Klasikinis pažinimas
5 (100%) 1 vote

Klasikinis pažinimas

Per daugelį metų pažinimas, filosofine prasme, buvo apibrėžiamas kaip patekimas į kažką paslaptingą, nepasiekiamą; patekimas į esmę, į pačią būtį. Savotiškas uždangų praskleidimas, kurios slėpė nuo žmonių pačią daiktų esmę, buvo pirminis pažinimo taškas. To pasėkoje – galimų klaidų pripažinimas, dvejojimas, klaidžiojimas, pažinimo gradacija, kuri rėmėsi žiniomis ir nuomonėmis. Nuomonė – tai nepakankamai pagrįstos žinios, kurios yra nepakankamo patirties įsisavinimo rezultatas, įgyjamos jausmais arba su “autoritetų” pagalba. Nuomonė – tai žinios, kurios buvo įtakojamos iliuzijomis, emocine arba jausmine gyvenimo patirtimi.

Daugelis filosofų manė, kad labai sunku, kartais neįmanoma, atskleisti daikto esmę remiantis vien tik neesminiais, jusliniais metodais. Norėdami pažinti mus supantį pasaulį, filosofai naudoja terminą “agnosticizmas”- nepasiekiamas pažinimui, tai tarsi mokslininko, filosofo netikėjimas tais dalykais, kurie tarsi yra aiškūs, bet nė vieno individo nepažinti – Dievas, dvasios nemirtingumas, mus supanti realybė, šiuo mokymu rėmėsi – Kantas, Berklis. Dabar šis terminas naudojamas apibrėžti žmogaus santykį su Dievu.

Daugiau naudojamas, tačiau dar labiau neapibrėžtas ir platesnis yra – “skepticizmas” – tai savotiškos dvejonės norint gauti absoliučiai teisingas žinias. Skepticizmas gali būti vienu iš pagrindiniu filosofinio mokymo aspektų. Viduramžių filosofijoje skepticizmas nenagrinėja vienos iš pagrindinių doktrinų – Dievo buvimo, tačiau išreiškia pačio žmogaus požiūrį į patį save, nagrinėja savęs pažinimo problemas. Žmogaus egzistavimas jo ribotume, “žmogiškumas” pasireiškia per klaidas ir abejones – įsitikinimas žmogaus aklumu ir silpnumu, tai praktiškai visos filosofijos rezultatas, tas pas rezultatas sutinkamas kiekviename žingsnyje, nežiūrint į visas pastangas jo išvengti.

Bėgant amžiams skepticizmas virsta kriticizmu. Jo pradininkas – Kantas. Kriticizmas sunkiai apibrėžiamas terminas, tai tarsi nenuginčijamo reiškinio nepriėmimas. Kriticizmas tampa bendrąja pažinimo charakteristika, jei tai neliečia “vertybių perkainojimo”, atskleidžia tuos reiškinius, kurių dėka mums egzistuoja patys netikėčiausi dalykai. Kriticizmas nieko neneigia ir niekuo neįpareigoja. Atskleisdamas žmogui pažinimo ribas, jis palieka jam kelią rinktis. Kriticizmas gali būti skirtingas – empiriokriticizmas, kritinis realizmas, kritinis racionalizmas, Frankfurto mokyklos filosofija, postmodernizmas.

Visose aukščiau išvardintose koncepcijose nėra vieningumo. Klasikinis pažinimas – empirizmas ir racionalizmas, kur ginčijamasi dėl pažinimo proceso struktūros, pažinimo metodų. Tačiau tuo pačiu egzistuoja kitas pažinimas, kur buvo suformuluotos pagrindinės pažinimo teorijos problemos, jų sprendimo būdai. Kad ir kokios būtų mokyklos, srovės, bet du dalykai išlieka – tai sąryšis tarp subjekto (tyrėjo) ir objekto (tyrimo objekto). Sąryšio pusės bei kontūrai yra aiškiai apibrėžti, bet egzistuoja daug būdų nustatyti ryšį tarp objekto ir subjekto.

