Klimato atsilimas1
5 (100%) 1 vote

Klimato atsilimas1

Pastaraisiais 10 – 20 metų įvairių pasaulio vietovių klimatas pašiltėjo 0,5 – 0,8 oC Vilniuje – apie 0,7 oC . Ar tai yra tikras ir negrįžtamas pašiltėjimas, ar paprastas klimato ritmas? Dar nezinia, nes klimato kaitos veiksniai įvairiai vertinami.

Tarp klimato pašiltėjimo šalininkų priešingos nuomonės yra Britanijos meterologas Bilas Berouzas Bill Berose. Jis teigia, kad artimiausiais metais šaltų žiemų dėka Europos klimatas šals. Mat Islandijos žemo slėgio sritis  minimumas  nuolat tam tikrais ritmais praranda savo galią, kuri paprasatai šildo Europos žiemas. Susilpnėjus Islandijos įtakai, Europa pateksianti į Sibiro šaltų orų poveikio zoną.

Tai patvirtina ir kitas klimatologas amerikietis Džeimsas Harelas James Harrel, ištyręs šimtmešio oro masių viršum Šiaurės Atlanto svyravimą, kuris savotiškai primena ir Ramiojo vandenyno El-Ninjo efektą. Jo nuomone, po šiltų 1988 – 1995 metų žiemų, kurias sukėlė suaktyvėjęs Islandijos minimumas, dabar jis silpnės. Todėl Europoje prasidės nauja šiltų žiemų era, kuri gali trukti apie 10 – 15 metų.

Tokia klimato šaltėjimo prognozė prieštarauja teorijai, aiškinančiai klimato pašiltėjimą atmosferoje gausėjančiomis šiltadaržio dujomis CO2 ir CH4. Beje, kai kurie tyrinėtojai tai neigia. Jie sutinka, kad gamtoje egzistuoja minėtasis ryšys, tačiau neįrodyta, kuris reiškinys – klimato pašiltėjimas ar “šiltadaržio” dujų pagausėjimas yra svarbesnis.

Klimatas gali šiltėti ir nuo kitų veiksnių. O jam pašiltėjus, turi didėti ir CO2 kiekis atmosferoje. Pagaliau nustatyta, kad Pasauliniame vandenyne CO2 kiekis apie 560 kartų didesnis nei atmosferoje. Todėl nuo mažiausių terminių ar biogeninių jo pokyčių vandenyne CO2 kiekis keisis ir atmosferoje.

Klimato vėsimas jaučiamas ir Lietuvoje. Remiantis Vilniaus oro metinių temperatūrų duomenimis, matyti, kad mūsų klimatas viena kryptimi progresyviai nekito. Jis nuo 1777 metų tik svyravo nuo vidurkio 6,2oC apie plius minus 2oC. Šilčiausiais metais šiame amžiuje tapo 1989-ieji – iki 8,2oC šilumos. Tačiau vėliau kas metai, kas antri aiškiai pastebimas oro temperatūros žemėjimas ir jos artėjimas prie normos 6,2oC.

Visuotinis atšilimas gilioje senovėje

Košariškas scenarijus – lėtai kylanti jūros vandens temperatūra paskatina milžiniškų metano kiekių iš dugne esančių klodų išsiskyrimą, o tai drastiškai sustiprina šiltnamio efektą ir visuotinis atšilimas dar paspartėja.

Tikėkimės, kad to neįvyks, bet jeigu taip bus, tai bus nebe pirmą kartą. Būtent tokia įvykių seka mūsų planetoje jau buvo atsitikusi prieš 55 milijonus metų.

Vandenynų dugne ir amžino įšalo zonoje esančiuose ledo hidratuose yra sukaupti didžiuliai metano – šiltnamio efektą sukelenčių dujų kiekiai. Bendras tuose angliavandeniuose esabčios anglies kiekis yra vertinamas 10 000 gigatonų, dukart daugiau nei yra visame Žemėje esančiame organiniame kure ir nepalyginamai daugiau už 750 gigatonų anglies, kuri yra atmosferoje esančiame anglies dvideginyje.

