Turinys
1. Įvadas
2. Vaizdų formatai internetiniui puslapiui
3. Kaip piešiniai atsiranda WWW puslapiuose
4. Programos skirtos darbui su grafiniais internetinių puslapių elementais
4.1 „ImageReady“ 1.0
4.2 „Adobe Illustrator“
4.3 “ Adobe PageMaker “ 7.0
5. Išvados
1. Įvadas
Piešiniai internetiniuose puslapiuose tapo neatsiejama jų dalis ir problema renkantis tinkamą programinę įrangą kuri atliktų juodą darbą dirbant su grafiniais elementais. Voratinklis audžiamas vis standžiau ir kaskart reikia papildomų pastangų norint sukurti akiai patrauklias WWW svetaines. Net ir šiame technologijų amžiuje šio sprendimo metodai stebina savo gausa. Todėl šitame darbe aš padėsiu pasirinkti reikema programinę įrangą ir aptarsiu jų panaudojimo atvejus tinklapių kūrimo procesouse.
2. Vaizdų formatai internetiniui puslapiui
Yra šimtai programų vaizdų kūrimui – pradedant juodai-baltais brėžiniais ir baigiant skaitmeninėmis fotonuotraukomis. Jie saugomi šimtais formatų, kurie dažniausiai yra vaizdo taškų rinkiniai (bitmaps) ir gali užimti milžinišką kiekį atminties diske (640×480 ekranas su 24 bitų spalvomis nesuspaustas užima per 1 MB, o suspaustas – 100 KB ar net mažiau).
Suspaudimas – tai vaizdo atsiuntimo laikas, kuris dažnam dabar jau pinigai. Tad jis yra Voratinklio karalius. Todėl Voratinklyje dauguma vaizdų saugomi vienu iš trijų formatų: GIF, JPEG ir PNG, kuris yra naujos kartos kūdikis. GIF spaudžiamas visada, o JPEG galima nurodyti suspaudimo laipsnį.
GIF – standartas, kuris juo dažniausiai nėra. Sukurtas „CompuServe“ kaip nepriklausomas nuo įrenginio vaizdų formatas naudojantis LZW (Lempel-Ziv-Welch) suspaudimo metodą, leidžiantį failo dydį sumažinti 3 ar net 5 kartus neprarandant piešinio kokybės. Tai Voratinklyje dominuojantis vaizdų formatas, deja, leidžiantis perteikti tik 256 spalvas.
Yra du GIF standartai – pradinis 87a ir naujesnis 89a, kuris leidžia vieno bito skaidrumą (taškas permatomas ar ne). GIF leidžia piešinius „sluoksniuoti“ (interlaced), kai iš pradžių į ekraną išvedama tik kas aštunta piešinio eilutė, po to – kas ketvirta ir t.t. Vaizdų kontūrai pamatomi dar neatsiuntus viso piešinio (labai patogu turintiems lėtas linijas ar modemus), tačiau antra Mėnulio pusė – iš tikro visas piešinys siunčiamas ilgiau. Tad šią savybę derėtų įjungti tik didesnės apimties vaizdams.
GIF89a leidžia vaizdus animuoti. Būtent taip realizuota didžioji dalis Voratinklio judančių vaizdelių (nes jis priimtinas tiek „Netscape“, tiek „Microsoft“ naršyklėms. Kartą atsisiuntus jie lieka naršyklės „kašėje“ (cashe) ir jų „judinimui“ nereikia nuolat „kaboti“ linijoje (bet jei „kašės“ dydis nulinis – animuoti GIF piešinukai „sustings“). Judantys vaizdeliai realizuojami vieną po kito pateikiant skirtingus „kadrus“ – nustatant vaizdo parametrus galima gauti skirtingus „filmuko“ variantus. Judančius piešinukus galima sukurti naudojant populiarų „GIF Construction Set“ paketą.
JPEG (Joint Photographic Experts Group) populiarumą laimėjo dėl didelio ir kintamo suspaudimo lygio (iki 10 kartų). Tačiau kuo daugiau spaudžiama, tuo daugiau prarandama smulkių vaizdo detalių (dėl atskirų sričių glotninimo ir vidurkinimo). Be to, jie leidžia išsaugoti piešinius, turinčius daugiau nei 256 spalvas – tad labai tinka spalvotoms nuotraukoms pateikti. Naujesnis JPG formatas turi „Progressive“ galimybę leidžiančią (kaip ir GIF „interlaced“ režimas) palaipsniui tikslinti piešinio vaizdą. Šią galimybę geriau išnaudoja „Netscape“ naršyklės.
PNG (Portable Network Graphics) – kylanti žvaigždė. Apie ją tikriausiai ne visi girdėjote, jei nesate Voratinklio audėjas. Tačiau W3C ją pasiūlė standartu, kuris turėtų pakeisti GIF. Jo šaknys – teisiniuose 1996-ųjų kazusuose dėl GIF naudojimo teisėtumo. „CompuServe“ laiku susivokė, kad jos pretenzijos apmokestinti GIF gali pakenkti GIF populiarumui ir savo ieškinius atsiėmė.
Jo privalumas lyginant su GIF – didesnė skiriamoji geba (iki 48-ių „tikros spalvos“ (TrueColor) bitų) ir daug kitų techninių niuansų, kurie ką nors reiškia tik tikram (rimtam) specialistui. Ir nors dar pora metų PNG tikrai nepakeis kitų formatų, jį naujausia programinė įranga jau „priima“ į savo gretas.
3. Kaip piešiniai atsiranda WWW puslapiuose
Piešiniai yra pats paprasčiausias HTML puslapio elementas. Ir net keli mažyčiai piešinukai gali puslapį išskirti iš kitų. Pagrindinė priemonė juos įtrauki yra direktyva. „SRC“ nurodo piešinio failo vardą, pvz., . Vietoje failo vardo gali būti ir programos, kuriančios piešinio vaizdą, „Internet“ adresas, – taip veikia daugelis skaitliukų.
Jeigu piešinys yra teksto dalis, galima nurodyti, kaip jis bus „lygiuojamas“ su šiuo tekstu, – tam skirtas ALIGN parametras, pavyzdžiui, . Visos peržiūros programos supranta TOP (ties didžiausio eilutės elemento viršumi), MIDDLE (centre) ir BOTTOM (teksto apačios „bazės“ linija) lygiavimo atributus. Kad galima būtų tiksliau valdyti piešinių išdėstymą, „Netscape“ įtraukė ir keletą naujovių, kurios išplito:
ALIGN=TEXTTOP – ties teksto
SMIDDLE – eilutės centre;
ALIGN=BASELINE – atitinka ALIGN=BOTTOM
ALIGN=ABSBOTTOM – ties žemiausio eilutės elemento kraštu.