Karo policijos įstatymas dokumentas
5 (100%) 1 vote

Karo policijos įstatymas dokumentas

112131

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KARO POLICIJOS

ĮSTATYMAS

1998 m. spalio 22 d. Nr. VIII-911

VilniusPIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato karo policijos kompetenciją, funkcijas ir uždavinius, organizavimo tvarką, karo policininkų teises, pareigas ir atsakomybę bei karo policijos santykius su kitomis teisėsaugos institucijomis.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Karo policija – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugos institucija, Lietuvos kariuomenės dalis, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų krašto apsaugos sistemoje prevenciją, juos atskleidžianti ir tirianti, taip pat kartu su kitų karinių vienetų vadais palaikanti drausmę bei tvarką karinėse teritorijose ir kariuomenėje bei prižiūrinti karinio transporto eismo saugumą.

2. Karo policininkas – profesinės karo tarnybos karys, tarnaujantis karo policijoje ir vykdantis jos funkcijas, turintis šio įstatymo nustatytą statusą, teises, pareigas bei atsakomybę.

3. Karinė teritorija – krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), priskirta ar naudojama kariuomenės reikmėms, taip pat suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas, sprogmenų nukenksminimo, gelbėjimo ar kitus valstybės saugumo ir gynybos reikmėms skirtus darbus šių pratybų, mokymų ar darbų metu.

4. Karinis transportas – automobilių keliais, geležinkeliu, kita sausumos teritorija, taip pat oro ar vandens keliais karinius vežimus atliekančios krašto apsaugos sistemos valdomos ir naudojamos bendrosios ir specialiosios paskirties transporto priemonės.

5. Lietuvos Respublikos policija (toliau – policija) – Lietuvos Respublikos policijos įstatymo apibrėžta teisėtvarką užtikrinanti vykdomoji valstybės valdžios institucija, veikianti vidaus reikalų sistemoje.

3 straipsnis. Karo policijos veiklos principai

1. Karo policijos veikla grindžiama kariuomenės civilinės kontrolės, pagarbos žmogaus teisėms, laisvėms ir orumui, humanizmo, teisėtumo, viešumo ir tarnybinės paslapties, karinės drausmės bei karinio pavaldumo principais.

2. Tarnybai karo policijoje taikomos profesinės karo tarnybos sąlygos.

4 straipsnis. Karo policijos veiklos teisiniai pagrindai

Karo policija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, krašto apsaugos sistemos veiklą ir karo tarnybą reglamentuojančiais įstatymais bei statutais, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įsakymais.

5 straipsnis. Karo policijos kompetencija

1. Vykdydama šio įstatymo nustatytus uždavinius ir funkcijas, karo policija turi įgaliojimus:

1) karinėse teritorijose ir kariniame transporte – visų asmenų atžvilgiu;

2) kitose teritorijose – karių atžvilgiu, taip pat asmenų, darančių nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus prieš karius, krašto apsaugos institucijas ir jų valdomą ar naudojamą turtą, atžvilgiu.

2. Karo policijos įgaliojimai civilių atžvilgiu yra apriboti pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį.

6 straipsnis. Karo policijos dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir pratybose

1. Karo policininkai dalyvauja tarptautinėse operacijose ir pratybose Lietuvos Respublikos kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat tarptautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2. Karo policija turi šio įstatymo nustatytus įgaliojimus tarptautinėse operacijose ir pratybose dalyvaujančių bei bendruose su kitomis valstybėmis kariniuose vienetuose tarnaujančių Lietuvos karių atžvilgiu, taip pat kitus įgaliojimus, numatytus tarptautinėse sutartyse ar tarptautinių organizacijų rezoliucijose.

7 straipsnis. Karo policijos veiklos kontrolė

Karo policijos veiklą pagal kompetenciją kontroliuoja krašto apsaugos generalinė inspekcija, kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras.

8 straipsnis. Karo policininkų veiksmų apskundimas

1. Karo policininkų veiksmai skundžiami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Karo policininkų veiksmus krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka taip pat galima apskųsti karo policijos vadui, kariuomenės vadui, krašto apsaugos generaliniam inspektoriui ir krašto apsaugos ministrui.