Jeigu šiandieninis atšilimas tęsis toliau ir jūros gelmių temperatūra pasieks slenkstį, ties kuriuo pradeda tirpti metano hidratai, į orą išsiskirs dideli metano kiekiai ir atšilimas dar sustiprės. Nėra žinoma, kiek toks scenarijus yra tikėtinas, bet mokslininkai parodė, kad kažkas panašaus jau buvo įvykę paleoceno eros pabaigoje. Prieš 55 milijonus metų prieš staigų anglies izotopų santykio pasikeitimą ir vandens temperatūros šuolį vyko palaipsnis okeano šilimas – būtent to galima tikėtis, jeigu būtų pradėję tirpti hidratų atsargos. Nagrinėjant tai, kas įvyko paleocene, galima atsakyti į du klausimus: kiek metano gali išsiskirti vienu metu ir kaip tai paveiks klimatą.

Paleoceno pabaigoje įvykęs temperatūros šuolis buvo vienas iš pačių staigiausių per visą geologinę istoriją. Per kelis tūkstančius metų paviršiaus temperatūra pakilo apie 8oC, o gelmių vandens temperatūra – apie 5oC. Šiaurės Karolonos universiteto moksininkų grupė, vadovaujama deboros Thomas, ištyrė anglies izotopų lygius tūkstančiuose suakmenėjusių jūros gyvūnų liekanų ir pirmąkart atkūrė pilną įvykių seką.

Svarbiausia yra tai, kad jie nustatė, jog jūros temperatūra pradejo palaipsniui kilti dar prieš prasidedat pirmajam metano išmetimui. Paleoceno eros pabaigoje su metanu į atmosferą pateko apie 1200 gigatonų metano, maždaug tiek pat, kiek jo tuomet ir buvo hidratu kloduose. Kai tik jūros temperatūros viršijo tam tikrą slenkstį, visis hidratai išsiskyrė per seką kaskadų, kiekvienas iš kurių vis padidindavo temperatūrą. Po to padidėjusios temperatūros buvo stebimos ištisus 200 tūks. Metų. Tie drastiški pokyčiai labai pakenkė vandenynų planktonui, daug kurio rūšių visai išnyko. Tačiau atšilęs klimatas padėjo atsirasti najoms žinduolių formoms ir jų išplitimui po Žemės rutulį. Thomas atsargi lygindama praeitį su dabartimi. Paleocene klimatas išvis buvo kur kas šiltesnis nei dabar. Planeta neturėjo ašigaliuose neištirpstančių ledo kepurių, o vanduo prie Antarktidos buvo panašios temperatūros kaip šiandien prie san Francisko. Bet dabartiniai ledo klodai irgi yra pavojingi. Kai tirpsta dideli ledo kiekiai, tai sutrikdo jūros gelmių tėkmes ir gali
ženkliai įtakoti klimatą. Šiandien klimato pokyčių “gaidukas” yra gerokai jautresnis negu prieš 55 milijonus metų.

Anglies dioksidas atmosferoje ir klimatas

Pagrindinį vaidmenį susidarant šiltnamio efektui atlieka vandens garai ir anglies dioksido dujos atmosferoje. Jų įtaka Žemės klimatui – didžiulė. Jeigu atmosferoje nebūtų vandens garų ir anglies dioksido, kurie sulaiko planetos šilumos spinduliavimą, vidutinė atmosferos temperatūra būtų apie 30oC žemesnė negu dabar. Tai reiškia, kad net pusiaujo srityje vidutinė temperatūra būtų neigiama, o vandenynai būtų ledo dykumos.

Anglies apykaitos gamtoje schema mums visiems gerai žinoma. Veikiant saulės energijai, augaluose vyksta fotosintezės reakcija – anglies dioksido dujos suskaidomos. Anglis pereina į augalų žaliają masę, o deguonis gražinama į atmosferą. Augalai nunyksta ar juos nuėda gyvūnai, kurie taip pat nugaižta ar žūva. Susidariusi anglies masė rūgštėja ir vėl tampa anglies dioksidu. Tačiau tai tik grubi anglies ciklo schema. Tuo pat metu vyksta sudėtinga atmosferos anglies dioksido ir vandenyno tarpusavio sąveika. Vienu atveju vandenynas gali sugerti anglies dioksidą, o kitu – išskirti. Pagaliau tam tikra anglies dalis tampa palaidota ir kitaip pasitraukia iš apykaitos ciklo.