Vienu atveju – objektas pats nukreipia visas subjekto jėgas tirti objektą ir jo ypatumus ir pats pažinimo proceso charakteris – ryšys tarp subjekto ir objekto. Platono mokykla – objektas apibendrina subjekto pažinimo ypatybes – “protingos dvasios” turėtojo ir idėjų pasaulio gyventojo. Pažinimo procesas – dvasios atsiminimai apie kontaktus su idealių formų pasauliu. Hėgelio koncepcija – subjektas nėra nepajudinamas, o pažinimas nėra paprastas, protu suvokiamas reiškinys. Pažinimas – aktyvus procesas, įvykdomas tik su besivystančiu, veiksmingu subjektu. Subjekto veikla iš anksto nuspręsta – tai idėjos. Subjektas tarsi giminiškas, turintis ryšių su objektu, tarp jų nėra prarajos, jie vieningo pasaulio dalis, todėl pažinimo procesas – vienu metu ir buitinis procesas. Demokritas – pažinimas, tai materialaus nematomo daikto kopijos įsismelkimas į žmogaus jausmų organus. Objektas giminingas subjektui, jie turi vienodą atomų struktūrą. Objektas pats pasitinka subjektą ir atskleidžia subjektui jo pažinimo aktyvumą. Pažinimas tampa įmanomas tik tuo atveju, jei mes priimame, kad mes giminingi objektui.

Kitu atveju – pažinimo teorija orientuota į subjekto pažinimo aktyvumą. Tai ne empirinis subjektas – konkretus žmogus, su savo ydomis ir turintis nepakartojamą dvasinę struktūrą. Tai “švarus subjektas” – jis neturi jokio kito noro, išskyrus norą žinoti, jokių ypatingų gabumų, išskyrus pažinimo gabumus. Pažinimo procesas apima labai artimą bendradarbiavimą tarp subjekto ir objekto. Subjektas viską apskaičiuoja, kad jo struktūrose atsikurtų universali pasaulinė tvarka. Pasaulis, visa savo esybe, funkcionuoja pagal protu suvokiamus įstatymus. Tai charakteringa racionalizmui, empirizmui. Jeigu žmogus savo jausmuose mato savotišką kanalą jungiantį jį su pasauliu, tai jis vis tiek turi galimybių atskirti tuos jausmus, kurie sąlygoja fundamentalias daiktų savybes, nuo tų kurie nieko daugiau nesąlygoja, tik matymą. Šiuo atveju pažinimas – ne tik atsiminimai ar daikto pažinimas, o savotiškas atspindys ar daikto mintinis rekonstravimas. Čia pasaulis konstruojamas iš žinomų detalių, todėl ir rezultatas būtų su laukiamomis savybėmis. Klasikinis
pažinimo modelis – tai savotiškas žaidimas pagal taisykles, su minimalia rizika, be fatalinių netikėtumų.

Galima išskirti dar vieną klasikinio pažinimo modelio savybę. Sąmonė gali įsisavinti visus pažinimo aktus, įvertinti jų vertę. Tai daro sąmonę kontroliuojamą, įtakojamą vaizdinių. Mąstantis “aš” įsisavina ir tuo pačiu kontroliuoja savo pažinimą. Jei ankščiau visos pažinimo struktūros buvo sąlygojamos subjekto struktūros vientisumu ir realybės struktūra, tai marksistinė pažinimo teorija – kur viską lemia žmogaus veiksmai pasaulyje, o ne pasaulio – žmogui.

Taip pat prie šios teorijos galima priskirti evoliucinę epistemologiją. Pažinimas – lygsvara tarp aplinkos ir organizmo, iš čia – visų pažinimo struktūrų bendrumas, esant vienodoms sąlygoms. Principinių skirtumų tarp žmogaus ir gyvūnų pažinimo veiklos nėra, nes žmogaus pažinimo aparatas ir infuzorijos judėjimas iš principo remiasi tais pačiais dėsniais ar įstatymais. Žmogiškasis intelektas siekia asimiliuotis su supančia aplinka ir panaudoti tokius veiksmus, kuriuos galima apibrėžti taip – čia ir dabar.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 945 žodžiai iš 2925 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.