Komercinė teisė juridinio asmens prigimtis ir tikslai labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Komercinė teisė juridinio asmens prigimtis ir tikslai labaratorinis

TURINYS

Turinys 1

Juridinio asmens prigimtis ir tikslai 2

Uždavinys 2

Sprendimas. Juridinio asmens prigimtis ir tikslai 2

Uždavinys 4

Literatūros sąrašas 7

Juridinio asmens prigimtis ir tikslai.

Uždavinys. JAV bendrovė “Marillyn LLC” sudarė su Lietuvos UAB “Vileka” franšizės sutartį, kuria inter alia suteikė UAB “Vileka” verslo tikslais naudotis “Marillyn LLC” priklausančiu prekių ženklu “Marillyn”. Kaip franšizės sutarčiai taikytiną teisę šalys sutartyje pasirinko Lietuvos Respublikos teisę ir įtraukė į sutartį arbitražinę išlygą, kurią suformulavo taip “6. Arbitražo vieta bus Los Andžele, Kalifornijos valstija, JAV”.

UAB “Vileka” po franšizės sutarties pasirašymo, pareiškė registruoti prekių ženklą “Marillyn” savo vardu Lietuvos Respublikoje, manydama, kad tokią teisę jai suteikia sutartis. Be to, įregistravus prekių ženklą tretieji asmenys negalės įregistruoti to paties ženklo Lietuvos Respublikoje ir taip bus apsaugota UAB “Vileka”galimybė naudotis franšizės sutartimi jai suteikiama teise. “Marillyn LLC” pareiškė, kad tokie UAB “Vileka” veiksmai pažeidžia franšizės sutartį ir pareikalavo atsiimti paraišką prekių ženklui. Nesutikdama su tokiu pareiškimu UAB “Vileka” pasiūlė “Marillyn LLC” ginčą, kylantį dėl franšizės sutarties vykdymo ir uždraudimo UAB “Vileka” įregistruoti prekių ženklą savo vardu, spręsti franšizės sutartyje šalių numatyta tvarka.

Ar franšizės sutartyje numatyta arbitražinė išlyga galioja pagal jai taikytiną teisę Ar arbitražo sprendimą galima būtų priverstinai įvykdyti UAB “Vileka” atžvilgiu Lietuvos Respublikoje Kokių veiksmų turėtų imtis “Marillyn LLC” siekdama apginti savo interesus

Sprendimas

Juridinio asmens prigimtis ir tikslai

Juridinio asmens, t.y. įmonės teisės pradžia yra Romėnų teisė. Romoje net pati respublika buvo traktuojama kaip susivienijimas. Vėliau atsirado ir kitos įmonių rūšys: sodalitas, kolegium, universitas, societas, jos veikė komercinėse ir nekomercinėse srityse. Pradžioje buvo laikoma, kad susivienijimai neturi bendro turto, o naudojamas turtas traktuojamas kaip turtas priklausantis jo nariams. Bet greitai buvo pripažinta, kad turtas priklauso ne jo nariams, bet pačiam susivienijimui.

Romos imperijos laikotarpiu buvo numatyta, kad susivienijimai gali atsirasti tik esant imperatoriaus sutikimui. Šia idėja grindžiamas ir tokio leidimo būtinumas – naujas asmuo gali atsirasti tik valdžiai leidus.

Buvo suformuluotos taisyklės skiriančios juridinį asmenį nuo fizinio:

1) asmenų pasitraukimas iš susivienijimo, nesukelia jo pabaigos;

2) susivienijimą sudarantis turtas nėra jį sudarančių asmenų turtas;

3) susivienijimas gali veikti per savo nurodytus atskirus fizinius asmenis;

4) susivienijimas prilyginamas fiziniams asmenims civilinių subjektinų teisių prasme.

Bendrovių prototipais galima vadinti prekybininkų gildijas, susivienijimus, cechus. Čia nebuvo formuojamas bendras kapitalas, buvo mokami tik simboliniai įnašai. Pirklių gildijų atsiradimas yra poreikio dalintis riziką išdava, todėl šių narių atsakomybė buvo solidari.

Nuo Romos imperijos laikų teisę priimta skirstyti į viešąją ir privatinę. Tokį skirstymą nulėmė skirtingas interesų suvokimas. Rpmėnų teisininkai viešaja teise laikė tokią teiės normų sistemą, kuri tiesiogiai skirta valstybės interesams ir tikslams įgyvendinti, o privatine teise – teisės normų sistemą, kuri tiesiogiai skirta fizinio asmens tikslams ir interesams įtvirtinti ir ginti. Visi komerciniai veiksmai pateko privatinės teisės reguliavimo sferą.