Taip pat ir fotosintezė įvairiose planetos vietose labai skirtinga – ji priklauso nuo vidutinės temperatūros, debesuotumo ir kitų veiksnių. Skirtingas ir anglies dioksido sugėrimas vandenyne, priklauso nuo geografinės platumos, temperatūros ir kitų veiksnių. Visam tam įvertinti reikia neįsivaizduojamai daug informacijos.

Be to, kalbėti apie klimato pasikeitimus reikia kažkaip jį aprašius. Būtina turėti tam tikras vidutines klimato charakteristikas, žinoti apie jų natūralų kitimą teritorijos ir laiko atžvilgiu. Vadinasi, apibrėžti, kas yra klimatas, ir jį aprašyti – nepaprasatai sudėtinga. Tą puikiai žino klimatologai. Gerai, kad gamtoje esama neįtiketinai stabilių reiškinių. Pavyzdžiui, vadinamosios vakarų pernašos, kurios reiškia, kad blogas oras Europoje visada ateina iš Atlanto pusės. Arba visą parą ciklonai juda aplink Antarktidą, atskirdami ledų kontinentą nuo viso pasaulio. Žinoma ir daugiau klimato situacijų, pasižyminčių pasikartojimo reguliarumu. Tai šitos stabilios klimato situacijos ir praverčia kaip testai tiriant klimato pasikeitimus.

Anglies dioksido koncentracijos atmosferoje didėjimas

Viena didžiausių ekologijos problemų, kuri šiandien jaudina mokslininkus, visuomenę, yra susijusi su anglies dioksido koncentracijos didėjimu atmosferoje. Ji ir sukelia šiltnamio efektą, dėl kurio vidutinė atmosferos temperatūra didėja klimatas šiltėja ir keičiasi jos pasiskirstymas Žemės paviršiuje. Tai savo ruožtu nulemia oro masių cirkuliaciją, drėgmės apykaitos struktūrą. Visa to išvada – pasikeičia gyvybės egzistavimo sąlygos, augalijos produktyvumas: ir natūralių cenozių miškai, pievos, stepės, ir dirbtinių cenozių javų laukai, sodai, daržai.

Jau vienisngai sutinkama, kad šis klausimas ne veltui jaudina mokslininkus. Anglies dioksido koncentracija atmosferoje jau XX a. išaugo apie 17 procentų. Reikia tikėtis, kad XXI a. pirmojo ketvirčio pabaigoje ji dar padvigubės. O tai jau išties gali juntamai pakeisti Žemės vidutinės temperatūros rėžimą. Šias pasekmes būtina tirti ir prognozuoti, kadangi net foniniai 0,5 – 1,5oC temperatūros svyravimai, kurie vyksta dėl gamtos procesų kaitos, juntamai atsiliepia žemės ūkio kultūrų derlingumui. O vidutinės temperatūros pakilimas gali būti gerokai didesnis už temperatūros fono svyravimus.

Tačiau net kokybiškai prognozuoti tokio atšilimo pasekmes yra sudėtinga. Nors, didėjant anglies dioksido koncentracijai, augalai gauna daugiau maisto, t. y. padidėja jų produktyvumas, pakilus vidutinei temperatūrai, sumažėja skirtumas tarp pusiaujo ir ašigalių. Stebėjimų duomenys rodo, kad vidutinė temperatūrasumažėja, pvz.,0,5oC, tai šis nežymus atšalimas iš karto jaučiamas Šiaurėje, kur temperatūra nukrinta 2 – 3oC. Tuojau pradeda didėti vandenyno ledynų plotas ir storis, blogėti laivybos sąlygos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1449 žodžiai iš 4703 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.