ANTRASIS SKIRSNIS

KARO POLICIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

9 straipsnis. Karo policijos uždaviniai

Pagrindiniai karo policijos uždaviniai yra nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas ir tyrimas, tvarkos ir drausmės karinėse teritorijose ir kariuomenėje palaikymas, karinio transporto eismo saugumo priežiūra pagal šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytą kompetenciją.

10 straipsnis. Karo policijos funkcijos

1. Karo policija pagal kompetenciją:

1) rengia ir įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus;

2) atskleidžia nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, padarytų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų priežastis bei sąlygas, imasi priemonių nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų priežastims ir sąlygoms šalinti ir kontroliuoja, kaip
tos priemonės vykdomos;

3) registruoja ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie karių ar karinėse teritorijose ir kariniame transporte rengiamus ar padarytus nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus;

4) įstatymų nustatyta tvarka atlieka įtariamų ar kaltinamų padarius nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, dezertyravusių (pasišalinusių iš tarnybos) ar dingusių be žinios karių paiešką;

5) įstatymų nustatyta tvarka atlieka kvotą jos kompetencijai pagal baudžiamojo proceso įstatymus priklausančiose bylose;

6) įstatymų numatytais atvejais ir tvarka vykdo tardytojo, prokuroro, teisėjo ir teismo pavedimus;

7) tvarko krašto apsaugos sistemoje padarytų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų apskaitą;

8) palaiko viešąją tvarką ir padeda vadams užtikrinti karių drausmę karinėse teritorijose;

9) organizuoja bei atlieka sulaikytų ar areštuotų karių palydą (konvojų) ir saugojimą karinių vienetų areštinėse;

10) perima iš policijos jos sulaikytus karius;

11) pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį sulaiko ir perduoda policijai civilius, įtariamus padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą;

12) reguliuoja karinio transporto eismą, prireikus lydi šį transportą ir derina jo maršrutus su kelių policija;

13) tiria karinio transporto eismo įvykius arba dalyvauja juos tiriant, taip pat tiria karinėse teritorijose ar karinio transporto priemonių vairuotojų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus;

14) teikia neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų asmenims ir tiems, kurių būklė bejėgiška;

15) informuoja valstybės institucijas ir visuomenę apie katastrofas, avarijas ir kitas ypatingas situacijas, kurios gali kelti pavojų žmonių saugumui;

16) saugo rastus ir karo policijai perduotus dokumentus, daiktus, vertybes bei kitokį turtą ir imasi priemonių grąžinti juos teisėtiems savininkams ar valdytojams;

17) krašto apsaugos ministro įsakymu atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas.

2. Vykdydama šio straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas, karo policija bendradarbiauja su operatyvinės veiklos subjektais, policija ir kitomis Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis bei palaiko profesinius ryšius su kitų valstybių karo policija ar analogiškomis institucijomis.

TREČIASIS SKIRSNIS

KARO POLICIJOS ORGANIZAVIMAS11 straipsnis. Karo policijos organizavimas

1. Karo policiją steigia, jos struktūrą, simboliką ir veiklos statutą tvirtina krašto apsaugos ministras.

2. Karo policija yra kariuomenės dalis, tiesiogiai pavaldi kariuomenės vadui.

3. Karo policijai vadovauja karo policijos vadas. Jį kariuomenės vado siūlymu skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras.

12 straipsnis. Karo policininkų statusas, jų skyrimo ir atleidimo tvarka

1. Karo policininkas turi profesinės karo tarnybos kario statusą. Jo priėmimo į profesinę karo tarnybą bei atleidimo iš jos, tarnybos atlikimo tvarką, aprūpinimą bei socialines garantijas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybos atlikimą reglamentuojantys įstatymai.

2. Karo policininkais gali būti skiriami ne jaunesni kaip 21 metų profesinės karo tarnybos kariai, kurie pagal išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinka šiai tarnybai.

