tai vadinamasis tarpvyriausybinis bendradarbiavimas, apimantis ES antrąjį ir trečiąjį „ramsčius“ (BUSP ir policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose).

Tarybos darbas išsamiau apibūdinamas toliau.

1. Teisės aktų leidimas

Daugumą ES teisės aktų Taryba priima kartu su Europos Parlamentu (žr. pirmesnį skyrelį apie sprendimų priėmimą ES).

Paprastai Taryba teisės aktus priima tik remdamasi Komisijos pasiūlymu, o Komisija paprastai yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas tinkamas priimtų teisės aktų taikymas.

2. Valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimas

ES valstybės narės yra nusprendusios, jog jos nori, kad visa apimanti ekonomikos politika būtų grindžiama glaudžiu jų nacionalinės ekonomikos politikos koordinavimu. Šį koordinavimo darbą atlieka ekonomikos ir finansų ministrai, kurie kolektyviai sudaro Ekonomikos ir finansų tarybą (ECOFIN).

3. Tarptautinių susitarimų sudarymas

Kiekvienais metais Taryba sudaro (t. y. oficialiai pasirašo) daugelį ES susitarimų su Sąjungai nepriklausančiomis valstybėmis, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis. Šie susitarimai gali apimti plačias sritis, tokias kaip prekyba, bendradarbiavimas ir vystymosi rėmimas, arba jie gali būti susiję su labai konkrečiomis sritimis, tokiomis kaip tekstilė, žuvininkystė, mokslas ir technologijos, transportas ir pan.

Be to, Taryba gali sudaryti ES valstybių narių konvencijas tokiose srityse kaip mokesčiai, įmonių teisė ar konsulinė apsauga. Konvencijos taip pat gali būti susijusios su bendradarbiavimu teisingumo ir vidaus reikalų srityse (žr. toliau).

4. ES biudžeto tvirtinimas

ES metinį biudžetą Taryba tvirtina kartu su Europos Parlamentu. Jei šios dvi institucijos nesutaria, taisyklės leidžia Tarybai priimti galutinį sprendimą dėl vadinamųjų privalomųjų išlaidų (tai daugiausia išlaidos žemės ūkiui ir išlaidos, atsirandančios dėl tarptautinių susitarimų su ES nepriklausančiomis valstybėmis), o Parlamentas lemiamą žodį turi tarti dėl neprivalomųjų išlaidų ir dėl viso biudžeto galutinio patvirtinimo.

5. Bendra užsienio ir saugumo politika

Valstybės narės siekia nustatyti bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP). Bet užsienio politika, saugumas ir gynyba yra reikalai, kuriuos kiekviena ES valstybė narė tvarko savarankiškai. Jos šiose srityse nėra sutelkusios savo nacionalinio suvereniteto, dėl to Parlamento ir Komisijos vaidmuo čia tėra ribotas. Tačiau ES valstybės narės gali daugiau pasiekti šiose srityse veikdamos išvien, ir Taryba yra pagrindinis forumas, kuriame vyksta vadinamasis tarpvyriausybinis bendradarbiavimas.

Kad ES galėtų veiksmingai reaguoti kilus tarptautinėms krizėms, Europos Sąjungos Vadovų Taryba nusprendė (1999 m. gruodžio mėn. Helsinkio susitikime), kad ES sukurs 60 000 karių greitojo reagavimo pajėgas, kurias būtų galima per 60 dienų dislokuoti bet kuriame regione ir ten bent metus išlaikyti.

Tai nebus Europos kariuomenė. Karinis personalas išliks savo nacionalinėse karinėse pajėgose, bus pavaldus valstybių narių karinei vadovybei ir atliks tik humanitarinės pagalbos teikimo, gelbėjimo, taikos palaikymo ir kitas krizių valdymo užduotis.

Kad kilus krizei būtų galima ją politiniu atžvilgiu kontroliuoti ir turėti veiklos strategiją, Europos Sąjungos Vadovų Taryba nusprendė (2000 m. gruodžio mėn. Nicoje) sukurti Europos Sąjungos Tarybai pavaldžias nuolatines politines ir karines struktūras. Šios naujosios struktūros yra:

· Politinis ir saugumo komitetas (PSK),

· Europos Sąjungos Karinis komitetas (ESKK) ir

· Europos Sąjungos Karinis štabas (ESKŠ), sudarytas iš valstybių narių prie Tarybos sekretoriato komandiruotų karo ekspertų.

ESKŠ kariniu atžvilgiu yra pavaldus ESKK, kuriam jis padeda.

2002 m. buvo įsteigti du padaliniai konkrečioms techninėms ir mokslinėms bendros užsienio ir saugumo politikos užduotims atlikti:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4367 žodžiai iš 8699 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.