Viešosios ir privatinės teisės idėjos suklestėjo dėl buržuazinių revoliucijų įtakos ir poveikio, įteisino šių revoliucijų siekius. Tik po šio istorinio lūžio privatinės nuosavybės teisė buvo paskelbta šventa ir neliečiama. Ryškiausiai buržuazijos, tapusios viešpataujančia, interesai atsispindi 1798m. dėl Prancūzijos revoliucijos įtakos priimtoje “Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje”, kurios 17 str. skelbiama, kad nė iš vieno asmens negali būti atimta jam teisėtai priklausanti nuosavybė, jeigu nėra įstatymiškai nustatytos visuotinos būtinybės. Šiuo atveju kiekvienam asmeniui privalomai turi būti atlyginti patirti nuostoliai. Taigi privataus ir visuomeninio intereso santykio ir čia neišvengta. Analogiška nuostata įtvirtinta 1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str.

Vėliau atsirado Jūrų bendrijos, kurių tikslas ne tik rizikos dalijimąsis, bet ir kapitalo suformavimas, o asmeniniai interesai atskiriami. Olandijoje prekių gabenimas laivais buvo pelningas, bet kartu ir rizikingas, todėl naudingas buvo flotilijų formavimas iš 4 – 18 laivų. Taip lengviau buvo organizuoti apsaugą ir tai kartu buvo kapitalo sujungimas. Atskiros flotilijos pradėjo konkuruoti, ko pasekoje pradėjo kristi gabenamų prekių kainos. Vadai dėl kainų bandydavo tartis, tačiau nesėkmingai, todėl 1602m. Olandijos vyriausybė įkūrė bendriją jungiančią visas flotilijas. Iš jos pradžioje nebuvo galima išstoti, bet vėliau leista, pardavus savo dalį, t.y. akcijas. Jomis pradėta spekuliuoti biržose.

Komercinės teisės atsiradimo šalimi
galima laikyti Italiją. Italijos laisvieji miestai, plačiai praktikavę jūrų prekybą, suteikė palankias sąlygas pirklių korporacijoms atsirasti. Prekybos taisyklės papročių pavidalu klostėsi kiekvienos korporacijos viduje. Po to jos buvo perimamos kitų korporacijų, ilgainiui vienodinamos tapo prekybinėmis tradicijomis ir pagaliau valstybės sankcionuotos pavirto komercinės teisės normomis, įtvirtinusiomis komercinius teisinius santykius. Dėl tolimųjų miestų prekybos, pagaliau dėl valstybių prekybos, ūkio subjektų komercinė teisė tapo reiškiniu, peržengusiu nacionalinės valstybės ribas, o prekyba tapo transcedentiniu ekonominiu ir teisiniu reiškiniu. Galiausiai susikūrė tarptautinės prekybos organizacijos, paplito tarptautiniai atsiskaitymai ir būdingos jiems finansinės veiklos formos.

XII – VIV a. Italijos miestuose susiformavo pirmieji bankų prototipai. Italijos miestų valdyme dalyvaudavo ir gyventojai – tokia mokesčių surinkimo forma. Atsiranda valstybinis skolinimąsis, kuriam aptarnauti sukuriami specialūs susivienijimai, kurie priimdavo lėšas iš gyventojų ir įpareigodavo mokėti palūkanas. Skolinimas iš dalies buvo privalomas, iš dalies ne.

Vėliau valstybės ima reguliuoti bendrovių veiklą, priimami atitinkami įstatymai 1856m. – Akcinių bendrovių istatymas Prancūzijoje, 1843m. – Vokietijoje.

Juridiniai asmenys komercinę teisę domina jų, kaip pagrindinio komercinės teisės reglamentuojamo civilinės apyvartos dalyko, subjektiškumo aspektu. Juridinio asmens sanprata atsirado laipsniškai ir įsitvirtino teorijoje ir praktikoje tik kapitalistiniams santykiams tapus vyraujančiu ekonominiu reiškiniu. Juridinio asmens, kaip savarankiško civilinės apyvartos dalyvio, apibūdinimas, gyvuojantis iki šiol, priklauso Vokietijos teisininkams, civilinės teisės specialistams K.-F. Savinji ir Gierke. Šie du teisininkai atstovauja vienai kitą papildančioms juridinio asmens apibūdinimo teorijoms: Savinji funkcijos (arba fikcijos) ir Gierke realumo (arba organinei).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1015 žodžiai iš 3145 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.