3. Į tarnybą karo policijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys skiriami atrankos būdu. Atrankos kriterijus ir tvarką karo policijos vado siūlymu nustato kariuomenės vadas.

4. Karo policininkai, išskyrus karo policijos vadą, į pareigas karo policijoje skiriami ir atleidžiami bendra profesinės karo tarnybos kariams nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KARO POLICININKŲ PAREIGOS, TEISĖS IR ATSAKOMYBĖ

13 straipsnis. Karo policininko pareigos

1. Karo policininkas privalo:

1) vykdydamas tarnybines pareigas nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus orumą;

2) imtis neatidėliotinų ir būtinų priemonių užkirsti kelią karių ir kitų asmenų daromiems nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams, įskaitant akivaizdžius asmenų, kurių atžvilgiu šio įstatymo 5 straipsnis bendrosios karo policijos kompetencijos nenustato, ne karinėse teritorijose daromus nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus;

3) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, darančius ar įtariamus darant nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių įvykio vietai apsaugoti bei nusikaltimo liudytojams nustatyti, atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus;

4) užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į karo policiją asmenų teises ir teisėtus interesus, sveikatos apsaugą, suteikti nukentėjusiems neatidėliotiną medicinos pagalbą;

5) laikyti paslaptyje pareigų vykdymo metu sužinotą konfidencialaus pobūdžio informaciją, jei kitaip nereikalauja konkrečios tarnybinių pareigų vykdymo aplinkybės.

2. Vykdydamas tarnybines pareigas ir kreipdamasis į asmenį karo policininkas privalo prisistatyti, o pareikalavus – pateikti tarnybinį pažymėjimą (ženklą).

14 straipsnis. Karo policininko teisės

1. Karo policininkas turi šias teises:

1) reikalauti iš karių ir kitų teisėtvarką pažeidžiančių asmenų nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus, kai buvo imtasi visų įtikinimo priemonių, panaudoti fizinę prievartą, kad neteisėti veiksmai būtų nutraukti;

2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti
įtariamus padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą;

3) tikrinti karių ir kitų asmenų, kurie yra kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, į ją atvyksta ar iš jos išvyksta, taip pat kitose teritorijose esančių karių dokumentus, bagažą, karines ar jų asmenines transporto priemones ir transporto priemonių dokumentus;

4) stabdyti karinį transportą, tikrinti karinio transporto vairuotojų ir juos lydinčių pareigūnų asmens, transporto priemonių bei krovinių dokumentus;

5) nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo karius, neturinčius teisės vairuoti transporto priemonę, arba įtariamus, kad jie yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių bei toksinių medžiagų ar paveikti vaistų, ir naudoti teisės aktų numatytas priemones apsvaigimui nustatyti arba įtariamuosius pristatyti mediciniškai patikrinti;

6) vykdydamas tiesiogines pareigas, taip pat persekiodamas įtariamus padarius nusikaltimą asmenis, besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų nusikaltėlius ar siekdamas užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams, bet kuriuo paros metu įeiti į visas karinėje teritorijoje esančias patalpas;

7) pagal įgaliojimus atlikti įstatymų nustatytus procesinius veiksmus;

8) esant būtinybei, nekliudomai pasinaudoti fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių ar atstovų ryšių priemones. Jeigu ryšių priemonių savininkas reikalauja, už pasinaudojimą ryšių priemonėmis jam per 7 dienas atlyginama iš karo policijai skirtų lėšų;

9) važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlius, gabendamas į gydymo įstaigas asmenis, kuriems būtina skubi medicinos pagalba, ar kitais neatidėliotinais atvejais nekliudomai pasinaudoti visomis fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių ar atstovų transportą. Jeigu transporto priemonės savininkas reikalauja, už pasinaudojimą transporto priemone jam per 7 dienas atlyginama iš karo policijai skirtų lėšų. Tokia pat tvarka transporto priemonės savininkui atlyginama ir žala, padaryta, kai karo policininkas naudojosi jo transporto priemone;

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1713 žodžiai iš 3362 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.